- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-03-30
- Bylos Nr.
- A11.-135-237/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00105-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Kregždienė
- Pažeidėjas
- M. R.
Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Danutė Kregždienė, sekretoriaujant A. R., dalyvaujant administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos atstovui G. T., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. R.,
išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 235 straipsnio 4 dalį, 247 straipsnio 25 dalį, 316 straipsnį, M. R., gim. (duomenys neskelbtini), lietuviui, dirbančiam UAB „A.“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini) .
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2017 m. sausio 31 d. apie 13.00 val. patikrinus UAB „A.“, (duomenys neskelbtini) gaminančią organines trąšas iš paukščių mėšlo ir deginančią padangų atliekas energijai gauti ir laikančią iš kitų ūkio subjektų priimtas medienos plokščių atraižų atliekas (25 kub.m.) ir padangų atliekas (40 kub.m.), nustatyta, kad įmonės vadovas M. R. neužtikrino, kad:
Prieš pradedant deginti naudotų padangų atliekas įmonė atliktų atranką dėl poveikio aplinkai. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Planuojamos ūkinės veiklos aplinkai vertinimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 82-1965) 7 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad atranka atliekama planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (2 priedas), reikalavimus. 2 priedo 11.2. punkte nurodyta ūkinė veikla: Nepavojingų atliekų naudojimas energijai gauti ar šalinimas, išskyrus 1 priedo 9.7 punkte nurodytą veiklą.
Prieš pradedant atliekų apdorojimą (deginimą) įmonė gautų taršos leidimą. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Aplinkos oro apsaugos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 98-2813) 20 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad draudžiama deginti atliekas, išskyrus atvejus, kai jos deginamos specialiai tam skirtuose įrenginiuose, vadovaujantis šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reikalavimus. Įstatymo 15 str. 1 d. nurodyta, kad teršalai iš stacionaraus taršos šaltinio gali būti išmetami į aplinkos orą tiktai tam turint leidimą.
Taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 61-1726) 6 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, turi gauti leidimus, reikalavimus.
Taip pat pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių (Žin., 1999, Nr. 63-2065) 40 punktą, kuriame nurodyta, kad atliekų apdorojimo veikla gali verstis įmonė, atitinkanti Atliekų tvarkymo įstatyme atliekas apdorojančioms įmonėms nustatytus reikalavimus ir kurią Registro nuostatuose ir Registro tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka Agentūra yra užregistravusi Registre, reikalavimus.
Taip pat pažeidė Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (TAR, 2014-03-12, Nr. 2982) 6 punktą, kuriame nurodyta, kad veiklos vykdytojas, eksploatuojantis įrenginį, atitinkantį vieną ar kelis Taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus, privalo turėti leidimą, reikalavimus. Taisyklių 1 priedo 3.1. punkte nurodytas kriterijus: apdorojamos atliekos (naudojamos ar šalinamos, įskaitant paruošimą naudoti ir šalinti) ir (ar) laikomos atliekos.
Būtų pranešta raštu apie įrenginio eksploatavimo pradžią Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui ir per metus laiko nuo eksploatavimo pradžios būtų atlikta aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacija.
Tuo pažeidė Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklių (Žin. 302, Nr. 81-3500) 5 p., kuriame nurodyta, kad pradėjus eksploatuoti naują įrenginį ar jo dalį, susijusią su teršalų metimu į aplinkos orą, inventorizacija atliekama per vienerius metus nuo įrenginio ar jo dalies paleidimo (veiklos pradžios) datos, apie kurią veiklos vykdytojas nedelsiant turi raštu pranešti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje vykdoma ūkinė veikla, reikalavimus.
Šiais savo veiksmais jis padarė nusižengimus, numatytus 235 straipsnio 4 dalyje, 247 straipsnio 25 dalyje, 316 straipsnyje.
M. R. kaltu prisipažino dalinai, mano, kad nėra kaltės dėl padangų deginimo, tik dalinai kaltas ir dėl atraižų, kitoje dalyje pažeidimus pripažįsta. Nėra nustatytas pats padangų deginimo faktas, vielas rinko kaip metalo laužą ir jų parsinešė ir iš kitos įmonės, darbininkas, apie tai jis nežinojo. Padangų buvo perkant pastatus, įmonės teritorija nėra aptverta, jų priveža gyventojai. Atraižas degino minimaliai, jos netiko kaip kuras, įsigijo be dokumentų iš kitos įmonės, apie draudimą nežinojo. Jų įmonė yra jauna , neseniai pradėjusi veiklą, jis vadovauja įmonei taip pat neseniai, gailisi dėl pažeidimų.
Motyvuojamoji dalis
Kaltė įrodyta bylos medžiaga. Iš tyrimo veiksmų protokolo, patikrinimo akto ir nuotraukų matyti (b. l. 4-9,10), kad patikrinimo metu, UAB „A.“, esančioje (duomenys neskelbtini), kuri iš paukščių mėšlo gamina trąšų granules ir skystas trąšas bei jas fasuoja, rasta pakuroje tarp malkų sudegusių padangų vielos, prie katilinės durų kelios pusiau perpjautos padangos, šlifuoklis tinkantis ir padangoms pjaustyti, prie pastato rasta esanti pelenų ir sudegusių padangų vielų krūva. Rasta daržinėje sandėliuojamų 25 m³ medienos plokščių atliekų ir 40 m³ naudotų lengvųjų automobilių padangų. Įmonė per vienerius metus laiko Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento neinformavo apie savo veiklos pradžią, aplinkos oro taršos šaltinių ir neatliko jų išmetamų teršalų inventorizacijos. Iš UAB „A“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo (b. l. 15) nustatyta, kad M. R. įmonės vadovas nuo 2016-09-12, 0,5 etato, nustatytas atlyginimas 190 Eur.
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad yra pažeistos išvardintos administracinio pažeidimo protokole taisyklės, ir, tuo pačiu, padaryti nusižengimai, numatyti ANK 235 str.4 d., 247 str. 25 d., 316 str.
M. R. yra įmonės vadovas, jo veiksmai teisingai kvalifikuojami pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį, 247 straipsnio 25 dalį, 316 straipsnį. Tai, kad jis nežinojo, ar nebuvo susipažinęs su įstatymų reikalavimais, neatleidžia jo, kaip įmonės vadovo, nuo atsakomybės už nustatytus nusižengimus.
Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgęs į pažeidėjo asmenybę bei padarytų pažeidimų pobūdį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į tai, kad įmonė maža, dirbanti trumpą laiką, M. R. vadovu paskirtas nuo 2016-09-12, dirba pareigose puse etato, į jo gaunamą darbo užmokestį, laiko, kad taikytina mažesnės, nei numatyta sankcijose nuobaudos ( ANK 34 straipsnio 5 dalis) , nes administracinių nuobaudų paskirtis yra ne vien nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, bet ir juos paveikti, kad jie toliau laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, šiuo atveju, teismas laiko pakankama nuobauda ir mažesnių baudų paskyrimas, kad nuobaudos tikslai būtų pasiekti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
M. R. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 235 straipsnio 4 dalies pažeidimą paskirti 450 Eur dydžio baudą. Už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio 25 dalies pažeidimą paskirti 500 Eur dydžio baudą. Už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 316 straipsnio pažeidimą paskirti 70 Eur dydžio baudą. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirti galutinę administracinę nuobaudą - 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio baudą.
Nutarimas per 20 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.
Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo protokolo ROIK numerį 17066265640 ir įmokos kodą 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas, banko kodas 40100; (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, banko kodas 70440; (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; (duomenys neskelbtini) D. B. A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; (duomenys neskelbtini) N. B. AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“; banko kodas 73000, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).