Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-05-05 · Administracinė byla Nr. eI3-1630-809/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-05-05
Bylos Nr.
eI3-1630-809/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04185-2019-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.), Violeta Petkevičienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
V. J.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Trečiasis asmuo
Z. K., H. R., J. G., L. M., S. V., M. N., J. P., E. A., A. G., R. M., K. Č., J. K.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-1630-809/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04185-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6, 15.8 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės, Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. (V. J.) skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys Z. K. (Z. K.), H. R. (H. R.), J. G., L. M. (L. M.), S. V., M. N., J. P., E. A., A. G., R. M., K. Č., J. K. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas su skundu (el. b. l-8), kurį vėliau patikslino (el. b. l. 32-39), kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybe?s administracijos (toliau – ir Administracija) Vyriausiojo architekto skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. raštą Nr. A51- 107553/19(2.15.1.21E-VMA) (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti 2019 m. spalio 1 d. prašymą Nr. A50-27953/19 dėl 0,6965 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), leisti koreguoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 1-634 patvirtintu teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) plento detaliuoju planu (registro Nr. (duomenys neskelbtini), buve?s Nr. (duomenys neskelbtini)) sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) sprendinius inicijavimo pagrindu, padalijant sklypą, paliekant nustatytą teritorijos naudojimo būdą, papildomai nustatant daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos naudojimo būdą bei kitus teritorijos naudojimo reglamentus vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog jis su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 0.6965 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas su trečiaisiais asmenimis

pateikė prašymą (prašymas buvo užregistruotas 2019 m. spalio 1 d, suteiktas registracijos Nr. A50-27953/19) dėl leidimo leisti koreguoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. 1-634 patvirtintą teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) plento detaliuoju planu (registro Nr. (duomenys neskelbtini), buve?s Nr. (duomenys neskelbtini)) sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) sprendinius inicijavimo pagrindu, padalijant sklypą, paliekant nustatytą teritorijos naudojimo būdą, papildomai nustatant daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos naudojimo būdą bei kitus teritorijos naudojimo reglamentus vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu.

2019 m. sausio 10 d. elektroniniu paštu buvo gautas Raštas, kuriame nurodyta, kad, Vilniaus miesto savivaldybe?s administracijos Vyriausiojo architekto skyrius is?nagrine?jo pras?yma? ir nepritaria teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) plento detaliojo plano sprendinių koregavimui, sklypo skaidymui ir papildomam daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos naudojimo būdo nustatymui. Pareiškėjo nuomone, atsakovės Raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis (faktais) bei teisės aktų normomis, yra aiškiai nepagrįstas ir neteisėtas.

Pagal šiuo metu galiojantį Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) teritoriją patenka į intensyvaus užstatymo teritoriją. Tai reiškia, kad 2007 m. Vilniaus miesto savivaldybės tarybai patvirtinus Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), atsirado galimybę keisti 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 1-634 patvirtinto teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) plento detaliojo plano sprendinius sklypui Nr. (duomenys neskelbtini). t.y. dalyje sklypo pakeisti žemės naudojimo būdą iš bendro naudojimo teritorijų į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos teritorijas ir nustatyti reikalingus teritorijos naudojimo reglamentus. Mano, jog tokiu būdu atsirado pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėti interesai ir įgijo teisėtus lūkesčius, kad sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) sprendiniai būtų pakoreguoti pagal jų išreikštą teisėtą norą ir valią, vadovaujantis galiojančiu bendruoju planu.

Pareiškėjo įsitikinimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmai jo atžvilgiu pažeidžia lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir sąžiningumo principus, kadangi teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) plento detalaus plano (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) sprendiniai vadovaujantis šiuo metu galiojančiu Vilniaus miesto bendruoju planu, buvo keičiami ne vieną kartą.

Pareiškėjas pažymi, jog labai svarbu šiame ilgame ir sudėtingame procese užtikrinti asmens konstitucinių teisių apsaugą ir garantuoti teisėtų lūkesčių, teisinio saugumo ir kt. esminių principų užtikrinimą. Savivaldybės nenuoseklumas, nusivadovavimas galiojančiu bendruoju planu bei teisės aktais, trukdo teisinio saugumo, teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principų realizacijai specifinėje administravimo srityje – detaliojo planavimo procese. Pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys, kaip Lietuvos piliečiai (fiziniai asmenys), realizuodami savo teises ir siekdami teisėtų interesų įgyvendinimo, susiduria su poreikiu kreiptis į valstybinės valdžios institucijas, tačiau nagrinėjamu atveju minėtų teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimas yra dirbtinai, nepagrįstai ir neteisėtai apsunkinamas.

Atsakovės veiksmai (neveikimas) ir priimami sprendimai (raštai) neatitinka teisės aktų reikalavimų, prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai ir kelia nepasitikėjimą atsakovės veikla.

Atsiliepimas

Atsakovė Administracija pateikė atsiliepimą į skundą (el. b. l. 47-51), kuriuo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė pažymi, jog net jei teismas ir įžvelgtų kokius nors Rašto trūkumus VAĮ 8 straipsnio prasme (nors atsakovė nelaiko, kad Raštas turi tokių trūkumų), jie negali būti laikomi esminiais, kadangi nesukliudė pareiškėjui suprasti, kokiu pagrindu jo prašymas nebuvo tenkintas.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 1-634 buvo patvirtintas teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) plento detalusis planas (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Detalusis planas). Šiuo Detaliuoju planu buvo suplanuotas apie 95 ha ploto (duomenys neskelbtini) kvartalas, numatant, be kita ko, ir kvartalo realizacijai būtinas bendro naudojimo, visuomenines, rekreacines teritorijas. Detaliajame plane, įvertinant kvartalo dydį, planuojamą gyventojų skaičių, atstumą nuo būstų iki bendro naudojimo teritorijos, teritorijoje esančio reljefo ypatybes, joje augančių želdinių kokybę, buvo suformuotas bendro naudojimo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (ginčo žemės sklypas), skirtas kvartalo darniam funkcionavimui.

Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, fizinių asmenų nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą buvo įregistruotos tik (duomenys neskelbtini) metais Apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 1 d. sprendimo Nr. 2.4-01-6209 pagrindu, t. y. fiziniai asmenys nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypo dalis įgijo jau po Detaliojo plano, į kurį patenka ir ginčo žemės sklypas, patvirtinimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjo ginčijamame Rašte nurodytas atsakovės sprendimas nepritarti pateiktam prašymui dėl Detaliojo plano sprendinių koregavimo nagrinėjamu atveju priimtas atsižvelgiant į viešąjį interesą bei siekiant išsaugoti Detaliuoju planu numatytą bendro naudojimo teritoriją. Kaip nurodyta skundžiamame Rašte, pagal Vilniaus miesto savivaldybės turimus Gyventojų registro duomenis, (duomenys neskelbtini) kvartale šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) gyventojai. Tuo tarpu Detaliajame plane numatytas bendro naudojimo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) yra vienintelė bendro naudojimo teritorija visame (duomenys neskelbtini) kvartale, ribojamame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių ir (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdama į tai, atsakovė priėmė sprendimą nepritarti Detaliojo plano sprendinių koregavimui, ginčo žemės sklypą padalijant.

Skunde nurodoma, jog 2007 metais patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas pakeitė teritorijos į kurią patenka sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) sprendinius, todėl pareiškėjo teigimu jis įgijo teisėtus lūkesčius, kad sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) sprendiniai būtų pakoreguoti vadovaujantis galiojančiu bendruoju planu. Pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas iki (duomenys neskelbtini) metų (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519, nepanaikino Detaliojo plano sprendinių, pagal kuriuos ginčo žemės sklypui numatyta bendro naudojimo teritorija.

Atsiliepimas

Atsakovės manymu, pareiškėjo skundžiamas Raštas yra pagrįstas faktiniais duomenimis, Rašte yra nurodyti sprendimo nepritarti Detaliojo plano sprendinių koregavimui motyvai. Atsakovės nuomone, Raštas laikytinas atitinkančiu VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatą bei visus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl jo naikinti bei įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo bei trečiųjų suinteresuotų asmenų 2019 m. spalio 1 d. prašymą nagrinėjamu atveju jokio teisinio pagrindo nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilęs dėl Vilniaus miesto savivaldybe?s administracijos Vyriausiojo architekto skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. rašto Nr. A51- 107553/19(2.15.1.21E-VMA), kuriuo atsakovė informavo apie savo sprendimą nepritarti teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) plento ((duomenys neskelbtini)) detaliojo plano sprendinių koregavimui (el. b. l. 16), teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nustatyta, kad pareiškėjui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,6965 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 9-13).

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 1-634 buvo patvirtintas teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) plento detalusis planas (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo buvo suplanuotas apie 95 ha ploto (duomenys neskelbtini) kvartalas (el. b. l. 18). Šiame Detaliajame plane buvo suformuotas bendro naudojimo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (ginčo žemės sklypas), skirtas kvartalo darniam funkcionavimui.

Pareiškėjo bei trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą buvo įregistruotos (duomenys neskelbtini) metais Apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 1 d. sprendimo Nr. 2.4-01-6209 pagrindu, t. y. pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypo dalis įgijo jau po Detaliojo plano, į kurį patenka ir ginčo žemės sklypas, patvirtinimo.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje 2019 m. spalio 1 d. buvo gautas pareiškėjo V. J. ir trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymas (reg. Nr. A50-27953/19) leisti koreguoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 1-634 patvirtinto teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) plento detaliojo plano (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. y. ginčo žemės sklypo) sprendinius padalijant sklypą, paliekant nustatytą teritorijos naudojimo būdą, papildomai nustatant daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos naudojimo būdą bei kitus teritorijos naudojimo reglamentus (el. b. l. 14-15).

Atsakovė ginčijamu Raštu pareiškėją bei trečiuosius suinteresuotus asmenius informavo apie sprendimą nepritarti teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) plento detaliojo plano sprendinių koregavimui.

Teismas išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus nagrinėjamoje byloje daro išvadą, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su ginčijamame rašte atsakovės nurodomomis aplinkybėmis ir argumentais, dėl kurių nepritarta pareiškėjo prašymui dėl Detaliojo plano sprendinių koregavimo.

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 10-2 str., teritorijų planavimas, savivaldybėje vykdomas pagal Teritorijų planavimo įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatytą tvarką ir sąlygas.

Bendrojo teritorijų planavimo rezultatai yra įtvirtinami teritorijos bendrajame plane, kuris Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamas kaip teritorijų kompleksinio planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir uždavinius, nustatyta planuojamos teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai. Šio įstatymo 15 str. 1 d. numatyta, jog savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose nustatomi privalomieji teritorijos naudojimo reikalavimai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pasisakęs, jog bendrasis teritorijos planas iš esmės nustato teritorijos vystymo, naudojimo bei apsaugos principus (tam tikras elgesio taisykles), kuriais turi vadovautis visi planuojamos teritorijos nekilnojamojo turto savininkai, valdytojai ar naudotojai (individualiais požymiais neapibūdinti subjektai). Kadangi bendrasis teritorijos planas atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje įtvirtintus norminio teisės akto požymius, jis yra laikytinas norminiu administraciniu aktu (LVAT 2005 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS8-1 15/2005). Be to, teritorijos bendrasis planavimas yra sudėtingas, daug laiko trunkantis kompleksinis planavimo procesas, kurio metu tarpusavyje derinami visuomenės poreikiai, planuojamos teritorijos kraštovaizdžio ypatumai, geografinė padėtis, geologinės sąlygos, urbanistikos, architektūros, techniniai, aplinkosaugos, paveldosaugos, žemės ūkio paskirties žemės naudojimo ir tvarkymo reikalavimai, žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkų ir trečiųjų asmenų teisės, valstybės saugumo ir gynybos poreikiai (LVAT 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-525-135/2008)

Kaip minėta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 1-634 buvo patvirtintas teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) plento detalusis planas (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo buvo suplanuotas apie 95 ha ploto (duomenys neskelbtini) kvartalas. Šiame Detaliajame plane buvo suformuotas ginčo žemės sklypas - bendro naudojimo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). Tiek pareiškėjas, tiek tretieji suinteresuoti asmenys nuosavybės teisę į minėtą sklypą įgijo jau po Detaliojo plano patvirtinimo.

Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas iki (duomenys neskelbtini) metų (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519, nepanaikino Detaliojo plano sprendinių, pagal kuriuos ginčo žemės sklypui numatyta bendro naudojimo teritorija. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kaip teisingai atsakovė nurodė savo procesiniuose dokumentuose teismui bendrojo plano pagrindinio brėžinio dalies „Tekstiniai reglamentai“ 4 punkte yra nurodyta, jog „BP pažymėtos teritorijos, didesnės nei 5 ha. Mažesnės teritorijos neakcentuojamos (išskyrus želdynus)“. Tuo tarpu pagal dalies „Tekstiniai reglamentai“ 11 punktą, „BP nepanaikina galiojančių SP ir DP sprendinių. Rengiant naujus TPD privaloma vadovautis BP sprendiniais“.

Bendrojo plano sprendiniuose (žr. (duomenys neskelbtini)) (1.1. „Bendrojo plano principai ir naudojimasis juo“) yra išaiškinta: „Bendrojo plano sprendiniuose neparodyti ir nenagrinėjami atskiri sklypai, nefiksuojamos jų ribos. Pavienių sklypų žemės naudojimo režimai bei kiti teritorijų naudojimo ir užstatymo parametrai nustatomi žemesnio lygmens ar rūšies teritorijų planavimo dokumentais. <...>. Bendrajame plane nurodytose urbanizuojamose teritorijose atkuriant nuosavybės teises ir grąžinant žemę natūra, nustatoma sąlyga: grąžintame žemės sklype įvairios paskirties kapitalinių statinių statyba negalima, jeigu ji nenumatyta pažymėto nagrinėjamo rajono teritorijų planavimo dokumente“. Nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypui aktualiuose ir taikytinuose Detaliojo plano sprendiniuose ginčo žemės sklypas patenka į bendrojo naudojimo teritoriją, kurioje užstatymas nenumatomas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pagal Vilniaus miesto savivaldybės turimus Gyventojų registro duomenis, (duomenys neskelbtini) kvartale šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) gyventojai. Tuo tarpu Detaliajame plane numatytas bendro naudojimo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) yra vienintelė bendro naudojimo teritorija visame (duomenys neskelbtini) kvartale, ribojamame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių ir (duomenys neskelbtini). Taigi, atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes bei į tai, jog viena iš savarankiškų savivaldybių funkcijų yra teritorijos planavimas, siekiant įgyvendinti teritorijų planavimo tikslus bei siekiant suderinti teritorijų planavimą ir viešąjį interesą, atsakovė pagrįstai, norėdama išsaugoti Detaliuoju planu numatytą bendro naudojimo teritoriją, priėmė sprendimą pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atžvilgiu, nepritarti Detaliojo plano sprendinių koregavimui, ginčo žemės sklypą padalijant.

Teismas nepasisako dėl pareiškėjo patikslintame skunde nurodytų kitų sprendinių keitimo, kadangi jie nėra šios bylos dalykas.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1116-556/2018). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (žr., pvz., LVAT 2013 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-990/2013, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2652-1062/2018).

Akcentuotina, jog teisėjų kolegijos nuomone, ginčijamas Raštas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Pažymėtina, jog iš dalies sutiktina su pareiškėju, jog ginčijamame sprendime turėjo būti aiškiau išdėstytas teisinis pagrindas, tačiau, akivaizdu, faktinės aplinkybės dėl pareiškėjui aktualaus klausimo, kurios betarpiškai susijusios su teisės aktais reglamentuojančiais teritorijų planavimą, yra išdėstytos detaliai. Taigi, ginčo Raštas yra motyvuotas, iš esmės galima suprasti atsakovės rašto turinį, be to, pateiktas skundas teismui tik patvirtina, jog pareiškėjas gerai suprato atsakovės atsisakymo motyvus – faktinį pagrindą ir rezultatą - netenkinti pareiškėjo prašymo.

Teismas konstatuoja, kad atsižvelgiant į nurodytų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumą bei teisės aktų nuostatas, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas dėl jų nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. J. (V. J.) skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Violeta PetkevičienėRasa Ragulskytė-MarkovienėEglė Žulytė-Janulionienė