Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algerdas Urbšys (Proceso Nr. 1-13-3-00053-2010-9)

2011 m. spalio 28 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algerdo Urbšio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, išteisintiesiems V. Ž., D. P., jų gynėjui advokatui Povilui Jegorovui, nukentėjusiajam J. S., jo atstovui advokatui Benediktui Paulauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo J. S. ir išteisintojo V. Ž. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. Ž. ir D. P. išteisinti pagal BK 154 str. 2 d., nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. J. S. civilinis ieškinys turtinei ir neturtinei žalai paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ redaktoriumi, 2007-11-09 visuomenės informavimo priemonėje – laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ Nr. 18, kurio steigėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovės vadovas ir redaktorius V. Ž. išspausdintame anoniminiame straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“ paskleidė apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją – „(duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktorius J. S., besistatantis namą ... kvartale, (duomenys neskelbtini), ką tik savo sklype įsirengė paviršinių (lietaus) ir kanalizacijos nuotekų tinklus ... nuotekų tinklų suprojektavimas ir įrengimas kainavo apie 130 000 Lt, bet viską pagal sutartį apmokėjo savivaldybė“, t.y. tyčia jį apšmeižė.

D. P. buvo kaltinama tuo, kad eidama mero patarėjos pareigas, pažeisdama Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Viešųjų pirkimų taikant įprastą komercinę praktiką taisyklių, patvirtintų Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-09-10 įsakymu Nr. DV-554 bei Finansų kontrolės taisyklių, patvirtintų Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-01-10 įsakymu Nr. DV-19, nuostatas (nebuvo pasirašiusi nešališkumo deklaracijos ir konfidencialumo pasižadėjimo, t.y. neturėjo pirkimų organizatoriaus įgaliojimų), 2007 metų pabaigoje vykdė Alytaus miesto savivaldybės informacinės medžiagos spausdinimo „(duomenys neskelbtini)“ paslaugos pirkimą ir, būdama atsakinga už Alytaus miesto savivaldybės informacijos viešinimą spaudoje, perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ informaciją neva tai Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius J. S. statosi namą kvartale (duomenys neskelbtini), įsirengė apie 130 000 Lt vertės paviršinių (lietaus) ir kanalizacijos nuotekų tinklus, už kuriuos apmokėjo savivaldybė, kuri ir buvo išspausdinta 2007-11-09 laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ Nr. 18 straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“, t.y. tyčia jį apšmeižė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis J. S. ir jo atstovas advokatas prašė nukentėjusiojo skundą tenkinti, V. Ž. atmesti, o V. Ž. ir jo gynėjas prašė V. Ž. skundą tenkinti, J. S. skundą atmesti, D. P. prašė J. S. skundą atmesti, V. Ž. tenkinti. Prokuroras prašė J. S. skundą atmesti, V. Ž. skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

J. S. ir V. Ž. apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl J. S. apeliacinio skundo

Nors apeliaciniame skunde J. S. teigia, kad apylinkės teismas padarė nepagrįstą ir paviršutinišką išvadą, jog D. P. ir V. Ž. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos – šmeižimo požymių, tačiau su tokiu jo skundo argumentu sutikti negalima. Iš bylos medžiagos matyti, kad ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, rašytinę bylos medžiagą, apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad V. Ž. ir D. P. veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, t.y. jie dėl šmeižimo (BK 154 str. 2 d.) išteisinti pagrįstai.

Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas. Šio nusikaltimo objektas yra žmogaus garbė ir orumas. Pagal objektyviuosius požymius šmeižimu laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios, prasimanytos ar klaidingos žinios. Asmuo paskleisdamas informaciją, turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo. Todėl baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla asmeniui, paskleidusiam informaciją, t.y. perdavusiam žinias. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis - reiškinius, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Informacija egzistuoja kaip objektyvus reiškinys, todėl gali būti nustatyta remiantis atitinkamais duomenimis. Jų pagrindu asmuo gali atlikti jam svarbius, įdomius ar aktualius jo požiūrį atspindinčius svarstymus ar vertinimus, gali analizuoti, gretinti ar kitaip apdoroti informaciją ir gauti išvadas. Šios mąstymo veiklos rezultatai gali būti įvairių rūšių. Apdorota informacija gali pasireikšti kaip nuomonė, t.y. subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Nuomonei netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis tikrais faktais. Teismas negali įpareigoti asmenį paneigti nuomonę ar atlyginti moralinę ir materialinę žalą už išsakytą nuomonę, net jeigu ji būtų šokiruojanti ar kelianti nerimą, nes kiekvienas asmuo turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti (Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos 10 str. 1 d., LR Konstitucijos 25 str. 1 d., Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 1 ir 2 d.).

Įvertinus „Miesto laikraštis“ išspausdinto anoniminio straipsnio „(duomenys neskelbtini)“ turinį galima daryti išvadą, kad šiame straipsnyje išreikšta gyventojų nuomonė, suformuojant straipsnio tekste atvirą klausimą miesto merui ir prašant patvirtinti ar jo pavaldinys – Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius J. S., besistatantis namą savo sklype, adresu (duomenys neskelbtini), įsirengė paviršinių (lietaus) ir kanalizacijos nuotekų tinklus, už kuriuos apmokėjo savivaldybė. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. S. nuosavybės teises įregistruoto nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), neturi, tačiau tuo adresu esantis sklypas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jo sūnui M. S. ir sūnaus žmonai V. S.. Tuo tarpu pats J. S. savo gyvenamąją vietą deklaruoja taip pat (duomenys neskelbtini). 2009-12-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas patvirtina, kad vandentiekio ir nuotekų tinklų Alytaus miesto Panemunės gyvenamųjų namų kvartalo (duomenys neskelbtini) gatvėje statyba buvo vykdoma pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 metais parengtą „(duomenys neskelbtini)“ techninį projektą ir buvo finansuojama savivaldybės pagal atitinkamą projektą. 2007-11-20 Alytaus miesto savivaldybės kontrolieriaus pažyma patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ suprojektavo ir įgyvendino paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų techninio projekto parengimo ir nuotekų tinklų įrengimą (duomenys neskelbtini) g., tačiau kanalizacijos nuotekų neprojektavo ir neįgyvendino. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad sklype, (duomenys neskelbtini), Alytaus m. statomame name, kuris nuosavybės teises nors ir priklauso J. S. sūnui ir sūnaus žmonai, tačiau šiuo adresu kaip savo gyvenamąją vietą nurodo ir pats J. S., nurodytu laiku (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo vykdoma vandentiekio ir nuotekų tinklų statyba (darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“), o už šiuos darbus sumokėjo savivaldybė, kurioje dirbo ir J. S.. Todėl „(duomenys neskelbtini)“ išspausdintame anoniminiame straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“ esantys duomenys neatskleidžia naujos informacijos, o tik remiamasi tikrovę atitinkančia ir jau žinoma informacija nuomonei išsakyti ir tokios nuomonės negalima laikyti tikrovės neatitinkančia žinia, kuria siekiama diskredituoti žmogų. Tokį minėto straipsnio turinį sudaro tik subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas bei požiūris į tuos faktus – nuomonė, kuriai negali būti taikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis tikrais faktais, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.

Įvertinus tai, konstatuojama, kad apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, jog V. Ž. kaip UAB (duomenys neskelbtini)“ direktorius ir laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ redaktorius nepaskleidė tikrovės neatitinkančios informacijos, kuri galėjo paniekinti, pažeminti J. S. bei pakirsti pasitikėjimą juo, be to, nepaskleidė tikrovės neatitinkančios informacijos, neva J. S. padarė sunkų nusikaltimą, t.y. neapšmeižė J. S.. Todėl skundžiamu nuosprendžiu V. Ž. teisingai išteisintas pagal BK 154 str. 2 d., kaip nepadaręs veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Be to, apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad ir D. P. neapšmeižė J. S., t.y. ji taip pat teisėtai ir pagrįstai išteisinta pagal BK 154 str. 2 d. Kaltinimą jai iš esmės sudarė tai, kad ji, neturėdama pirkimų organizatoriaus įgaliojimų bei būdama atsakinga už Alytaus miesto savivaldybės administracijos viešinimą spaudoje, perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ informaciją, neatitinkančią tikrovės. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad D. P. turėjo pirkimų organizatoriaus teisę ir ši teisė jai buvo suteikta paties J. S. pasirašytu įsakymu tuo metu, kai jis dirbo administratoriumi. D. P. buvo pasirašiusi ir nešališkumo deklaraciją bei konfidencialumo pasižadėjimą. Be to, liudytojas L. J. P. teismo posėdžio metu patvirtino, kad D. P., kaip mero patarėjai, negalėjo būti žinoma informacija apie lietaus kanalizacijos tinklų įvedimą Saulėnų g. bei apmokėjimą už darbus. D. P. taip pat visą laiką neigė disponavusi tokia informacija. Liudytoja L. K. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ buvo spausdinama daug Alytaus savivaldybės pateikiamos informacijos, kas paneigia, jog sąskaita Nr. 510 buvo vienintelė sąskaita, gauta už informacijos viešinimą „(duomenys neskelbtini)“, kuriame buvo išspausdintas tik vienintelis straipsnis apie J. S.. Be to, ši liudytoja nurodė, kad sąskaitas išrašydavo ir jas apmokėdavo per 30 d. nuo informacijos išspausdinimo laikraštyje, nes taip numatyta sutartyje. Sąskaita Nr. 510 išrašyta 2008-01-14, o buvo apmokėta 2008 m. sausio 30 d., todėl ji mano, jog tai negali būti apmokėjimas už 2007-11-09 straipsnį, nes sąskaita išrašyta ir apmokėta praėjus daugiau nei 30 d. nuo informacijos išspausdinimo. Liudytoja taip pat nurodė, kad jai, kaip pavaldinei J. S. pasakė kokią pažymą reikia parašyti, t.y. už straipsnį pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, todėl ji ir parašė J. S. reikalingą pažymą.

Aukščiau paminėti įrodymai ir rašytinė bylos medžiaga jokiu būdu nepatvirtina to fakto, kad D. P. perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ informaciją, neatitinkančią tikrovės ir sumokėjo minėtai bendrovei už tokio straipsnio išspausdinimą. Todėl apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad D. P. nepaskleidė tikrovės neatitinkančios informacijos, galėjusios paniekinti, pažeminti bei pakirsti pasitikėjimą J. S., be to, nepaskleidė tikrovės neatitinkančios informacijos, neva J. S. padarė sunkų nusikaltimą, t.y. neapšmeižė J. S.. Tuo pagrindu D. P. teisėtai ir pagrįstai išteisinta pagal BK 154 str. 2 d., kaip nepadariusi veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Todėl J. S. skundo motyvai, kad teismas tinkamai neatribojo nuomonės nuo žinios, t.y. dėl D. P. ir V. Ž. kaltės pagal BK 154 str. 2 d., įrodymų vertinimo byloje, pradėto ir nutraukto ikiteisminio tyrimo, yra atmetami kaip nepagrįsti. Tuo pagrindu atmetami ir J. S. skundo motyvai dėl to, kad jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala bei atmetami motyvai dėl D. P. ir V. Ž. skirtinų bausmių. Esant išvadai, kad D. P. ir V. Ž. yra išteisinti pagal BK 154 str. 2 d. pagrįstai, tenkinti J. S. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir prašymais pagrindo nėra.

Dėl V. Ž. apeliacinio skundo

V. Ž. savo skunde nurodo, kad J. S. civilinis ieškinys turi būti atmestas, tačiau toks jo apeliacinio skundo motyvas jau aptartas atsakant į J. S. apeliacinio skundo motyvus, todėl dar kartą šis motyvas atskirai neanalizuojamas. V. Ž. savo skunde taip pat nurodo, kad jam iš J. S. turi būti priteista 5 000 Lt išlaidoms už gynybą ir atstovavimą apmokėti, tačiau toks jo skundo motyvas yra nepagrįstas. Iš BPK 106 str., reglamentuojančio advokato darbo apmokėjimą, 2 dalyje įtvirtintų nuostatų matyti, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti ir išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškoto turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, tik iš kaltinamojo, kurį teismas pripažįsta kaltu. Iš minėtos įstatymo nuostatos matyti, kad teisė asmeniui, kuris buvo kaltintas ir teismo nuosprendžiu išteisintas dėl nusikalstamos veikos padarymo, išsiieškoti kaltinamojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip kaltinamojo gynėjas, paslaugoms apmokėti, BKP nenumatyta. Todėl V. Ž., kaip išteisintasis neturi teisinio pagrindo reikalauti iš nukentėjusiojo, kad jis padengtų išlaidas (5 000 Lt), kurios susidarė už advokato darbą, kuris gynė teisme V. Ž. kaip kaltinamąjį. Remiantis tuo daroma išvada, kad pakeisti skundžiamą nuosprendį, kaip to prašoma V. Ž. apeliaciniame skunde, pagrindo nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. S. ir V. Ž. apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.