Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-09-11 · Administracinė byla Nr. I-971-243/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-09-11
Bylos Nr.
I-971-243/2017
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00423-2017-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Vida Stonkuvienė
Pareiškėjas
N. Ž.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-971-243/2017Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00423-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOSADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 11 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė,sekretoriaujant Dianai Šėperienei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 7 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas N. Ž. skunde nurodo, jog atskirais nuo 2016 m. birželio 17 d. iki 2016 m. birželio 21 d. buvo laikomas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Tauragės apskrities VPK) areštinėje sąlygomis, neatitinkančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų ir higienos normų, prilystančiomis žmogaus kankinimui. Pareiškėjo teigimu, buvo laikomas kameroje Nr. 2. Pareiškėjas nurodo, kad Tauragės apskrities VPK areštinės kameros buvo perpildytos, jose laikoma tiek asmenų, kiek įrengta gultų, o tai neatitinka minimalaus ploto vienam asmeniui reikalavimo. Teigia, jog buvo šalta, drėgna, tamsu, neužtikrinamas natūralus apšvietimas, gyvenamosiose patalpose rūkantieji laikomi su nerūkančiais. Teigia, jog tokios sąlygos žemina žmogaus orumą, tyčia pareigūnų veiksmais sudaromos nuolatinės konfliktinės situacijos tarp laikomų asmenų, susidaro psichologiniai ir fiziniai nepatogumai dėl per mažo ploto. Taip pat nurodo, jog etapuojamų asmenų kratos ir daiktų apžiūros atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis, nes yra šalta, purvina ir t.t. Esant žemai oro temperatūrai asmuo verčiamas nusirengti, jo daiktai dedami į nešvarias dėžes. Mano, jog tokiu būdu tyčiojamasi iš žmogaus, žeminamas jo orumas ir garbė. Argumentuoja, jog laisvės atėmimas jau savaime yra bausmė, kuri negali būti griežtinama. Teigia, kad tokiomis sąlygomis buvo laikomas tyčia, savo veiksmais Tauragės apskrities VPK areštinė neužtikrino, kad jis būtų laikomas tinkamomis sąlygomis. Nurodo, jog nežmoniškomis sąlygomis laikytas apytiksliai 1 – 2 mėnesius, todėl prašo priteisti 7 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Argumentuoja, jog nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtus veiksmus, nes pareiškėjo laikymo sąlygos atitiko higienos normų reikalavimus, pareiškėjas iš viso areštinėje laikytas 4 paras laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 17 d. iki 2016 m. birželio 21 d. kameroje Nr. 2, kurios plotas 13,12 kv. m., laikytas vienas, dėl netinkamų sąlygų nesikreipė. Nurodo, jog areštinėje nuolat atliekami Sveikatos priežiūros tarnybos ir Tauragės visuomenės sveikatos centro patikrinimai, jeigu randami trūkumai, jie nedelsiant pašalinami. Tauragės visuomenės sveikatos centro 2016 m. balandžio 15 d. patikrinimo akte nenuryti apšvietimo neatitikimai, todėl nėra pagrindo teigti, kad apšvietimas neatitinka higienos normų. Pripažįsta, kad patikrinimo aktu konstatuota, jog kameroje Nr. 2 asmenys negali atsidaryti orlaidžių ir išvėdinti patalpų, tačiau nurodo, jog Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-1078 Tauragės apskrities VPK areštinę numatyta rekonstruoti. Vadovaujantis HN 134:2015 37 punktu areštinėje laikomi asmenys aprūpinami priemonėmis ir patys privalo kamerose palaikyti švarą bei tvarką. Pažymi, jog pareiškėjas 13,12 kv. m. ploto kameroje laikytas vienas, todėl nepažeistas minimalaus ploto reikalavimas ir pareiškėjo teiginiai neatitinka tikrovės. Nurodo, jog pareiškėjas neteikia jokių, jo teigimu, patirtos žalos įrodymų, o dėsto bendro pobūdžio abstrakčius teiginius ir perrašo teismų praktiką, nenurodo, kad būtent jo sveikatai kaip nors pakenkė laikymo sąlygos, duomenų apie sveikatos būklę, fizinę ar psichinę sveikatą nepateikė, todėl prašo skundą atmesti (b. l. 16-19).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nagrinėjamos bylos dalykas – pareiškėjo N. Ž. reikalavimo priteisti 7 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, CK 6.271 straipsnio pagrindu pagrįstumo nustatymas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013, kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.).

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.). Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Europos Žmogaus Teisių Teismas, vertindamas įkalinimo sąlygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos, įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos būklę ir kt. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Teismas spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusą, todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas (2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013; 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013 ir kt.; mutatis mutandis dėl suimtojo teisinio statuso žr. 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). Apibrėždamas laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų statusą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentuoja Europos Žmogaus Teisių Teismo išskiriamus nuteistųjų teisinės padėties ypatumus. Administracinėje byloje Nr. A822-1114/2013 teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 4451/70). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04) (2013 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1114/2013).

Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą kildina iš to, jog jo laikymo Tauragės apskrities VPK areštinėje metu jam nebuvo užtikrinti minimalaus ploto ir kai kurie higienos normų reikalavimai.

Nagrinėjamu atveju nustatant areštinėje laikomam asmeniui tenkantį minimalų plotą vadovaujamasi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 80 punktu, kuriame nustatyta, kad asmeniui turi tekti ne mažiau nei 5 kv. m. (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Iš Tauragės apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus Areštinės viršininko tarnybinio pranešimo duomenų matyti, jog pareiškėjas areštinėje laikytas kameroje Nr. 2, kurios plotas 13,12 kv. m., nuo 2016 m. birželio 17 d. iki 2016 m. birželio 21 d. vienas (b. l. 21), todėl konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju minimalaus ploto reikalavimas pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeistas, o jo teiginiai šiuo aspektu laikytini nepagrįstais.

Higienos reikalavimus, taikomus policijos areštinėms, pareiškėjo laikymo areštinėje metu nustatė Lietuvos higienos norma HN 134:2015. Pareiškėjui teigiant, jog buvo šalta, drėgna ir tamsu, neužtikrintas natūralus apšvietimas, iš pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento 2016 m. balandžio 15 d. patikrinimo akto Nr. PA.7-4(24.14.3.7.12) duomenų matyti, kad kameroje Nr. 2, kurioje laikytas pareiškėjas, asmenys patys negali atsidaryti orlaidžių ir vėdinti patalpų, o tai neatitinka HN 134:2015 17 punkto reikalavimų, tačiau jį planuojama pašalinti atlikus rekonstrukciją, kuri numatyta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-1078 (b. l. 23-24). Pažymėtina, jog HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, todėl nustatytas neatitikimas nelaikytinas pažeidimu, tačiau vertintinas kaip galimai pareiškėjo patirtas nepatogumas. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Seimo Kontrolierių 2017 m. kovo 28 d. ataskaitoje Nr. 2017/1-20 taip pat konstatuota, kad Tauragės apskrities VPK areštinės kamerose nėra tinkamo apšvietimo, kadangi langai uždengti metalo plokštėmis su nedidelėmis skylutėmis, kurios nėra pakankamos natūraliam apšvietimui užtikrinti. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas areštinėje laikytas iš viso 4 paras, teismas nevertina šio pareiškėjo galimai patirto nepatogumo kaip intensyvaus, sukeliančio pareiškėjui dvasinius išgyvenimus ir viršijančio minimalaus kentėjimo laipsnį. Tuo tarpu, pareiškėjo teiginiai, jog buvo šalta ir drėgna, vertintini kritiškai atsižvelgiant į metų laiką, kuriuo areštinėje laikytas pareiškėjas, t. y. vasarą. Taip pat vertintini ir pareiškėjo teiginiai dėl asmens apžiūros žemoje temperatūroje, juo labiau, jog pareiškėjas nenurodo, kad pats būtų buvęs apžiūrėtas žemoje temperatūroje.

Higienos normos HN 134:2015 35 ir 37 punktuose reglamentuota, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka. Patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (grindų šepetys, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių grybelių (39 punktas). Pagal Taisyklių 9.2 punktą, policijos areštinėje laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos užtikrinimu kamerose, tai reiškia, jog patys sulaikytieji turi kasdien palaikyti švarą ir tvarką kamerose. Minėtame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento 2016 m. balandžio 15 d. patikrinimo akte Nr. PA.7-4(24.14.3.7.12) nurodyta, jog buvusi HN 134:2015 34, 35 ir 37 punktų neatitiktis pašalinta, patvirtintas Patalpų, įrenginių, inventoriaus valymo ir buitinių atliekų šalinimo tvarkos aprašas, kameroje Nr. 2 vizualiai matomų pelėsių nėra, likusios tik dėmės po valymo. Nors pareiškėjas kameroje Nr. 2 laikytas praėjus beveik 3 mėnesiams po jos patikrinimo ir nesant kitų duomenų, teismas vertina, jog pareiškėjo laikymo metu ir patikrinimo metu sąlygos areštinėje iš esmės pasikeisti negalėjo.

Dėl pareiškėjo teiginio, kad areštinėje rūkantys buvo laikomi kartu su nerūkančiais, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog tai gali pažeisti teisės aktų nuostatas bei nerūkančio asmens teisę į jų sveikatai saugią aplinką. Kita vertus, vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius (suimtuosius) nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko, ir prašyti imtis atitinkamų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1237/2013, 2013 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1396/2013, 2016 m. sausio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1808-858/2015, 2017 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-795-442/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, dėstydamas bendro pobūdžio teiginius, nenurodo, ar pats yra rūkantis, ar nerūkantis, duomenų, kad jis areštinės administracijai kokia nors forma būtų išreiškęs pageidavimą kalėti kartu su nerūkančiais asmenimis ir kad toks prašymas būtų netenkintas, byloje taip pat nėra. Be to, jis buvo laikomas kameroje vienas, todėl kiti asmenys negalėjo šiuo pažiūriu daryti jam įtakos. Atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šiuo aspektu negalima konstatuoti Tauragės apskrities VPK areštinės neteisėtų veiksmų ar neveikimo.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta pareiškėjo nurodomų neteisėtų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities VPK, veiksmų ar neveikimo laikant pareiškėją areštinėje laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 17 d. iki 2016 m. birželio 21 d. Vertintina ir aplinkybė, jog pareiškėjas areštinėje laikytas keturias paras. Minėta, jog valstybės atsakomybei kilti nepakanka konstatuoti galimai patirtus nepatogumus; jie turi būti intensyvūs, tokio masto, kad iš tikrųjų sukeltų neigiamas pasekmes ir išgyvenimus, o ne momentiniai. Pareiškėjas, darydamas nusikalstamas veikas, turėjo suvokti, jog bus apribojama jo laisvė, jis patirs nemalonių išgyvenimų, susijusių su laisvės atėmimu, ir tai negali būti vertinama kaip jo teisių pažeidimas, nes būtent tokia yra bausmės paskirtis. Šiuo aspektu nesant institucijos neteisėtų veiksmų kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo kilti viešajai civilinei atsakomybei ir kitų sąlygų egzistavimas plačiau nenagrinėjamas. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu nenustačius būtinų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais,

nusprendžia:

atmesti pareiškėjo N. Ž. skundą dėl 7 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Vida Stonkuvienė