Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėjas Laisvydas Zederštremas Baudžiamoji byla Nr. 1A-120-135/2010

2010 m. balandžio 1 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d. ir nuteistas 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., taisyklėmis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2007 m. rugpjūčio 3 d. ir 2007 m. rugpjūčio 21 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžių paskirtų bausmių, subendrintų 2007 m. gruodžio 14 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi, neatlikta dalimi pridedant 2010 m. sausio 18 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskirta subendrinta bausmė 2 (dveji) metai 7 (septyni) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

D. G. nuteistas už tai, kad 2009 m. birželio 24 d. apie 01.00 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), Joninių šventės metu, matant aplinkiniams, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčiniais įžūliais veiksmais, - suduodamas du kartus kumščiu nukentėjusiajam M. J. į veidą, vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam D. A. į veidą, spirdamas tris kartus ant žemės nukritusiai nukentėjusiajai A. J. į veidą bei kitas kūno vietas, tuo nukentėjusiesiems M. J., D. A. ir A. J. sukeliant fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Pakruojo rajono prokuratūra pateikė atsikirtimą į nuteistojo D. G. apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog pats nuteistasis šventės metu kėlė konfliktines situacijas, demonstravo jėgą ir naudojo beprasmį smurtą, taip šiukščiai pažeisdamas nukentėjusiųjų teises, pažeisdamas konfliktą mačiusių asmenų saugumo jausmą. Taip pat nurodo, kad nuteistasis anksčiau teistas 5 kartus, naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniais nuosprendžiais paskirtos ir subendrintos bausmės, t.y. lygtinio paleidimo metu, nurodo, kad akivaizdu, jog nutiestasis pažeidė ir paskirtą įpareigojimą – draudimą išeiti iš namų nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, kadangi dalyvavo Joninių šventėje ir nusikalstamą veiką padarė apie 01.00 val., kas rodo, kad nuteistasis nepaisė teismo jam paskirtų įpareigojimų. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad D. G. neatlikta bausmė buvo 2 metai 3 mėnesiai 11 dienų, o iš 2010 m. sausio 18 d. nuosprendžiu paskirtos 7 mėnesių bausmės buvo pridėta tik 3 mėnesių 19 dienų bausmės dalis, kai minimaliausia terminuota laisvės atėmimo bausmė už LR BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą yra 3 mėnesiai. Prokurorės nuomone, 2010-01-18 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, o nuteistojo D. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti, nuteistojo gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti skunde nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai D. G. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo, apeliantas neginčija nusikaltimo kvalifikavimo, tačiau nesutinka su teismo paskirta, jo nuomone, per griežta bausme, taip pat nurodo, kad nusikaltimą padarė išprovokuotas susidariusios situacijos.

Išnagrinėjus teismui pateiktą medžiagą matyti, kad pirmos instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, jog būtent nuteistasis D. G. pirmasis pradėjo smurtauti prieš nukentėjusiuosius. Liudytojai parodė, kad nuteistasis, būdamas šventėje, konfliktavo su aplinkiniais, žodiniai konfliktai po kurio laiko peraugo į muštynes, kurių iniciatorius ir buvo nuteistasis. Nukentėjusiųjų A. J. ir M. J. parodymus, kad būtent D. G. pradėjo mušti nukentėjusiuosius (b.l.12, 15, 28, 153, 154, 155) patvirtino liudytojų M. Ž., R. Č. parodymai, kurie nurodė, kad matė, kaip D. G. sudavė smūgius vienam vaikinui į veidą, kuris nugriuvo, tada – kitam, kuris taip pat nugriuvo, po to vėl kitam (b.l.33, 38, 168).

Iš nuteistojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų A. J., M. J., R. G., R. J. parodymų galima daryti išvadą, kad tarp nukentėjusiųjų ir nuteistojo vyko žodiniai ginčai ir konfliktai, tačiau, kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju visiškai nesvarbu ar nukentėjusieji, kaip nurodė nuteistasis, kišosi į nuteistojo asmeninį gyvenimą (b.l.152), kas, pasak nuteistojo, ir išprovokavo jo veiksmus. Šios apeliaciniame skunde minimos priežastys vertintinos kaip menkavertės ir nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, kadangi nuteistojo pasirinkta asmeninių santykių sprendimo vieta ir būdas leidžia konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistasis sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams. Pirmosios instancijos teismas parinkdamas nuteistajam D. G. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str. reikalavimų nepažeidė. Tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nuskalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, viešai teismo posėdyje nukentėjusiųjų atsiprašė, pirmos instancijos teismas pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad D. G. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nuosprendžiu D. G. buvo teisiamas šeštą kartą už nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, nusikaltimą padarė teistumui neišnykus, būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikus ankstesniais nuosprendžiais paskirtos 2 metų 3 mėnesių 11 dienų laisvės atėmimo bausmės, baustas administracine tvarka (b.l.93-96,106-108). D. G. laikytinas recidyvistu, o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). Už BK 284 str. 1 d. nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki dviejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metai ir 7 mėnesiai, kai tuo tarpu neatliktos bausmės dalis buvo 2 metai 3 mėnesiai 11 dienų, teigti, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė yra per griežta nėra pagrindo. Vertinant šias aplinkybes su kitomis bausmės skyrimui reikšmingomis aplinkybėmis, apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo nuomone, D. G. buvo paskirta tinkamos rūšies ir trukmės bausmė. Pastebėtina ir tai, kad paskirtos bausmės dydis yra tik truputi didesnis nei Lietuvos Respublikos BK 50 str. 2 d. numatytos tokios bausmės rūšies minimali trukmė. Tai, kad D. G. augina dukrytę iki trijų metų, yra tėvystės atostogose, nurodo, kad gyvena sąžiningai ir yra reikalingas šeimai, nesudaro pakankamo pagrindo dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar skirti kitą bausmės rūšį. Nagrinėjamoje byloje klausimas dėl išimtinio bausmės švelninimo D. G. negali kilti, nes neegzistuoja bausmės švelninimui būtinos sąlygos, numatytos BK 62 str.

Esant šioms aplinkybėms, naikinti ar keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl nuteistojo D. G. apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutar ė:

nuteistojo D. G. apeliacinį skundą atmesti.