Kauno apylinkės teismo nutartis

pareiškėjui J. S., suinteresuotam asmeniui J. J., antstolei R. D. nedalyvaujant

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. S. prašymą suinteresuotiems asmenims M. J., J. J., antstolei R. D. dėl skolininkui priklausančio turto, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas J. S.. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir prašymą tenkinti.

Į teismo posėdį neatvyko suinteresuotas asmuo antstolė R. D.. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Neatvykimo priežastys nežinomos.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo prašymas atmestinas.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 str. 1 d. nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.), nes dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 str. 3 d.), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti.

Bendrosios nuosavybės teisė suprantama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė nuosavybės teisė – kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios jungtinės nuosavybės teisė – kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.). CK 3.117 str. numato prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios ir nuo šio principo galima nukrypti tik kodekse numatytais atvejais.

Pagal CK 3.87 str., 3.88 str. 2 d. preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 str. nustatyta tvarka. Tokiu būdu už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Todėl išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str. 1 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolės R. D. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. įsakymą Nr. eL2-2083-810/2015 dėl 10136,70 Eur skolos ir 76,00 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš ūkininko J J. J. S naudai. A. R. D, vykdydama priverstinį išieškojimą, nustatė, kad skolininkas 2007 m. spalio 6 d. sudarė santuoką su M. J., kuri, remiantis 2016 m. sausio 11 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, turi nekilnojamojo turto, įgyto santuokoje ir kartu su skolininku yra bendrasavininkiai: žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini)r., žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), buto ir automobilių stovėjimo aikštelės, esančių (duomenys neskelbtini), buto, esančio (duomenys neskelbtini), todėl pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo.

Vadovaujantis 3.87 str., sutuoktinių turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d.). CK 3.100 str. nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Vienas iš šiame straipsnyje nurodytų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindų – santuokos nutraukimas. CK 3.67 str. 1 d. numatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, to paties straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis – sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.

Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko, Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės M. J. ieškinį atsakovui J. J. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo (J. J.) kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, išlaikymo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų išsprendimo (Nr. 2-1774-944/2016). Civilinė byla nėra išnagrinėta, parengiamasis teismo posėdis paskirtas 2016 m. gegužės 23 d.

CPK 667 str. nuostata, numatanti galimybę nustatyti skolininko turto dalį, taikoma tik turtui, kuris yra bendras su kitais asmenimis. Pareiškėjo J. S. prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo teismui buvo pateiktas 2016 m. kovo 25 d. J. J. ir M. J. santuoka šios nutarties priėmimo metu nėra nutraukta. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nutraukus sutuoktinių - J. J. ir M. J. santuoką, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukeltų nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo (2015 m. spalio 12 d.) arba nuo to momento, kai šalys faktiškai nustojo gyventi kartu, vadovaudamasis CK 3.100 str. 4 d., nustatančia, jog bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką bei į tai, kad tokiu atveju pagal CPK 667 str. nevykdomas bendrosios jugntinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 str. 1 d.) ir pagal materialinės teisės normos nustatytus reikalavimus, pareiškėjo reikalavimą dėl skolininko J. J. turto dalies nustatymo laiko nepagrįstu, prieštaraujančiu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str. 4 d.) ir jį atmeta.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kreditorius, siekdamas apginti savo turtines teises, susijusias su bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto ir prievolių padalijimu, turi teisę dalyvauti santuokos nutraukimo byloje.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.