Kauno apylinkės teismo sprendimas

Sekretoriaujant Sandrai Gulevičiūtei, dalyvaujant ieškovo BUAB „Tobula santechnika“ atstovo bankroto administratoriaus UAB „Baklis“ atstovui R. J., atsakovo D. Ž. atstovui advokatui G. K., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Tobula santechnika“ ieškinį atsakovams D. B. ir D. Ž. dėl hipotekos pripažinimo negaliojančia, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2011-12-14 Kauno apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla UAB „Tobula santechnika“. Ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė įmonės direktorius D. B.. 2012-02-15 Kauno apygardos teismas patvirtino kreditorių sąrašą ir kreditorinius reikalavimus., kurių suma ieškinio padavimo dienai yra 592880,88Lt. 2013-08-26 nutartimi šios įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, ši nutartis įsiteisėjo po 2013-10-25 Apeliacinio teismo nutarties. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše matyti, kad 2013-10-30 įregistruota hipoteka butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso D. B..

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad nutartis dėl tyčinio bankroto įsiteisėjo 2013 m. spalio 25 d., o nurodyta hipoteka įregistruota 2013 m. spalio 30 d., galima teigti, kad šis sandoris yra abejotinas, tariamas t.y. sudarytas tik dėl akių, siekiant išsaugoti nuosavybės teisę į priklausantį turtą, kad ateityje nebūtų galima nukreipti į jį išieškojimo. Taigi, šiuo atveju būtina įvertinti tikruosius sandorio šalies dalyvių ketinimus įregistruojant hipoteka.

2014-03-27 d. Kauno apylinkės teismo sprendime paminėta, kad D. B. 2013-10-29 sudarė su D. Ž. sutartį, kurios pagrindu D. B. pasiskolino iš D. Ž. 100 000 Lt. Šios sutarties įvykdymas užtikrintas sutartine hipoteka, kuria įkeistas butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini). Tačiau, kokiu tikslu D. B. skolinosi 100 000 Lt nėra žinoma.

2014 m. kovo 12 d. įvykusio 5-ojo kreditorių susirinkimo metu administratorius įpareigotas teismine tvarka ginčyti D. B. ir D. Ž. 2013-10-29 sudarytą hipotekos sandorį (hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)), kuriuo D. Ž. naudai įkeistas D. B. nuosavybės teise priklausantis butas su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Teismo prašo: Pripažinti hipoteka, hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), negaliojančia.

Teismo posėdyje ieškovo atstovas ieškinį palaikė, prašė tenkinti ir paaiškino, kadUAB „Tobula santechnika“ bankrotas pripažintas tyčiniu ir apie tai žinojo, būdamas šios įmonės vadovu D. B., už įmonei padarytą žalą jis turi atsakyti savo turtu, tačiau sudarė sandorį, kurį užtikrino hipoteka, kurią ieškovas prašo panaikinti.

Atsakovas D. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, pateikė byloje prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l.63).

Atsakovas D. Ž., kurio procesinė padėtis pakeista iš trečiojo asmens į atsakovo, pateikė byloje atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti ir nurodė, kad jis 2013-10-29 sutartimi paskolino D. B. 100 000 litų verslui vykdyti. Šios sutarties įvykdymas yra užtikrintas sutartine hipoteka, kuria įkeistas D. B. butas su rūsiu 5,93 kv.m., pažymėtu R-20, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), keturių kambarių, 81,49 kv.m. bendro ploto, esantis (duomenys neskelbtini). Nėra pagrindo abejoti šio sandorio tikrumu, nes jis atitiko šalių tikrąją valią ir šalių ketinimus, pinigai D. B. buvo paskolinti verslo vykdymui, pinigai D. B. perduoti, dėl to ginčo nėra.Sandoris sudarytas notarine forma. Kadangi paskolos suma didelė, todėl jie su D. B. susitarė, kad prievolės grąžinti paskolą įvykdymas bus užtikrintas hipoteka.Minėtos aplinkybės jokiu objektyviu pagrindu nedaro sandorio niekiniu ir negaliojančiu, ir tai neprieštarauja sutartinės hipotekos bendriesiems sutarčių dispozityvumo ir laisvės principams, suteikiantiems šaliai teisę laisvai apsispręsti dėl hipotekos sąlygų ir turinio, nustatyti tarpusavio teises ir pareigas kiek tai neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms(CK 6.156 str.).Sudarant sandorį D. B. nežinojo apie jokių kitų asmenų teises ir interesus, kurie būtų pažeisti ginčijamu sandoriu, taip pat nėra pažeistos imperatyvios įstatymo normos. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.86 str. pagrindu . Byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovai buvo nesąžiningi sudarant šį sandorį.

Teismo posėdyje atsakovo D. Ž. atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus nesutikimo su ieškiniu motyvus, ir paaiškino, kad sudarant ginčijamą sandorį D. Ž. nežinojo, kad D. B. turi kitų kreditorių ir nežinojo jo įsipareigojimų.Šis sandoris neprieštarauja gerai moralei ir viešėjau tvarkai. D. B. atsakomybės klausimas nesusijęs su D. Ž. teisėmis ir pareigomis.Byloje neįrodyta D. Ž. civilinės atsakomybės pagrindai- neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis trys. D. Ž. neturi jokių sąsajų su D. B. vykdytomis įmonės bankroto procedūromis.Ieškovas nepagrįstai reiškia reikalavimą naikinti sandorį dėl 20 000 Lt., kai sandorio apimtis 100 000 litų.Prašo ieškinį atmesti.

Ieškinys atmestinas.

2011-12-14 Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Tobula santechnika“ iškelta bankroto byla šios įmonės direktoriaus D. B. prašymu (b.l.5). 2013-12-26 Kauno apygardos teismo nutartimi šios įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu. Administratorius įpareigotas patikrinti šios įmonės sandorius sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme dėl sandorių priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Ši nutartis 2013-10-25 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi palikta galioti (b.l.8-13).Atsakovui D. B. nuosavybės teise nekilnojamojo turo registre įregistruotas butas, esantis v, kuriam 2013-10-30 įregistruota hipoteka Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 14-16).D. B. ir D. Ž. 2013-10-29 notariškai patvirtinta sutartimi pasiskolino 100 000 litų, kas atitinka 28 962,00 Euro ; taip pat 2013-10-29 tarp šalių notaro patvirtinta sutartinė hipoteka, kuria užtikrintas minėtas sandoris(b.l.73-78).2014-03-27 nutraukta santuoka tarp atsakovo D. B. ir jo sutuoktinės.Teismo patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriam 2013-10-30 įregistruota hipoteka Nr.20120130058546, ir prievolė grąžinti 100 000 litų paskolą` priskirta D. B. ( b.l.36-37).

CK 4.170 str.1,2,3 d.d. nustato, kad hipoteka- daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimo turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui. Įkaito davėjas pagal hipotekos sandorį gali būti hipotekos objektu esančio nekilnojamojo daikto savininkas. Hipoteka suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius. Sutartinė hipoteka šiuo atveju atsiradusi sutarties tarp šalių pagrindu (CK4.175 str. 2 d.).Sutartinei hipotekai taikytinos bendrosios sutarčių teisės nuostatos, laisvės ir dispozityvumo principai. Remiantis šiomis nuostatomis šalys – atsakovai gali laisvai apsispręsti dėl sutartinės hipotekos sąlygų, turinio, jeigu tai neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. (CK 6.154, 6.155 6.156 str.).Ieškovas sandorį tarp atsakovų ginčija CK 1.86 str. pagrindu, kuriame reglamentuojama tariamojo sandorio negaliojimas, ir nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Ieškovas teigia, kad atsakovas D. B., siekdamas sudarė ginčijamą sandorį siekdamas išvengti nuosavybės teise priklausančio turto praradimo, nes neaišku kokiu tikslu skolinosi iš D. Ž. 100 000 litų, ir aiškinant šią sutartį reikia įvertinti teismų praktiką, kur konstatuojama, kad sutartys turi būti aiškinamos nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Iš nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyvaus sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010).Ieškovas nurodydamas pagal CK 2.50 str. 3d., kad UAB „Tobula santechnika“ bankrotą pripažinus tyčiniu, įmonės vadovo veiksmai, kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto , yra tapatūs veiksmams, kurie galėtų būti pripažinti lėmusiais juridinio asmens nemokumą ir nesąžiningais bendrovės kreditorių atžvilgiu, ir tokiu atveju juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai , todėl siekdamas išvengti šios atsakomybės sudarė sutartinės savo nekilnojamojo turto hipotekos sutartį.

Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų kartu ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 str.). Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Šiuo atveju ištyrus byloje įrodymus teismas vertina, kad atsakovai sudarė nedraudžiamą imperatyvių įstatymų normų sandorį, o įrodyti šio sandorio neatitikimą tikriesiems sutarties dalyvių ketinimams, t.y., kad sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, kaip numatyta CK 1.86 str., pareiga tenka ieškovui. Ieškovas neginčijo byloje pateiktos tarp atsakovų sudarytos paskolos sutarties, pagal kurią atsakovas D. Ž. paskolino atsakovui D. B. 100 000 litų ir šios paskolos užtikrinimui buvo sudaryta ginčijama hipotekos sutartis. Šios sutartys galiojančios. CK 1.86 straipsnio 1 dalis numato, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Tariamas sandoris yra toks sandoris, kuriame nėra esminio sandorio elemento – suderintos sutarties šalių valios, siekiant tam tikrų teisinių pasekmių, nes jame išreikšta sandorio šalių valia nėra tikra ir ji neatitinka tikrųjų sandorio šalių ketinimų. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (LAT 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008 ir kt.). Pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o ginčijamo sandorio realų vykdymą – priešingai sandorio šaliai. Ištyrus byloje įrodymus teismas vertina, kad ieškovas neįrodė byloje ginčijamo sandorio neatitikimo tikriesiems sutarties dalyvių ketinimams, t.y., kad sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, neginčijo paskolos sutarties sudarymo, pinigų perdavimo iš D. Ž. D. B. fakto, kurio pagrindu buvo sudaryta hipotekos sutartis. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad ieškovui nėra žinoma kokiu tikslu buvo atsakovui D. B. suteikta atsakovo D. Ž. paskola, negali būti pakankamu pagrindu nustatyti hipotekos sandorio neatitikimo tikriesiems šalių ketinimams. Atsakovas pateikė byloje dokumentus apie paskolos sutarties pagrįstumą, t.y. kad 100 000 litų atsakovas D. B. yra gavęs iki paskolos sutarties pasirašymo, t.y. nenuginčytas realus paskolos sutarties įvykdymas, kuriai užtikrinti sudaryta hipotekos sutartis (b.l.73-74). Nepagrįsta įrodymais atsakovo D. B. nurodyta aplinkybė, kad pinigus iš D. Ž. skolinosi verslo vykdymui, tačiau ieškovas šios nurodytos aplinkybės neginčijo. Byloje nepaneigta atsakovo D. Ž. nurodyta aplinkybė, kad sudarant ginčijamą sandorį jam nebuvo žinoma apie kitus asmenis, kurių interesai šiuo sandoriu būtų pažeisti, ir panaikinant hipoteką, galimai būtų pažeista šios daiktinės teisės turėtojui, t.y. atsakovui D. Ž., suteikta šiuo sandoriu, teisė patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą. Pagal minėtą paskolos sutartį paskolos grąžinimo terminas 2015-10-29, todėl nesant įvykdytai šiai paskolos sutarties sąlygai, ginčijamo sandorio pripažinimas negaliojančiu, pažeistų atsakovo D. Ž. teisėtus interesus jo suteiktos paskolos užtikrinimui. Byloje neįrodyta, kad atsakovas D. Ž. galėjo žinoti apie įmonės kuriai vadovavo D. B. tyčinį bankrotą ir jo pasekmes. Vien tik tai, kad D. B., būdamas įmonės, kurios bankrotas pripažintas tyčiniu vadovu, sudarė paskolos sutartį, kurią užtikrino hipoteka, negali būti pagrindu pripažinti hipoteką negaliojančia, dar ir dėl to, kaip kad nurodė ieškovas , atsakovas skolingas įmonei 20 000 litų, o sandoris kuris užtikrintas hipoteka yra dėl 100 000 litų. Ištyrus byloje įrodymus teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus, todėl ieškinys atmestinas (CPK 178 str.).

Byloje 2014-12-15 priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje , kuri apskųsta Kauno apygardos teismui, todėl šiame sprendime nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių klausimas nespręstinas.

Bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistinos, nes ieškovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų (CPK 83 str. 1 d.8p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263, 265, 268, 270 str. str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį Kauno apylinkės teismą.