Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis LR pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „Asmodas“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2009-01-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d., 187 str. 1 d., laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

2) 2012-01-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d., 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p., 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn. laikotarpiui per šį laikotarpį įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms ir pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje,

3) 2012-12-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 64 str. 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2012-01-10 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams, paskirtą bausmę atliekant pataisos namuose, bausmę atlieka, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką , tyčia sugadino svetimą turtą: jis, 2012-09-09, apie 19:40 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – 2,07 promilės girtumo, elgdamasis ypatingai įžūliai, tyčia dauždamas turėta kuprine į automobilius, nulaužė kieme stovėjusio automobilio “Citroen Xsara Picasso”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiusio V. K., dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, padarydamas 280 Lt žalą, bei įlenkė priekinį dešinės pusės durelių sparną, padarydamas 324 Lt žalą, ir nulaužė automobilio “Audi 80”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiusio I. K., dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, padarydamas 56 Lt žalą. Tai pamačius kieme buvusiems N. M., P. M. ir ėmus iš paskos sekti M. P., tuo pat metu iš buto, (duomenys neskelbtini), išėjo L. M. ir V. K., kurie kartu su N. M. ir P. M. sekė paskui M. P., kuris vartodamas necenzūrinius žodžius, pradėjo grasinti fiziniu susidorojimu ir, elgdamasis itin agresyviai, t.y. mosikuodamas turėta kurpine, siekė jiems suduoti smūgius, kad jo nepersekiotų, ko pasekoje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdoje, M. P. tyčia kumščiu sudavė iš paskos ėjusiai L. M. į kairiąją ranką, tuo padarydamas pastarąjai poodinę kraujosruvą su minkštųjų audinių patinimu kairiojo žąsto viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje, t.y. nežymų sveikatos sutridymą, o tuo pat metu V. K. ėmus ginti L. M., M. P. tyčia stūmė V. K., nuo ko jis pargriuvo ant žemės ir patyrė fizinį skausmą. Tokiu būdu, M. P. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tyčia sugadino svetimą turtą, padarydamas V. K. 604 Lt žalą, I. K. 56 Lt žalą, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą L. M. bei fizinį skausmą V. K..

Apklaustas kaltinamuoju M. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Nurodė, jog įvykis įvyko 2012 m. rugsėjo 9 d. vakare, jautėsi neblaivus, tačiau nepamena, kiek alkoholio buvo vartojęs, kitus parodymus duoti atsisakė, prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Iš parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, jog M. P. parodė, kad 2012-09-09 apie 19 val., tikslaus laiko nepamena, ėjo į namus. Buvo išvykęs iš Klaipėdos į

vestuves ir tą dieną jis grįžo namo. Su savimi turėjo šviesiai mėlynos spalvos sportinę kuprinę.

Buvo gerokai neblaivus, daug ko nepamena. Pamena, kad ėjo pro (duomenys neskelbtini) namą. Ten kieme

buvo sustatyti automobiliai. Dar kieme sutiko pažįstamą, su kuriuo pakalbėjo ir ėjo namo. Ėjo pro

stovinčius automobilius ir kadangi buvo neblaivus, jis netyčia užkliuvo už kieme stovėjusio

automobilio, o paskui sukdamasis užkliuvo už kito šalia stovėjusio automobilio ir tada išgirdo

kaip suveikė automobilio signalizacija. Kad jis užkliūdamas nulaužė automobilių veidrodėlius,

tuo metu nepastebėjo, tik vėliau apie tai sužinojo. Tačiau jis veidrodėlius nulaužė netyčia, tikrai

jis tyčia į automobilius nesidaužė, jų nespardė, jis tik eidamas namo netyčia užkliuvo už stovėjusių

automobilių ir turbūt taip nulaužė dviejų automobilių veidrodėlius. Paskui jis išgirdo kaip kažkas

kažką jam šaukė ir pamatė iš kažkur atsiradusius vyrą ir moterį, mažo vaiko nematė. Kas jam

šaukė, ar vyras ar moteris, ar abu, ir ką šaukė - nepamena. Ką jis atsakė jiems - nepamena. Jis

labai blogai pamena, kas buvo tą vakarą. Jis nepamena, kad būtų buvęs agresyvus ir būtų kažką

puolęs ir norėjęs sumušti. Jam atrodo, kad jis ėjo link savo namų, ėjo pro aikštelę, paskui iš

kažkur atsirado daugiau žmonių, lyg tai buvo dvi ar trys moterys, pamena kaip jį vyriškis

pargriovė ant žemės, užlaužė kairę ranką bei plaštaką. Jis gulėjo veidu į cementą, jam labai

skaudėjo ranką ir buvo užsimerkęs. Girdėjo kaip kvietė policiją, o paskui lyg tai kažkuri moteris

jam porą kartų spyrė į veidą ir girdėjo kaip vyriškis, kuris laikė jį prispaudęs prie žemės, sakė

lietuvių kalba, kad minėta moteris liautųsi jį spardžiusi. Jam buvo suplėšyti marškinėliai bei nutraukta laikrodžio apyrankė, o pats laikrodis kažkur dingęs. Kad jis pats būtų prieš tai užpuolęs kažką ir sudavęs kažkam smūgius, to nepamena. Kai atvyko pareigūnai, jis buvo pasodintas į jų tarnybinį automobilį ir atvežtas į 2 PK. Jis pripažįsta, kad nulaužė (duomenys neskelbtini) namo kieme stovėjusių dviejų automobilių veidrodėlius, gal būt ir įlenkė automobilio sparną, tačiau tai tikrai nebuvo tyčia, tai įvyko netyčia einant pro automobilius. Jis daug ko nepamena kaip viskas buvo, nes buvo neblaivus, papasakojo tik tiek kiek pamena (b.l. 63-64, 73-74, 79-807).

Nukentėjusysis V. K. parodė, kad įvykio metu jam priklausantis automobilis “Citroen Xsara” stovėjo (duomenys neskelbtini) namo kieme. Jam išėjus į kiemą, I. K. pasakė, jog apgadinti du automobiliai, vienas iš jų – priklausantis jam. Matė, kad ant asfalto guli sulaikytas M. P., kuris buvo neblaivus. Kol atvyko policijos pareigūnai, dar padėjo jį palaikyti. Žmonės, kurie laikė kaltinamąjį, atrodė tarsi po grumtynių. Jis pats nematė, kas apgadino jo automobilį, kuriam buvo nulaužtas dešinės pusės veidrodėlis (jis kabėjo ant laidų) ir įlenktas sparnas. Už automobilio remontą sumokėjo 604 Lt, žala jam neatlyginta, todėl ieškinį visiškai palaiko.

Nukentėjusioji L. M. parodė, kad įvykio dieną su mama I. K. buvo namuose virtuvėje, kai per langą pamatė, jog P. ir N. M. kažką lyg vejasi. Netrukus paskambino M. duktė ir pranešė, kad apgadintas senelio V. K. automobilis “Audi 80”, stovėjęs (duomenys neskelbtini) namo kieme. Jai ir seneliui V. K. išbėgus į kiemą, pamatė, kad M. P. vejasi Mikriukovus, krepšinio aikštelėje jis mosikavo savo kuprine, trenkė jai kumščiu į ranką, pribėgus V. K., pastarąjį kaltinamasis pastūmė ir šis nugriuvo, ir tuo momentu buvo sulaikytas M. bei paguldytas ant žemės. Atėjus V. K., jie visi laikė kaltinamąjį iki kol atvyko policijos pareigūnai. Ji nespyrė M. P. į veidą, kaip šis nurodė. Nurodė, jog ji važinėjo V. K. priklausančiu automobiliu “Citroen Xsara”, todėl tiksliai žino, jog iki įvykio automobilis nebuvo apgadintas, o po įvykio buvo nulaužtas dešinės pusės veidrodėlis ir įlenktas sparnas. M. P. buvo neblaivus, elgėsi agresyviai, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Prašo priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dėl patirtų nepatogumų sužalojus ranką, pas gydytojus nebuvo, tačiau darė abdukciją.

Nukentėjusioji I. K. parodė analogiškai L. M. parodymams.

Nukentėjusysis V. K. parodė analogiškai, papildomai parodė, kad M. P. jį pastūmus, šis nukrito ant žemės, dėl to fiziškai nenukentėjo, tik nusibrozdino koją ir alkūnę, t.y. patyrė nedidelį fizinį skausmą, į medikus nesikreipė. Kaltinamasis elgėsi agresyviai, priešinosi, keikėsi, grasino, iš kvapo ir elgesio matėsi, jog yra neblaivus. Automobiliui “Audi 80” buvo sugadintas vairuotojo pusėje esantis veidrodėlis, padaryta 56 Lt žala, ji nėra atlyginta.

Liudytoja N. M. parodė, kad įvykio metu ji, jos vyras P. M. ir duktė V. M. išėjo iš (duomenys neskelbtini) namo, kai išgirdo du smūgius ir tėčio automobilio “Audi 80” signalizaciją, atsisukus pamatė M. P. ir ėmė jį vytis, šaukti, kad sustotų, pastarasis atsisukęs grasino, matėsi, jog yra neblaivus, rėkė, vartojo necenzūrinius žodžius, grasino. Netrukus į kiemą išėjo jos sesuo L. M. ir tėtis, kuriai M. P. kumsčiu trenkė į ranką, o tėtį pastūmė, šis nugriuvo ant žemės ir susižalojo kelį. Smūgius tik girdėjo, bet jų nematė, tačiau daugiau nieko aplink nebuvo, o po to paaiškėjo, jog apgadinti du automobiliai.

Liudytojas P. M. parodė analogiškai N. M. parodymams, papildomai parodė, kad pradėjus veikti automobilio “Audi 80” signalizacijai, atsisuko ir pamatė nuo automobilio nueinantį M. P.. Pribėgus prie automobilio matėsi sugadintas veidrodėlis. Kaltinamasis buvo agresyvus, aiškiai neblaivus, keikėsi, grasino užmušti. Jį sulaikius, paaiškėjo, jog apgadintas ir V. K. automobilis “Citroen Xsara”.

Iš 2012-09-10 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2012-09-09 apie 19:40 val. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, M. P. tyčia apgadino du automobilius “Audi 80”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir “Citroen Xsara Picaso”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 1).

Iš 2012-09-09 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus automobilį “Audi 80”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog nulaužtas dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, apžiūrėjus automobilį “Citroen Xsara Picaso”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog nulaužtas dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, nežymiai įlenktas dešinės pusės priekinis sparnas (b.l. 5-9).

Iš VĮ Regitra duomenų matyti, kad automobilis “Citroen Xsara Picaso”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. K. (b.l. 12).

Iš 2012-10-15 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. K. pateikė duomenis, patvirtinančius, jog už automobilio remontą sumokėjo 604 Lt (b.l. 16-17).

Iš 2012-09-11 specialisto išvados Nr. G 1723/12(03) matyti, kad L. M. buvo padaryta poodinė kraujosrūva su minkštųjų audinių patinimu kairiojo žasto viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje. Sužalojimą galėjo įgauti bukos traumos pasekoje, maždaug prieš 1-2 paras iki objektyvios apžiūros, galimai ir užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2012-09-09 antroje paros pusėje. Dėl tokio sužalojimo L. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 25).

Iš VĮ Regitra duomenų matyti, kad automobilis “Audi 80”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso I. K. (b.l. 26).

Iš alkotesterio duomenų matyti, kad 2012-09-09 20:29 val. M. P. buvo nustatytas 2,07 prom. neblaivumo laipsnis (b.l. 57).

Iš aptartų įrodymų visumos nustatyta, kad M. P. savo kaltę pripažįsta iš dalies: jis neneigia, jog galėjo eidamas užkliūti ir apgadinti automobilius, kadangi buvo neblaivus, visko nepamena, tačiau nurodo, jog tikslo apgadinti automobilių neturėjo. Kad būtent kaltinamasis nulaužė dviejų automobilių galinio vaizdo veidrodėlius, patvirtino liudytojais apklausti N. M. ir P. M., kurie kaip tik tuo metu išėjo iš (duomenys neskelbtini) namo, išgirdo du smūgius, po kurių pamatė nuo autmobilių nueinantį neblaivų ir agresyviai nusiteikusį M. P.. Kitų asmenų įvykio vietoje nebuvo. Tiek minėti liudytojai, tiek nukentėjusieji L. M., V. K. parodė, jog kaltinamasis elgėsi agresyviai, mojavo savo sportine rankine, rėkė, vartojo necenzūrinius žodžius. Nors apklausti liudytojai ir nukentėjusieji tiesiogiai nematė M. P. apgadinant automobilius, tačiau bendra ištirtų įrodymų visuma, paties kaltinamojo elgesys įvykio metu, bei M. P. parodymai, jog neprisimena įvykio, tačiau pripažįsta, kad galėjo apgadinti automobilius, sudaro pagrindą daryti išvadą jog M. P., būdamas neblaivus, kaip tai nustatyta iš bylos medžiagos (b.l. 57), sugadino svetimą turtą – automobilį “Citroen Xsara Picaso”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nulauždamas jo dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį ir įlenkdamas dešinės pusės priekinė sparną, bei automobilį “Audi 80”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nulauždamas dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį.

Kaltinamasis pripažino, kad galėjo apgadinti automobilius, tačiau nurodė, jog jis tai padarė netyčia, nepamena visų įvykio detalių, nes buvo neblaivus. Pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., už svetimo turto sugadinimą ar sunaikinimą atsako asmuo, tai padaręs, veikdamas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Netiesioginė tyčia yra tokia tyčios rūšis, kai amuo suvokia savo veikimo ar neveikimo pavojingumą, numato pavojingas pasekmes, ir nors jų nenori, tačiau sąmoningai leidžia joms kilti. Nagrinėjamu atveju, M. P. buvo nustatytas 2,07 prom. neblaivumo laipsnis (b.l. 57), t.y. kaltinamasis prieš vartodamas alkoholį privalėjo numatyti, kad aloholio poveikis gali pakeisti jo elgesį ir to paskejoje sukelti neigiamas pasekmes. Tiek liudytojai, tiek nukentėjusieji įvardijo M. P. elgesį kaip itin agresyvų, be to, iš apžiūros protokolo (b.l. 5-9) matyti, jog veidrodėliai buvo nulaužti, vienas iš jų kabėjo ant laidų, akivaizdu, jog tam reikėjo fizinės jėgos. Be to, pažymėtina, jog abiejų automobilių sugadinti galinio vaizdo veidrodėliai yra dešinėje pusėje, kas rodo, jog kaltinamasis nulaužė ne juos abu kartu tiesiog netyčia eidamas tarp šių automobilių, o būdamas neblaivus, blaškėsi tarp kieme pastatytų automobilių.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aptartus įrodymus, darytina išvada, jog M. P. veikė netiesiogine tyčia, t.y. suvokė savo veiksmų pavojingumą – kad agresyvus neblaivaus asmens vaikščiojimas tarp kieme sustatytų automobilių, mosikuojant sportine kuprine, gali sukelti neigiamas pavojingas pasekemes – automobilių apgadinimus, ir nors neturėjo tikslo tokias pasekemes sukelti, tačiau tokiu savo elgesiu sąmoningai leido joms kilti. Tokie M. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį.

M. P. nepripažįsta, jog pažeidė viešąją tvarką, parodė, jog neprisimena, kad būtų kam nors sudavęs smūgius, vartojęs necenzūrinius žodžius, grasinęs ar kitaip demonstravęs nepgarbą aplinkai ir aplinkiniams, tačiau prisimena, jog nukentėjusieji jį laikė paguldę ant žemės iki kol atvyko policijos pareigūnai. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją, kurią visiškai paneigia kiti byloje surinkti duomenys. Liudytojų N. M. ir P. M., nukentėjusiųjų I. K., L. M., V. K. parodymai patvirtina, kad kaltinamasis grasino jiems, mojavo kuprine, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Visų šių asmenų parodymai yra nuoseklūs ir vienodi, vieni kitus patvirtinantys, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti ar abejoti. Tiek liudytojai, tiek specialisto išvada patvirtina, kad M. P. panaudojo fizinį smurtą prieš L. M. ir V. K., kurie tik bandė apginti savo turtą, t.y. vartojo fizinį smurtą šių asmenų atžvilgiu viešoje vietoje. Atkreiptina, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys, nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, jog konfliktas vyko daugiabučio gyvenamojo namo kieme, rugsėjo 9 d. apie 19:00 val., t.y. dar šviesiu paros metu, kuomet kieme gali vaikščioti žmonės, vaikai, todėl akivaizdu, kad ne tik įvykyje dalyvavę asmenys bet ir kiti žmonės galėjo pasijusti nesaugūs, o kaltinamojo veiksmai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Smūgio sudavimas kitam žmogui viešai, net ir ne žmonių minioje, reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-652/2007). Iš teisiamojo posėdžio metu ištirtos specialisto išvados (b.l. 25), nustatyta, jog kaltinamasis nukentėjusiąjai N. M. dėl įvykio metu padarytų sužalojimų sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą – L. M. buvo padaryta poodinė kraujosrūva su minkštųjų audinių patinimu kairiojo žasto viršutinio trečdalio išoriniame paviršiuje, t.y. buvo neleistinas fizinis kontaktas, pažeistas nukentėjusiosios kūno neliečiamumas. Be to, iš liudytojų bei nukentėjusiųjų parodymų visumos nustatyta, jog kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą ir V. K., jį pastumdamas ir nuversdamas ant žemės, ko pasekoje, pastarajam buvo nubrozdintas kelias. Taigi, yra neginčytinai nustatyta, jog kaltinamasis, vartodamas prieš liudytojus ir nukentėjusiuosius necenzūrinius žodžius, grasindamas jiems, demonstruodamas agresyvų elgesį, kumščiu sudavė smūgį L. M. į rankos sritį, V. K. pastumdamas pargriovė ant žemės, t.y. atliko minėtus veiksmus viešoje vietoje, kurie laikytini įžūliais.

M. P. nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia, t.y. suprato, kad necenzūrinius žodžius vartoja, grasina, smūgį suduoda viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, numatė, kad šiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiesiems, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyta viešoji tvarka ir norėjo taip veikti. Tokie kaltinamojo M. P. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.

M. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus.

Teismas, skirdamas bausmes, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir sunkinančią aplinkybę.

M. P. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.). Jis nusikaltimus padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, anksčiau teistas 3 kartus, tame tarpe ir už nusikaltimus viešajai tvarkai, administracine tvarka baustas, kas rodo, jog yra linkęs nusikalsti, daryti teisei priešingas veikas, taip pat jo nenorą keistis. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti M. P. už įvykdytas nusikaltimas veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., 284 str. 1 d. skiriant laisvės atėmimo bausmes.

Bausmių dydį apsprendžia aptartos aplinkybės, kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga.

Byloje pareikšti nukentėjusiojo V. K. civilinis ieškinys (b.l. 18-19), kuriuo V. K. prašo priteisti 604 Lt turtinės žalos atlyginimui, L. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, I. K. – paršo atlyginti dėl veidrodėlio nulaužimo padarytą turtinę žalą.

LR BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

V. K. savo ieškinį grindžia į bylą pateiktu užsakymu remonto darbams Nr. 105, apmokėjimo kvitu (b.l. 17). Įvertinus į bylą pateiktus duomenis, teismas pripažįsta, jog V. K. civilinis ieškinys yra pagrįstas, visiškai įrodyta, kad nukentėjusysis žalą patyrė dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, todėl ieškinys tenkintinas, priteisiant 604 Lt turtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo M. P..

Iš byloje esančios 2012-09-27 PVM sąskaitos-faktūros Nr. ARA000017860 ir mokėjimo kvito (b.l.33,34) nustatyta, kad už medžiagas ir automobilio veidrodėlio remontą buvo sumokėta 56 Lt., todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai - 56 Lt turtinės žalos atlyginimui.

Pagal LR Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta įstatyminė asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą visais sveikatos sužalojimo atvejais, ši prievolė reiškia atsakingo už žalą asmens pareigą atlyginti visus sužalotojo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Nukentėjusioji L. M. civilinį ieškinį motyvavo tuo, jog žala atsirado dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, ko pasekoje jai buvo sužalota ranka ir dėl to teko patirti nepatogumų, jai skaudėjo ranką, gali atsiliepti sveikatai ateityje.

Nustatant priteistinus neturtinės žalos dydžius nukentėjusiesiems, teismas vadovaujasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais bei vyraujančia teismų praktika, atsižvelgia į sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, asmenų turėtų galimybių praradimą. Teismo nuomone, nukentėjusiosios dėl įvykio patirtos pasekmės nėra susijusios su itin dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, dėl to nukentėjusiajai nebuvo atliekamos operacijos ar ilgi gydymo seansai, apskritai nėra pateikta jokių duomenų, kad L. M. gydėsi, jai buvo išrašyti vaistai ir pan. Tačiau, remiantis specialisto išvada, pripažintina, jog dėl kaltinamojo veiksmų įvykio metu nukentėjusiajai buvo nežymiai surikdyta sveikata. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį – jis niekur nedirba, atlieka lasivės atėmimo bausmę, tačiau duomenų apie išlaikytinius nėra, jis yra darbingas, jauno amžiaus. Atsižvelgus į kaltinamojo ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, į dėl nusikaltimo kilusias pasekmes, įvertinus byloje pateiktus duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo M. P. nukentėjusiajai L. M. 400 litų neturtinės žalos atlyginimui.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, esantis voke b.l. 7, daktiloplokštelė su rankos pėdsakais, esanti voke b.l. 87, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmes:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 9d. , prie 2012-01-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti galutinę bausmę - dvejiems (2) metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant Pataisos namuose.

Iki nuosprendis įsiteisės, kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pakeisti į suėmimą, suimant M. P. teismo posėdžių salėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaičiuoti suėmime išbūtą laiką, bei bausmės laiką, atliekant bausmę pagal 2012-12-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Priteisti iš M. P. V. K. naudai 640 Lt (šešis šimtus keturiasdešimt litų) turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš M. P. I. K. naudai 56 Lt (penkiasdešimt šešis litus) turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš M. P. L. M. naudai 400 Lt (keturis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, esantį voke b.l. 7, daktiloplokštelę su rankos pėdsakais, esančią voke b.l. 87, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.