Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-07-21 · Civilinė byla Nr. 2-893/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-21
Bylos Nr.
2-893/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Kazys Kailiūnas, Danutė Milašienė
Atsakovas
IDS BORJOMI BEVERAGES Co
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-893/2010Procesinio sprendimo kategorija: 110.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. liepos 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Kazio Kailiūno ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo IDS BORJOMI BEVERAGES Co. N.V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 3 d. nutarties, kuria pritaikytos papildomos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-1000-578/2010 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Accuratus“ ieškinį atsakovui IDS BORJOMI BEVERAGES Co. N.V. dėl išimtinės distribucijos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, negautų pajamų ir papildomų išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas BUAB „Accuratus“ kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti 2007 m. vasario 28 d. sutarties Nr. 15/07, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo IDS BORJOMI BEVERAGES Co. N.V. (buvęs pavadinimas GEORGIAN GLASS & MINERAL WATER Co. N.V.), nutraukimą neteisėtu; 2) priteisti ieškovui iš atsakovo 2 825 927,12 Lt negautų pajamų už 2008 m. ir 4 271 520,14 Lt negautų pajamų už 2009 m.; 3) 145 968,05 Lt brokuotos produkcijos perpakavimo išlaidų; 4) 816 843,85 Lt rinkodaros išlaidų už 2007 m. ir 634 490,11 Lt rinkodaros išlaidų už 2008 m.; 5) Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme numatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 20 d. nutartimi ieškovo prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovui perleisti UAB „IDS Borjomi Europe“ akcijas.

Šalies argumentai

Ieškovas 2010 m. vasario 3 d. pateikė teismui prašymą pritaikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones – neužtikrintai reikalavimų daliai areštuoti atsakovo Gruzijoje turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei turtines teises, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu ir turtinėmis teisėmis, o turto ir turtinių teisių nesant ar jų vertės nepakankant, trūkstamai pinigų sumai areštuoti atsakovo pinigines lėšas. Nurodo, kad ieškinio suma yra didelė, o atsakovas pripažino, jog atsakovui priklausančių UAB „IDS Borjomi Europe“ areštuotų akcijų vertė yra 11 158 Lt (CPK 182 str. 5 d.), t. y. šių akcijų vertė yra ženkliai mažesnė, nei pareikšto ieškinio suma ir jau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neužtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovas kreipėsi į Gruzijos Aukščiausiąjį Teismą su prašymu taikyti ieškinio užtikrinimo priemones Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje, tačiau teismas 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimu, kuris yra galutinis ir neskundžiamas, atmetė šį prašymą. Gruzijos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad Gruzijos teismų tarptautinė kompetencija yra ribojama užsienio šalyse priimtu sprendimu pripažinimu ir vykdymu, o prašymas dėl prievolių vykdymo užtikrinimo nagrinėjamoje byloje nagrinėja tik teismas, nagrinėjantis šį ginčą, todėl Gruzijos įstatymas „Dėl tarptautinės privatinės teisės“ nenumato galimybės imtis prievolių užtikrinimo bylose, kurios yra nagrinėjamos užsienio šalyse. Vadovaujantis šiuo išaiškinimu, Vilniaus apygardos teismui patenkinus ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismo priimta nutartis turėtų būti pripažinta ir vykdoma Gruzijoje. Ieškovas pažymėjo, kad Gruzijoje yra nagrinėjama byla pagal IDS BORJOMI BEVERAGES Co. N.V. ieškinį UAB „Accuratus“, kurioje Gruzijos teismas areštavo UAB „Accuratus“ turtą, esantį Lietuvoje. Ieškovo manymu, vadovaujantis tarptautiniame civiliniame procese galiojančiu abipusiškumo principu, Vilniaus apygardos teismas turėtų areštuoti atsakovo turtą, esantį Gruzijoje.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 3 d. nutartimi pritaikė papildomas laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovo IDS BORJOMI BEVERAGES Co. N.V. (registracijos adresas Pareraweg 45, Kiurasao, Olandijos Antilai) Gruzijoje turimą 8 683 591,27 Lt vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, o nesant ar nepakankant ieškiniui užtikrinti atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei turtinių teisių, areštavo atsakovo pinigines lėšas, neviršijant 8 683 591,27 Lt sumos. Nurodė, kad tarp šalių yra kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos. Atsakovui priklausančių ir teismo areštuotų akcijų vertė yra tik 11 158 Lt, todėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neužtikrina galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymo. Nesiėmus papildomų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas jam priklausantį turtą gali paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, teigdamas, jog jo turimas turtas ir metinė apyvarta palyginus su ieškinio suma yra ženkliai didesni, gali pasinaudoti CPK 146 straipsnyje numatyta galimybe įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą ieškovo reikalaujamą sumą arba pateikti garantiją, tokiu atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartį panaikinti ir atmesti ieškovo prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas neturėjo teisės areštuoti atsakovo turtą, esantį Gruzijoje, nes Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos spręsti klausimų dėl užsienio valstybėje esančio daikto teisinio statuso pasikeitimo. Areštavus turtą, pasikeičia daikto teisinis statusas, t. y. apribojamos daiktinės valdymo ir disponavimo teisės. Tarptautiniame civiliniame procese galioja visuotinai pripažįstamas principas, kad daikto teisinis statusas yra siejamas su daikto buvimo vietos valstybės teise (lex rei sitae), todėl Lietuvos teismai turi galią taikyti ieškinio užtikrinimo priemones tik jeigu areštuojamas daiktas yra Lietuvos teritorijoje.

2. Skundžiama nutartis neatlieka laikinųjų apsaugos priemonių esminės funkcijos – neužtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Teismas privalėjo įsitikinti, ar nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti pripažinta ir vykdoma užsienio valstybėje. Taip pat privalėjo nustatyti, kokiais pagrindais remiantis Gruzijoje yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Pagal Gruzijos Respublikos civilinio proceso kodekso 191-198 straipsnių nuostatas teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, privalo nurodyti konkretų areštuojamą turtą bei jį identifikuoti. Teismas negali priimti abstrakčios nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodydamas konkretaus areštuotino turto, todėl skundžiama nutartis negalės būti įvykdyta. Gruzijos CPK normos nenustato galimybės pripažinti ir vykdyti užsienio teismų nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

3. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas vien dėl to, kad pareikšto ieškinio suma yra didelė. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių prastą atsakovo finansinę padėtį, taip pat neįrodė, jog pareikšto ieškinio suma, įvertinus atsakovo turtinę padėtį, yra didelė. Teismas nesiaiškino ir nevertino, kokias pasekmes galėtų turėti tokio masto turto areštas. Atsakovas yra garsus visame pasaulyje mineralinio vandens „BORJOMI“ ir „BORJOMI springs“ gamintojas ir platintojas, turintis gerą reputaciją ir patikimą vardą, investuoja į prekės ženklo žinomumą, veiklos plėtrą, todėl parduodamos produkcijos kiekiai nuolat didėja. Atsakovo bendrosios pajamos 2008 m. siekė 93 211 436 Lt, turimo materialaus turto vertė – 45 075 576 Lt, prekių likutis – 10 592 604 Lt, pelnas – 5 839 452 Lt. Šie rodikliai patvirtina, kad atsakovas yra finansiškai stiprus juridinis asmuo ir patenkinus ieškinį galės įvykdyti priimtą teismo sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, kad didelio masto turto areštas suvaržytų atsakovo komercinę veiklą bei paveiktų stabilius ir pelningus finansinius rodiklius, apribotų plėtros galimybes, pakenktų atsakovo kreditingumo reitingui.

4. Nagrinėjamoje byloje didžioji pareikšto reikalavimo dalis (7 097 447 Lt iš 8 694 749 Lt) yra kildinama iš reikalavimo priteisti negautas pajamas. Ieškovas nėra pateikęs neginčijamų įrodymų, kad ieškovo reikalavimas bus patenkintas. Be to, šiuo metu Gruzijoje yra nagrinėjamas atsakovo pareikštas ieškinys ieškovui dėl 27 mln. Lt priteisimo. Dalis reikalavimų (daugiau nei 3 mln. Lt) yra susiję su reikalavimu sumokėti už pateiktą produkciją, kita dalis – negautų pajamų priteisimas ir žalos atsakovui atlyginimas. Atsakovas Gruzijoje pateikė neginčijamus įrodymus, kad prekes ieškovui pristatė, tačiau pastarasis už jas neatsiskaitė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismų praktikoje aplinkybė, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas laikoma tikėtina tuomet, kai kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nagrinėjamu atveju pareikšto ieškinio suma (8 694 749,27 Lt) yra labai didelė. Atsakovo Lietuvoje turimo turto (akcijų) vertė yra žymiai mažesnė nei pareikšto ieškinio suma, todėl teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (akcijų areštas) neužtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad jis yra ekonomiškai stiprus juridinis asmuo. Į bylą pateikti įrodymai nepatvirtina atsakovo geros finansinės būklės. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atsižvelgti į ieškinio reikalavimus bei byloje esančius įrodymus, nes teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti arba padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Nagrinėjama byla turi užsienio (tarptautinį) elementą, nes ieškinys pareikštas Olandijos Antiluose registruotai įmonei IDS BORJOMI BEVERAGES Co.N.V. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymu pritaikė daiktinio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui, esančiam Gruzijoje. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto atskirojo skundo argumentu, kad Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos spręsti klausimų, susijusių su užsienio valstybėje esančio daikto teisinio statuso pasikeitimu. Lietuvos teismų praktikoje ir teisės doktrinoje akcentuojama, kad Lietuvos teismas negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jos susijusios su turto, esančio užsienio valstybėje, areštu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 28 aprobuotos Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant privatinės teisės normas, apibendrinimo apžvalgos 5.3 punktas, Teismų praktika Nr. 14). Tokia pozicija grindžiama aplinkybe, kad pritaikius daiktinio pobūdžio laikinąją apsaugos priemonę pasikeičia daikto teisinis statusas, o šis siejamas su daikto buvimo vietos valstybės teise (forum rei sitae). Tačiau pagal minėtą teismų praktiką teismas, atsisakęs areštuoti turtą, esantį užsienio valstybėje, turi išaiškinti ieškovui jo teisę kreiptis į atitinkamos užsienio valstybės teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Bylos duomenimis, ieškovas kreipėsi į Gruzijos Aukščiausiąjį Teismą su prašymu taikyti ieškinio užtikrinimo priemones Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje (b. l. 153-154). Gruzijos Aukščiausiasis Teismas atmetė ieškovo prašymą, motyvuodamas tuo, kad Gruzijos teismų tarptautinė kompetencija yra ribojama užsienio šalyse priimtų sprendimų pripažinimu ir vykdymu, o prašymas dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo nagrinėjamoje byloje ar priėmus sprendimą nagrinėja tik teismas, nagrinėjantis šį ginčą, todėl Gruzijos įstatymas „Dėl tarptautinės privatinės teisės“ nenumato galimybės imtis prievolių užtikrinimo bylose, kurios yra nagrinėjamos užsienio valstybėse.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Gruzijoje nagrinėjamas IDS BORJOMI BEVERAGES Co.N.V. ieškinys UAB „Accuratus“ dėl 27 mln. Lt priteisimo ir Gruzijos teismas areštavo UAB „Accuratus“ turtą, esantį Lietuvos Respublikoje (b. l. 165-169). Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, IDS BORJOMI BEVERAGES Co.N.V. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą dėl minėtos Gruzijos teismo nutarties pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, vadovaujantis tarptautinėje privatinėje teisėje galiojančiu abipusiškumo principu, Vilniaus apygardos teismas nagrinėjamoje byloje turėjo teisę spręsti ir, nustatęs, kad yra pagrindas, taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei areštuoti atsakovo turtą, esantį Gruzijoje. Priešingu atveju nagrinėjamoje byloje susidarytų situacija, kad ieškovas visiškai netektų teisės į būsimo teismo sprendimo tinkamą įvykdymą užtikrinančias priemones. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad teismo nutartis, kuria areštuojamas Gruzijoje esantis atsakovo turtas, automatiškai neįgyja eksteritorialumo savybės, t. y. ji neturi tiesioginės teisinės galios už savo valstybės (šiuo atveju – Lietuvos) sienų. Užsienio valstybėje teismo sprendimas (nutartis) įgyja teisinę galią ir sukelia ten tam tikras pasekmes tik tada, jeigu jis toje užsienio valstybėje yra pripažįstamas. Pripažinimas šiuo atveju reiškia užsienio valstybės teismo sprendimui (nutarčiai) suteikimą tokios pat teisinės galios kaip ir nacionalinio teismo sprendimui.

Nepagrįstas apelianto atskirojo skundo argumentas, kad Gruzijos civilinio proceso normos nenumato galimybės pripažinti ir vykdyti užsienio teismų nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šį argumentą paneigia minėtas Gruzijos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas, kad Gruzijos teismų tarptautinė kompetencija ribojama užsienio šalyse priimtų sprendimų pripažinimu ir vykdymu.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto atskirojo skundo argumentu, kad ieškinio suma atsakovui nėra didelė. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje laikinosios apsaugos priemonės jau buvo pritaikytos Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartimi, kurioje teismas nurodė, kad dėl didelės ieškinio sumos egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui (b. l. 26). Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. sausio 14 d. nutartimi šią nutartį paliko nepakeistą, konstatuodamas, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog egzistuoja sprendimo, jei ieškinys būtų patenkintas, vykdymo rizika, ir ėmėsi adekvačių priemonių tą riziką eliminuoti (b. l. 144-145).

Apelianto teiginiai, kad ieškovas nėra pateikęs neginčijamų įrodymų, jog jo reikalavimas bus patenkintas, yra susiję su ieškinio pagrįstumu. Tačiau civilinio proceso įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybės ar negalimumo nesieja su byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumu ar tinkamu teisiniu pagrindimu, o įpareigoja teismą taikyti šias priemones visais atvejais, kai nustatoma, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, jeigu tokios priemonės nebūtų taikomos. Kitaip tariant, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, nesprendžia, ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik vertina, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų ieškinyje pareikštus reikalavimus, nebūtų kliūčių įvykdyti tokį teismo sprendimą. Todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su ieškiniu pareikštų reikalavimų pagrįstumo vertinimu.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamu atveju, jų taikymą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Artūras Driukas Kazys Kailiūnas Danutė Milašienė