- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-06-21
- Bylos Nr.
- 1-261-468/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-70245-15
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Kazlauskienė (pirm.), Ernestas Rimšelis, Jurgita Kolyčienė
- Kaltinamasis
- V.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Daivos Kazlauskienės, teisėjų Ernesto Rimšelio ir Jurgitos Kolyčienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V.R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Baltarusijoje, pilietybė – Lietuvos, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 129 str. 2 d. 3, 6 p.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. R. itin žiauriai nužudė savo šeimos narį – sutuoktinę T. R., o būtent: laikotarpiu nuo 2015 12 22 d. 21 val. iki 2015 12 23 d. 01.40 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu su savo šeimos nariu – žmona T. R., tyčia sudavė jai ne mažiau kaip 54 smūgius kočėlu, lazda, rankomis į įvairias kūno vietas, padarydamas T. R. daugybines poodines kraujosruvas veide, krūtinėje, nugaroje, kairio peties srityje, rankose, kojose, odos nubrozdinimus veide, kakle, kairiame dilbyje, kairėje kojoje, muštines žaizdas dešinėje momeninėje srityje, kaktos dešinėje, alkūnėse, plaštakose, kraujosruvas minkštuose audiniuose krūtinėje, nugaroje, rankose, kojose, dešiniųjų VIII, IX, X šonkaulių lūžius su aplinkine kraujosruva minkštuose audiniuose, kairio alkūnkaulio lūžį, tai komplikavosi progresuojančiu trauminiu šoku, dėl to nukentėjusioji, jausdama dideles kančias, mirė. Šiais savo veiksmais V. R. itin žiauriai (suduodamas 54 smūgius) nužudė savo šeimos narį – sutuoktinę, bei padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d. 3, 6 p.
Kaltinamasis V. R. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2015 12 22–23–ąją namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur jis gyveno su sutuoktine T. R., virtuvėje jie buvo dviese, vartojo vyną. Tarp jų įvyko konfliktas, T. R. barėsi, jis priekaištavo dėl žmonos neištikimybės su kaimynu V. S., apie tai jam 2015 12 21 d. buvo sakiusi kaimynė V. K., be to, pyko, kad žmona buvo apsileidusi, namie nesitvarkė, neaugino daržovių. Konflikto metu T. sudavė jam kočėlu per stuburą. Tada jis sudavė žmonai T. R. smūgius, gal ir tuo pačiu kočėlu, tačiau negalėjo suduoti tiek daug smūgių, daugiausiai galėjo suduoti 5 smūgius per nugarą, rankas, bet per galvą nedaužė, iš anksto nesiekė nužudyti žmonos. Po to, žmona nuėjo ant lovos prie lango ir užmigo, jis ją bandė žadinti, kad keltųsi, eitų pavalgytų, tačiau ji nesikėlė. Po to, jis nuėjo į kiemą paimti sūnaus draugo atvežtų ir paliktų krepšių su maistu, o grįžęs pamatė, kad žmona nekvėpuoja, bandė ją kelti, bet ji nejudėjo, pulso nebuvo, todėl jis pats iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Tikrai negalvojo, kad ji mirė nuo jo smūgių, nekvėpavo gal dėl to, kad buvo girta, alkana, nes prieš tai kelias savaites buvo dingusi. Žmona susimušti galvą galėjo, nes krito ant žemės, eidama į antrą aukštą. Nežino, kodėl ekspertai nustatė tiek daug T. R. padarytų sužalojimų. Pora savaičių prieš įvykį žmonos nebuvo sumušęs.
Iš esmės tokius pat parodymus kaltinamasis buvo davęs ir ikiteisminio tyrimo metu, taip pat buvo nurodęs, kad galimai konflikto metu ir jam buvo padaryta sužalojimų, tačiau to vakaro aplinkybių neprisimena, jam buvo „nurovę stogą“. Maždaug dvi savaites iki to įvykio „auklėjo“ žmoną, buvo sumušęs lazda. Žmona buvo pati kalta, nes namuose nesitvarkė (b.l. 177-180 1 t.).
Nors kaltinamasis kaltu prisipažino tik iš dalies (neneigė sudavęs 5-6 smūgius), tačiau, teismas laiko, jog jo kaltė yra pilnai įrodyta liudytojų parodymais bei kita byloje surinkta medžiaga.
Liudytojas R. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo gal Kūčių vakaras, tiksliai nepamena, gali klysti dėl tikslios datos, apie 17-18 val. jis draugo – kaltinamojo sūnaus – prašymu nupirko ir jo tėvams atvežė maisto produktų. Atvažiavus prie namo, durys buvo užrakintos, jis beldėsi, bet niekas neatidarė, namuose grojo muzika, per langą matėsi, kad V. R. ir T. R. guli lovoje, vyras tik pramerkė akis, moteris lyg norėjo keltis, tačiau nė vienas jų neatsikėlė ir durų neatidarė. Nežinodamas, ką daryti, jis paskambino draugui ir, jo lieptas, palikęs krepšius su produktais prie durų, išvažiavo. Kiek jam žinoma, T. ir V. R. vartodavo alkoholį, T. R. dirbo, o V. R. ne.
Liudytojas L. L. (L. L.) teismui parodė, kad kaimynystėje gyveno V. R. su savo žmona T. Jis dažnai girdėjo, kad V. ir T. R. pykosi tarpusavyje, yra tekę juos skirti. Iš esmės tiksliai datos neprisiminė, prieš šventes, bet tai galėjo būti, kaip nurodyta, 2015 12 22 d., jis apie 19 val. grįžo namo, pas R. name šviesa nedegė. Po kiek laiko pastebėjo, kad prie R. namo privažiavo automobilis ir kažkoks vyras beldėsi į jų namo duris. Minėtas vyras nesulaukęs, kada jam atidarys duris, iš automobilio ištraukė maišus ir padėjo prie įėjimo, pats įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Kaip jam pasakojo jo sutuoktinė, po kiek laiko R. namuose įsijungė šviesa ir tuo metu jo žmona per langą pastebėjo, kad V. R. mojuoja kažkokia lazda, daužo kažką ant prie lango stovėjusios lovos. Jis pats to nematė. 2015 12 23 d. sužinojo, kad T. R. mirė. Iki įvykio jis kelias dienas T. nematė. V. ir T. R. dažnai vartodavo alkoholinius gėrimus, V. R. sūnaus buvo paguldytas gydytis nuo alkoholizmo, kurį laiką negėrė, bet po to vėl gerdavo nuolat, mėnesiais.
Liudytoja G. L. teismui parodė, kad yra V. ir T. R., kurie nuolatos piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, kaimynė. Prieš Kalėdas, matė, kaip pas R. prie namų buvo atvažiavęs jų sūnaus draugas, atvežęs maisto produktų, beldė į namo duris, tačiau durų niekas neatidarė, dėl to jis išvažiavo palikęs krepšius prie durų. Ji su vyru pamanė, kad R. pradėjo iš anksto šventes švęsti, gėrė. Po kiek laiko ji per langą pastebėjo, kad R. namuose užsidegė šviesa, ir matė, kaip V. R. dviem rankomis su ilgu, virš 1 metro, pagaliu 5-6 kartus kažką daužė (toje vietoje, kur daužė – pas V. R. name stovi lova). Po to V. R. atsisėdo ant fotelio, kažką atsigėrė, vėl grįžo prie tos pačios vietos ir tada jau kumščiais kokius 5-6 kartus kažką daužė. Ji pamanė, kad gal muša T., nes jis žmoną mušdavo dažnai, ji šaukdavosi pagalbos, paskutinį kartą gal prieš dvi savaites iki įvykio V. R. buvo sumušęs žmoną taburete. Paskui šviesa R. namuose užgeso. Liudytoja nurodė, kad T. buvo keistas žmogus, tačiau už tai jos mušti negalima, kai ji negerdavo – ji pabėgdavo iš namų.
Liudytoja G. L. savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, buvo patvirtinusi parodymų patikrinimo metu (b.l. 122-127 1 t.).
Liudytoja V. K. parodė, kad draugiškai bendravo su T. R., pirmadienį prieš Kūčias dienos metu buvo nuėjusi jos aplankyti, ji gulėjo lovoje, nes buvo šalta, po to grįžo jos vyras, parvežė vyno ir jie trise jį gėrė, T. nebuvo sužalota. Pabuvusi šiek tiek, V. K. išėjo namo. Niekada nematė T. R. su kitais vyrais, nei su V. S.. Ji (V. K.) niekada V. R. nėra sakiusi apie jo žmonos neištikimybę. Trečiadienį sodų bendrijos pirmininkė jai pranešė apie T. mirtį. Ar T. ir V. R. mušdavosi – negalėjo pasakyti, jie išgerdavo per šventes, su svečiais.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. K. parodė, kad apie tai, jog V. R. muša žmoną žinojo visi vietiniai gyventojai, tačiau jie prie svetimų žmonių niekada nesimušdavo, ji buvo mačiusi pas T. R. mėlynių, kraujosruvų veide, rankose (b.l. 143-145 1 t.).
Šalies argumentai
Nukentėjusysis V. R., gyvenantis Airijoje, pateikė į bylą prašymą dėl bylos nagrinėjimo jam nedalyvaujant. Iš nukentėjusiojo V. R. parodymų pagarsintų BPK 276 str. tvarka matyti, jog V. ir T. R. yra jo tėvai. Jo sesuo gyvena Italijoje, jis nuo 2005 m. – Airijoje. Tėvams skambindavo, padėdavo pinigais, maistu, kurį perduodavo per draugą R. M.. Tėvai girtavo, tėvą bandė gydyti nuo alkoholizmo, motina atsisakė. Iš tėvų kaimynų pasakojimų žinojo, kad tėvai tarpusavyje mušdavosi. Sužinojęs apie motinos mirtį sugrįžo iš užsienio ir organizavo jos laidotuves, nurodė, kiek joms išleido bei pateikė ieškinį dėl jam padarytos 2273 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 99-100, 105-106, 107 1 t.).
Remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo V. S. parodymai, iš kurių matyti, kad jis neturėjo jokių santykių su T. R., ši buvo labai prasigėrusi ir senyvo amžiaus, niekas į ją, kaip į moterį, negalėtų žiūrėti, jų tarpusavyje niekas nesiejo, tai visiška nesąmonė (b.l. 138-140 1 t.).
Motyvuojamoji dalis
Veikos kvalifikavimas
BK 129 str. 2 d. 3 p. ir 6 p. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį kankindamas ar kitaip itin žiauriai.
Kaltinamasis V. R. prisipažino smurtavimo prieš savo sutuoktinę T. R. faktą, tačiau neigė aplinkybes dėl jai suduotų smūgių skaičiaus, teigė sudavęs nukentėjusiajai ne daugiau 5 smūgių į nugarą, rankas, galbūt tuo pačiu kočėlu, kuriuo ši sudavė jam, tačiau neigė daužęs jai per galvą. Nurodė, kad nežino, kodėl medikai nustatė, jog jai suduota ne mažiau kaip 54 kartus, jis tiek kartų nesmūgiavo, galbūt ji pati susimušė griuvinėdama girta ir nevalgiusi. Kaltinamasis nurodė, kad tyčia nužudyti savo sutuoktinės nenorėjo, nes pamatęs, kad ši nekvėpuoja, neužčiuopęs pulso, pats iškvietė greitąją medicinos pagalbą.
Iš kaltinamojo, liudytojų L. L., G. L. parodymų matyti, jog T. R. buvo sumušta laikotarpiu nuo 2015 12 22 d. 21 val. iki 2015 12 23 d. 01.40 val. Pagal byloje esančios greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenis greitosios medicinos pagalbos tarnyba gavo iškvietimą dėl T. R. būklės 2015 12 23 d. 01.24 val., medikai išvyko 01.29 val., T. R. lavonas rastas gulintis lovoje be gyvybės ženklų 01.40 val. (b.l. 1, 72 1 t.); 01.55 val. apie rastą lavoną su matomais kūno sužalojimais liemens, rankų srityse pranešta policijos pareigūnams, pradėtas ikiteisminis tyrimas T. R. mirties priežasčiai nustatyti (b.l. 1, 13-15 1 t.). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 1746/15(01) taip pat nustatyta, kad lavoninių reiškinių būklė lavono tyrimo 2015 12 23 d. 11.20 val. metu patvirtina, jog nuo T. R. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo praėjo 12-24 val. (b.l. 78-85 1 t.), tai patvirtina, kad T. R. buvo sužalota kaltinime nurodytu laikotarpiu.
Tai, kad T. R. nustatyti sužalojimai, dėl kurių ji mirė, buvo smurtiniai, patvirtina pirmiau nurodyta specialisto išvada Nr. M 1746/15(01), kurioje nustatyta, kad T. R. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio dauginėmis poodinėmis kraujosruvomis veide, krūtinėje, nugaroje, kairio peties srityje, rankose, kojose, odos nubrozdinimais veide, kakle, kairiame dilbyje, kairėje kojoje, muštinėmis žaizdos dešinėje momeninėje srityje, kaktos dešinėje, alkūnėse, plaštakose, kraujosruvomis minkštuose audiniuose krūtinėje, nugaroje, rankose, kojose, dešiniųjų VIII, IX, X šonkaulių lūžiai su aplinkine kraujosruva minkštuose audiniuose; kairio alkūnkaulio lūžis. Tai komplikavosi progresuojančiu trauminiu šoku.
Sužalojimai (konstatuotos dauginės poodinės kraujosruvos veide, krūtinėje, nugaroje, kairio peties srityje, rankose, kojose; odos nubrozdinimai veide, kakle, kairiame dilbyje, kairėje kojoje; muštinės žaizdos dešinėje momeninėje srityje, kaktos dešinėje, alkūnėse, plaštakose; kraujosruvomis minkštuose audiniuose krūtinėje, nugaroje, rankose, kojose; dešiniųjų VIII, IX, X šonkaulių lūžiai su aplinkine kraujosruva minkštuose audiniuose; kairio alkūnkaulio lūžis) T. R. lavone padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir, galimai, paviršiumi 12 val. laikotarpyje iki mirties (iš jų trys verpstės formos su prašviesėjimu viduryje poodinės kraujosruvos šlaunyse padarytos kietu buku ribotą kontaktinį paviršių turinčių daiktu pailgos formos).
Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad sužalojimai visumoje kvalifikuotini sunkiu sveikatos sutrikdymu, nėra būdingi griuvimui ar savęs žalojimui, buvo padaryti mažiausiai 54 trauminiais poveikiais.
Remiantis histologinio tyrimo duomenimis, labiausiai tikėtina, kad pirmiausiai padaryti šonkaulių lūžiai su aplinkine kraujosruva minkštuose audiniuose, po to visi kiti sužalojimai. Neatmetama galimybė, kad muštinės žaizdos plaštakose bei poodinės kraujosruvos dilbiuose galėjo būti padaryti ir nukentėjusiajai rankomis prisidengiant nuo smūgių. Neatmetama galimybė, kad po visų sužalojimų padarymo, nukentėjusioji kurį tai laiką galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, kol neprarado sąmonės dėl progresuojančio trauminio šoko. Atsižvelgiant į sužalojimų pobūdį bei histologinio tyrimo duomenis, labiausiai tikėtina, kad nukentėjusioji galėjo gyventi iki 12 valandų po visų sužalojimų padarymo (b.l. 78-85 1 t.).
2015 12 23 d. įvykio vietos apžiūros metu buvo apžiūrėtas namas, esantis, (duomenys neskelbtini), bei jame esantis T. R. lavonas. [...] Prie galinės sienos dešinėje nuo įėjimo durų stovi lova, kurioje guli moters lavonas. [...] lavonas pridengtas purvinomis antklodėmis. [...] Ant dviejų striukių apykaklių 1,5 m aukštyje matomos raudonos spalvos dėmės. Kambario centre stovi stalas, ant jo indai su maistu, peleninė, vazonas, įvairūs kiti daiktai. Stalo viršutinėje dalyje matomos rudos spalvos dėmės. [...] Per įėjimo į virtuvę duris patenkame į 2,5x4 m dydžio patalpą. Dešinėje pusėje stovi šaldytuvas, už jo spintelė ant kuriuos viršutinės dalies yra rusvos spalvos dėmės. Kairėje patalpos pusėje stovi viryklė, centre-stalas ir dvi taburetės, tarp kurių ant grindų matosi raudonos spalvos dėmės (b.l. 24-37 1 t.).
Specialisto išvadoje Nr. S4/2016(01) nustatyta, kad ant sulaužyto kočėlo, nuoplovose nuo virtuvės stalo, grindų, siuvimo mašinos kampo, ant dviejų šviesiai rudos striukės apykaklės iškarpų, V. R. darbinės ir rudos su kailiu viduje striukės rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas DNR profilis sutampa su T. R. DNR profiliu 99,9999999999999% tikimybe. Ant metalinio strypo su medine rankena, lazdyno pagalio, kauptuko, metalinio žarsteklio, dėmių ir sutepimų, tinkančių kraujo tyrimui, nerasta (b.l. 55-67 1 t.).
Taigi, kaip matyti iš specialisto išvados Nr. M 1746/15(01) nukentėjusiajai sužalojimai buvo padaryti ne mažiau kaip 54 trauminiais poveikiais kontaktuojant su kietais bukais daiktais (iš jų trys verpstės formos su prašviesėjimu viduryje poodinės kraujosruvos šlaunyse padarytos kietu buku ribotą kontaktinį paviršių turinčių daiktu pailgos formos), o specialisto išvadoje Nr. S4/2016(01) nustatyta, kad ant sulaužyto kočėlo, nuoplovose nuo virtuvės stalo, grindų, siuvimo mašinos kampo, ant striukių apykaklių iškarpų, V. R. darbinės ir rudos su kailiu viduje striukės rastas T. R. kraujas. Liudytoja G. L. nurodė, kad įvykio naktį per langą, užsidegus šviesai R. namuose, matė, kaip T. R. mosuoja lazda, o po to smūgiuoja kumščiais virš prie lango esančios lovos. Kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir prie jo pridėtos foto lentelės, nukentėjusiosios lavonas rastas gulintis ant lovos prie lango (t. 1, b. l. 24-26). Įvertinus tokius byloje esančius duomenis, tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą, kurie vienas kitą papildo, nustatyta, kad V. R. smurtavo prieš savo sutuoktinę T. R. jų gyvenamajame name, jos kraujo rasta įvairiose virtuvės vietose (ant stalo, grindų, siuvimo mašinos kampo), lovoje. Kaltinamasis smūgiavo tiek kočėlu, ant kurio rasta nukentėjusiosios kraujo pėdsakų, tiek rankomis, ant kaltinamojo rūbų rasta nukentėjusiosios kraujo pėdsakų, taip pat, kaip nustatyta pagal liudytojos G. L. parodymus, ir ilgesne nei 1 m lazda. Tai, kad pagal specialisto išvadą ant iš įvykio vietos paimtų metalinio strypo su medine rankena, lazdyno pagalio, kauptuko, metalinio žarsteklio, dėmių ir sutepimų, tinkančių kraujo tyrimui, nerasta, nepaneigia pirmiau nurodytų, byloje kitais duomenimis, pripažintais įrodymais, nustatytų įvykio aplinkybių.
Kaltinime buvo nurodyta, jog V. R. nukentėjusiajai smūgiavo ir kojomis. Kaltinamasis šią aplinkybę neigia, liudytoja G. L., nurodė, jog ji matė mušimą lazda ir rankomis. Kolegija konstatuoja, jog byloje nėra objektyvių įrodymų dėl smūgių kojomis, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo yra šalinama.
Be to, pagal specialisto išvadą Nr. M 1746/15(01) T. R. lavono kraujyje metilo, etilo, propilinių, butilinių, amilinių alkoholių ir acetono nebuvo rasta, o T. R. padaryti sužalojimai nebūdingi griuvimui ar savęs sužalojimui (b.l. 78-85 1 t.). Dėl to kaltinamojo parodymai, kad nukentėjusioji T. R. įvykio metu buvo apsvaigusi, susižalojo būdama girta ir pati griuvinėdama, nes jis sudavė jai tik keletą smūgių, nesmūgiavo į galvą, atmetami kaip nepagrįsti. Pats kaltinamasis nuosekliai pripažino, kad įvykio vakarą vartojo alkoholinius gėrimus, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dalies aplinkybių dėl girtumo, dėl to, kad jam „nurovė stogą“, neprisimena. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo elgesį, didelę iš esmės dėl menkaverčių priežasčių (buities darbų neatlikimo namuose ir pan.) kilusią ir visiškai neadekvačią agresiją smurtauti prieš sutuoktinę lėmė jo apsvaigimas nuo alkoholio. Pagal byloje esančius duomenis, sulaikymo metu iškart po įvykio V. R. buvo nustatyta 3,29 promilės girtumas (b.l. 19 2 t.).
Pažymėtina, kad specialistas išvadoje nurodė, kad kaltinamajam atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga, jam pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie V. R. lėtinį progresuojantį psichikos sutrikimą ar silpnaprotystę, kokią nors laikiną psichikos sutrikimo būseną inkriminuojamos veikos padarymo metu (b.l. 43 2 t.). Taigi, nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo pakaltinamas.
Kaltinamasis parodė, kad konfliktą išprovokavo jo sutuoktinės elgesys – jos neištikimybė su V. S., apie kurią kaltinamajam pasakojo V. K., nukentėjusiosios apsileidimas, buities darbų namuose neatlikimas ir pan. Dėl to jis teigė „auklėdavęs“ T. R.. Kaltinamojo parodymus dėl galimos santuokinės neištikimybės visiškai paneigė liudytoja V. K., kuri tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nuosekliai nurodė, kad T. R. būnant su kitais vyrais nematė ir apie jos neištikimybę V. R. niekada nesakė. Liudytojas V. S. ikiteisminio tyrimo metu taip pat paneigė buvus bet kokius santykius su T. R.. Iš kaltinamojo, liudytojų L. L., G. L., parodymų matyti, kad nukentėjusioji ir kaltinamasis vartodami alkoholinius gėrimus pykdavosi, kaltinamasis nebuvo patenkintas nukentėjusiosios tvarkingumu, namų ruošos darbų atlikimu, jis ne kartą smurtavo prie nukentėjusiąją, 2015 m. pavasarį mušė ją namo kieme, L. L. bėgo jo stabdyti, o prieš porą savaičių, anot G. L., V. R. mušė nukentėjusiąją taburete, jis pats tai vadino nukentėjusiosios „auklėjimu“ dėl neatliekamų buities darbų namuose. Liudytoja G. L. parodė, kad, kai nukentėjusioji būdavo blaivi, ji bėgdavo iš namų nuo kaltinamojo. Iš nukentėjusiojo V. R. – kaltinamojo ir nukentėjusiosios sūnaus – parodymų taip pat matyti, kad tėvai dažnai girtaudavo, jis bandė juos gydyti, tačiau nesėkmingai, jie mušdavosi tarpusavyje. Nurodyti byloje esantys įrodymai patvirtina ir ankstesnį kaltinamojo, dažnai piknaudžiavusio alkoholiniais gėrimais, smurtavimą prieš sutuoktinę.
Taigi, aukščiau aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, jog būtent kaltinamasis V. R. tarpusavio konflikto su savo sutuoktine T. R. metu sudavė jai ne mažiau kaip 54 smūgius kočėlu, lazda, rankomis bei kojomis į įvairias kūno vietas, padarydamas T. R. daugybinius sužalojimus, kaulų lūžius, nurodytus specialisto išvadoje, kas komplikavosi progresuojančiu trauminiu šoku, dėl to nukentėjusioji, jausdama dideles kančias, mirė. Kaltinamojo nurodytų aplinkybių, kad nukentėjusioji taip pat sudavė jam smūgį kočėlu į nugarą, nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai, kita vertus, tai niekaip negali ir nepateisina kaltinamojo elgesio ir jo naudoto smurto prieš sutuoktinę apimties bei stiprumo. Nukentėjusiajai buvo suduota daugybė smūgių, panaudotos kelios priemonės (kočėlas, kuris netgi buvo sulaužytas, lazda), o iš smūgių ir padarytų sužalojimų lokalizacijos: iš esmės visame kūne, daugiausiai galvos (pakaušis, veidas, kaklas), krūtinės sritys, nugara, rankos (atviras piršto lūžis, užfiksuotas įvykio vietos apžiūros protokolo foto lentelėje), matyti, jog prieš nukentėjusiąją buvo vartotas intensyvus smurtas, tačiau kaltinamasis teigia, jog jis nepamena, kiek ir kur sudavė smūgių, taileidžia teismui daryti išvadą, jog jis veikė neapibrėžta tyčia. Kvalifikuojantį nužudymo požymį – itin žiauriai patvirtina ir specialisto išvada, kad nukentėjusioji mirė dėl padarytų sužalojimų komplikavimosi progresuojančiu trauminiu šoku, kad ji iki 12 val. nuo sužalojimų dar galėjo būti gyva, taigi, ir jausti itin dideles kančias, skausmą, jai pirmiausia buvo sulaužyti šonkauliai, kiti kaulai, o ginantis nuo smurto - rankų pirštai. Gi iš liudytojos V. K. parodymų matyti, jog pastarajai pavakare išeinant iš R. namų, T. rankos buvo sveikos. Esant aukščiau aptartiems įrodymams, laikytina, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis padarė nukentėjusiajai kūno sužalojimus, dėl kurių ši mirė, o tarp kaltinamojo V. R. veiksmų (smūgių sudavimo) ir įvykusių pasekmių – nukentėjusiosios T. R. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas laiko įrodytu, kad V. R. tyčia itin žiauriai nužudė savo šeimos narį – sutuoktinę T. R., todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 2 d. 3 p., 6 p. pagal pasekmes.
Bausmės skyrimas
Teismas pripažįsta, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nes jis viso baudžiamojo proceso metu savo kaltę pripažino tik iš dalies (tik patį smurtavimo faktą -5 smūgius), dėl savo veiksmų nuoširdžiai nesigailėjo, priešingai, teigė, kad nukentėjusioji buvo pati dėl visko kalta. Kaltinamojo V. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (3,29 prom. - b.l. 19 2 t.), ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, jog lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta, vertina jo asmenines savybes: V. R. administracine tvarka baustas (b.l. 28-29 2 t.), gydytas Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje 2015 metais dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, esant abstinencijos būklei, priklausomybės sindromui, neteistas (b.l. 31, 26 2 t.), nedirbantis. V. R. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), kuriuo itin žiauriai atėmė savo šeimos nariui gyvybę. Įvertinant kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis (nors neteistas, tačiau nenustatyta jokių jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, dėl savo veiksmų nesigaili, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žalodamas nukentėjusiąją iš esmės dėl menkaverčių priežasčių, nenustačius provokuojančio nukentėjusiosios elgesio ar tam tikrų aplinkybių, galėjusių lemti didelį ir staigų kaltinamojo susijaudinimą, taip pat įvertinus tai, kad žalodamas savo sutuoktinę kaltinamasis panaudojo įvairių įrankių – kočėlą, lazdą), teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.
Paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina ir vykdytinas nuosprendis.
Į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas laikinas sulaikymas ir kardomasis kalinimas nuo 2015 12 23 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (b.l. 181-183, 195-196 1 t.; b.l. 1, 14-16 2 t.).
Civiliniai ieškiniai, daiktai ir kt.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. R. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo 2273 Eur turtinei ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. R. nurodo, kad turtinę žalą patyrė dėl savo motinos T. R. laidotuvių organizavimo, pateikė kvitą 1473 Eur sumai (b.l. 107-110 1 t.) už laidotuvių organizavimą, prekes ir paslaugas. Taip pat prašo papildomai priteisti jo sumokėtus 100 Eur – už mišias, 200 Eur – kapo vietos išpirkimui, 500 Eur – gedulingiems pietums, tačiau jis šioms išlaidoms pagrįsti įrodymų nepateikė.
Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Neabejotina, jog nukentėjusysis turėjo su motinos laidotuvėmis susijusių išlaidų, tačiau teismui pateiktas kvitas patvirtina tik dalį turtinės žalos. Žala padaryta kaltinamojo nuteisėtais veiksmais, be to valstybė išmokėjo 304 Eur pašalpą, todėl šiai sumai priteistinos turtinės žalos suma yra mažinama. Nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistina 1169 Eur (1473-304) turtinei žalai atlyginti.
Taip pat nukentėjusysis prašo priteisti 5000 Eur neturtinės žalos, nes smurtinė motinos mirtis jam sukėlė daug neigiamų emocijų, išgyvenimų (b.l. 107 1 t.).
Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis nuo 2005 m. gyvena Airijoje, Lietuvoje su tėvais bendraudavo susiskambindamas telefonu, padėjo jiems maisto produktais, ėmėsi priemonių mėgindamas juos gydyti nuo alkoholizmo, juos aplankydavo Lietuvoje. Įvertinus tokias aplinkybes, teismo vertinimu, nukentėjusysis net ir daug metų gyvendamas užsienyje palaikė ryšius su savo tėvais, rūpinosi jais siųsdamas pinigus bei per savo draugą – maisto produktus, žinojo apie jų problemas dėl alkoholizmo, bandė juos gydyti, todėl akivaizdu, kad jo tėvo įvykdytas smurtinis nusikaltimas prieš jo motiną, kuri mirė kęsdama dideles fizines kančias, nuo daugybinių kūno sužalojimų, neabejotinai sukėlė nukentėjusiajam didelius dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą. Dėl to nukentėjusiojo prašoma priteisti 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma iš kaltinamojo yra pagrįsta, atitinkanti teisingumo bei protingumo kriterijus, ir yra priteistina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti: striukių iškarpos, nuoplovos, metalinis strypas su medine rankena, lazdyno pagalys, kaltinamojo V. R. drabužiai, nuoplova nuo siuvimo mašinos kampo, kauptukas, sulaužyto kočėlo dalys, metalinis žarsteklis, kaltinamojo V. R. (DNR) seilių lyginamasis pavyzdys, perduoti saugoti į Vilniaus apskrities Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio patalpas (b.l. 68-70 1 t.); 2016 01 19 d. T. R. kelnės, golfas, marškiniai, liemenėlė, puskojinės, perduoti saugoti Trakų rajono PK (b.l. 96 1 t.), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Išnagrinėjęs bylą, bei vadovaudamasis BPK 297-305, 307 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
V. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d. 3, 6 p. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki įsiteisės nuosprendis, o jam įsiteisėjus ją panaikinti ir vykdyti nuosprendį.
Bausmės pradžią V. R. skaičiuoti nuo sulaikymo dienos – 2015 12 23 d.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti: striukių iškarpas, nuoplovas, metalinį strypą su medine rankena, lazdyno pagalį, kaltinamojo V. R. drabužius, nuoplovą nuo siuvimo mašinos kampo, kauptuką, sulaužyto kočėlo dalį, metalinį žarsteklį, kaltinamojo V. R. (DNR) seilių lyginamuosius pavyzdžius, T. R. kelnes, golfą, marškinius, liemenėlę, puskojines, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Priteisti iš V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1169 Eur turtinei žalai ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.