- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-14
- Bylos Nr.
- I1-4382-422/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00411-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. V. (J. V.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, atsakovės atstovas), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1–2) nurodė, jog laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 5 d. iki 2021 m. vasario 10 d. jam buvo užkirstas kelias bendrauti su artimaisiais. Nurodė, kad 2020 m. lapkričio 3 d. iš V. B. gavo jam adresuotą laišką, kurį prieš įteikdami pataisos namų pareigūnai atplėšė ir pareiškė, kad laiškas bus sulaikomas, nes įtaria jame esant narkotinių medžiagų. Nurodė, kad laiške nebuvo jokių draudžiamų daiktų. Tvirtino, kad nebuvo nei prokuroro, nei pataisos namų direktoriaus nutarimo cenzūruoti įteikiamus pareiškėjui laiškus. Teigė, kad pareigūnai pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 99 straipsnį. Tai, kad laiškas jam buvo grąžintas daug vėliau, sukėlė jam dvasinių išgyvenimų, nepatogumų ir kita.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepimu (b. l. 12–15) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad 2020 m. lapkričio 3 d. buvo gautas iš V. B. pareiškėjui adresuotas laiškas, tačiau, vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 80 punktu, buvo atplėštas. Laiškas pareiškėjui neįteiktas, nes sukėlė įtarimų, kad jis gali būti impregnuotas narkotine medžiaga. 2020 m. lapkričio 4 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuroro 2021 m. vasario 5 d. nutarimu nutrauktas. Atsakovės atstovo teigimu, pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti deliktinė atsakomybė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas iš atsakovės atstovo reikalauja atlyginimo neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Marijampolės PN pareigūnų veiksmais atplėšiant jam adresuotą laišką bei laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 5 d. iki 2021 m. vasario 10 d. nesuteikiant jam galimybės bendrauti su artimaisiais.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 1R-25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) IX skyrius nustato nuteistųjų (suimtųjų) laiškų išsiuntimo ir gavimo tvarką. Vidaus tvarkos taisyklių 80 punkte numatyta, kad nuteistųjų (suimtųjų) vardu gautus laiškus šiems nuteistiesiems (suimtiesiems) įteikia pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) direktoriaus įgaliotas darbuotojas. Nuteistajam (suimtajam) atsiųstas vokas su laišku, prieš jį įteikiant, nuteistojo (suimtojo) akivaizdoje atplėšiamas ir neskaitant patikrinama, ar jame nėra kitų daiktų, išskyrus laišką, nuotraukas, atvirukus, pašto ženklus, vokus ir dokumentus, kurių leidžiama turėti nuteistajam (suimtajam). Nuteistųjų (suimtųjų) vardu gautame voke ar laiške rasti kiti daiktai, išskyrus nuotraukas, atvirukus, pašto ženklus, vokus ir dokumentus, kurių leidžiama turėti nuteistajam (suimtajam), sunaikinami, jeigu dėl jų nepradedamas ikiteisminis tyrimas arba administracinė teisena, o rasti pinigai ir vertingi daiktai perduodami į socialinės paramos nuteistiesiems (suimtiesiems) fondą (81 punktas). Pareigūnas, atplėšęs laišką, pareiškėjui jo negrąžino, nes laiškas jam sukėlė įtarimą, jog gali būti impregnuotas narkotinėmis medžiagomis.
Pareiškėjas dėl šio įvykio kreipėsi į Marijampolės PN administraciją, kuri jam atsakė, kad, prieš įteikiant laišką nuteistajam, laiškas išoriškai apžiūrimas, necenzūruojant jo turinio. Įtarimą sukėlę laiškai perduodami Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) Kriminalinės žvalgybos skyriui (b. l. 4). Atsakymą jis apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2021 m. sausio 13 d. raštu Nr. 2S-162 pareiškėjui atsakė, kad pareiškėjui adresuotas laiškas nebuvo paimtas, jis nebuvo įteiktas, nes apžiūrimas sukėlė įtarimą, kad gali būti impregnuotas narkotine medžiaga (b. l. 3). Kalėjimų departamento raštas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, nes nenuginčytas teismo tvarka.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN pažeidė jo teisę, numatytą Bausmių vykdymo kodekso 99 straipsnyje, ir apribojo bendravimo galimybes su artimaisiais.
BVK 99 straipsnyje numatyta teisė susirašinėti. Pagal BVK 99 straipsnio 4 dalį, nuteistųjų gaunami ir siunčiami laiškai gali būti prokuroro ar pataisos įstaigos direktoriaus motyvuotu nutarimu arba teismo (teisėjo) nutartimi cenzūruojami, kad būtų užkirstas kelias pažeidimams ar nusikalstamoms veikoms arba apsaugotos kitų asmenų teisės ir laisvės. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareigūnai laiško necenzūravo, o kilus įtarimų paėmė ir perdavė Kriminalinės žvalgybos skyriui.
Kaip matyti iš Kalėjimų departamento 2021 m. kovo 30 d. rašto Nr. 1S-988, Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos skyriuje 2020 m. lapkričio 4 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas gavus Marijampolės PN 2-ojo saugumo valdymo skyriaus pareigūno tarnybinį pranešimą apie galimai rastas narkotines medžiagas. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuroro 2021 m. vasario 5 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 112 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 214 straipsnio 1 dalį.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad žalos, padarytos atitinkamais ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro neteisėtais veiksmais, atlyginimo klausimus reglamentuoja Civilinio kodekso 6.272 straipsnis, ir tokie ginčai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismams (Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neturi pagrindo konstatuoti Marijampolės PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nes pareiga pareigūnams patikrinti laiškus numatyta Vidaus tvarkos taisyklių IX skyriaus nuostatose.
Pareiškėjas prašė priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė papildomą diskomfortą, nepatogumų, dvasinių išgyvenimų ir kita.
Šioje administracinėje byloje išvardytų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Byloje nėra jokių kitų duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).
Įvertinus pirmiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Marijampolės PN) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo J. V. (J. V.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.