- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-28
- Bylos Nr.
- 2S-418-653/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-13136-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- UAB „Naujamiesčio būstas“
- Atsakovas
- L. G.
- Trečiasis asmuo
- E. G., V. M.
- Kategorijos
- 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 117.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (atsakovo) L. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-16376-821/2013 ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovui L. G., tretieji asmenys E. G., V. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo užmokestį už suteiktas pastato administravimo ir bendrųjų patalpų bei inžinerinių sistemų priežiūros ir kitas paslaugas- 372,23 Lt, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys (panaikinus 2012-12-20 teismo įsakymą dalyje dėl atsakovui L. G. pareikštų reikalavimų) priimtas 2013-03-25.
Ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas atsakovui įteikti asmeniškai (b. l. 83). 2013-05-06 teisme gautas atsakovo prašymas pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti (b. l. 86-90). Atsakovas nurodė, kad dėl teisinės pagalbos kreipėsi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Kadangi tarnybai reikiamiems dokumentas pateikti ir atsiliepimui parengti reikia papildomo laiko, teismo prašė pratęsti terminą atliepimui pateikti iki 2013 m. gegužės 15 d. Atsakovo prašymas buvo patenkintas, tačiau per pratęstą terminą atsiliepimas teisme negautas. Atsakovui teismo nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-06-10 sprendimu už akių ieškovo ieškinį tenkino, t.y. priteisė ieškovui - iš atsakovo L. G., užmokestį už suteiktas pastato administravimo ir bendrųjų patalpų bei inžinerinių sistemų priežiūros ir kitas paslaugas - 372,23 Lt, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 372,23 Lt nuo 2012-12-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas - 281,60 Lt (b.l.93-95).
2013-07-03 teisme priimtas atsakovo L. G. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b.l. 98-105), kuriuo jis prašė panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, jog terminą atsiliepimui pateikti prašė pratęsti iki 2013-05-15. Teismas prašymą tenkino. VGTP tarnyba patenkino jo prašymą ir 2013-05-09 priėmė sprendimą teikti jam antrinę teisinę pagalbą, tačiau šį sprendimą gavo tik gegužės 15 d. Tuo metu jis sirgo, todėl negalėjo laiku kreiptis pas advokatą. Po gegužės 21 d. buvo nukreiptas dėl ligos į medicininę komisiją dėl neįgalumo. Teismas negalėjo priimti teisėto ir pagrįsto sprendimo, nes jis neturėjo galimybės išsakyti savo argumentų. Sprendimas už akių nepagrįstas, nes ieškovas pažeidė įstatymo reikalavimus dėl būtino administruojamo pastato savininkų kvorumo, priimant sprendimus dėl pastato ir inžinerinių tinklų remonto. Pastate yra dvidešimt butų, tačiau vien jų bute yra trys bendrasavininkai. Iki remonto pradžios ieškovas nesuderino remonto apimties ir sąmatos. Nėra tikras, jog ieškovo paskaičiavimai teisingi.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nesutiko(b.l. 81-82). Nurodė, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir turi būti paliktas galioti. Pareiškėjas turėjo pakankamai laiko susipažinti su bylos medžiaga ir pateikti savo atsiliepimus, įrodymus apie skolos neteisėtumą ar apmokėjimą, tačiau to nepadarė. Sutartis su rangovu buvo sudaryta remiantis paslaugų pirkimo apklausa dėl pasiūlytos mažiausios kainos. Dėl atsakovo teiginio, jog prašyme pasirašė per mažai savininkų, ieškovas pažymi, kad remiantis CK 4.85 str. 1 d. sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Vienas butas turi vieną balsą, taigi ieškovas surinkęs reikiamą savininkų balsų skaičių gali inicijuoti remonto darbus. Pareiškėjas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes tinkamai nevykdė savo procesinių pareigų.
I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atsakovo pareiškimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-10 sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
Teismas nustatė, jog atsakovas be pateisinamų priežasčių nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie pradėtą procesą atsakovui buvo žinoma jau iš 2013-01-24 teismo įsakymo, į kurį 2013-02-07 pareiškėjas pateikė prieštaravimus. Pareikšto ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas atsakovui įteiktas asmeniškai 2013-04-20. 2013-05-06 teisme gautas atsakovo prašymas pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti iki 2013-05-15. Atsakovui nurodžius, jog dėl teisinės pagalbos jis kreipėsi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą prašymas buvo patenkintas ir terminas atliepimui pateikti buvo pratęstas iki atsakovo nurodytos datos - 2013 m. gegužės 15 d. Tačiau nei per pratęstą terminą, nei vėliau atsiliepimas nebuvo pateiktas, taip pat iš atsakovo nebuvo gauta jokių kitų prašymų. Nesant atsakovo atsiliepimui, vadovaujantis CPK 142 str. 4 d., teismas turėjo pagrindą priimti sprendimą už akių. Teismas pažymėjo, kad sprendimas už akių buvo priimtas tik 2013-06-10. Nors atsakovas nurodė, jog dėl sausio mėnesį patirtos operacijos gydėsi ir negalėjo vaikščioti iki 2013-05-21, tačiau iš atsakovo pateiktų medicininių dokumentų stacionare teismas nustatė, kad jis buvo gydomas iki 2013-02-06. Iš į bylą pateikto išrašo iš medicininių dokumentų teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2013-01-21 iki 2013-05-21 atsakovas turėjo nedarbingumo pažymėjimą, tačiau tai jam nesutrukdė 2013-05-03 kreiptis į VGTPT su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą. Teismas pažymėjo, jog teismo sprendimas priimtas 2013-06-10, o nedarbingumo pažymėjimas atsakovui buvo išduotas tik iki 2013-05-21, todėl jis turėjo pakankamai laiko atsiliepimui pateikti. Teismo vertinimu, atsakovo sveiktos būklė negalėjo sutrukdyti atsakovui pasirūpinti atsiliepimo pateikimu ar informuoti teismą apie jo nepateikimo priežastis prašant dar kartą pratęsti atsiliepimo pateikimo terminą (CPK 7 str. 2 d., 8 str.), kad šis kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą. Teismas konstatavo, kad atsakovas šios pareigos neįvykdė, todėl teismas pripažinoa, jog byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių, t.y. aplinkybė, nurodyta CPK 288 str. 4 d. 2 p. nenustatyta.
Taip pat teismas pažymėjo, jog atsakovas kartu su prašymu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepridėjo jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo nurodytas aplinkybes. Sprendimo už akių pagrįstumą atsakovas ginčija tuo, jog priimant sprendimą dėl pastato ar inžinerinių tinklų remonto ieškovas pažeidė reikalavimus dėl būtino administruojamo pastato savininkų kvorumo. Pagal CK 4.85 str. 1 d. klausimai dėl bendro naudojimo objektų valdymo ar naudojimo sprendžiami ir sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Vienas butas turi vieną balsą nepriklausomai nuo to, kiek jame gyvena žmonių ar keliems bendraturčiams jis priklauso. Atsakovas nurodo, jog laiptinėje yra dvidešimt butų. Iš ieškovo pateikto 2012-04-17 prašymo, teismas nustatė, jog sprendžiant dėl remonto darbų jiems pritarė 11 butų savininkai, t.y. dauguma. Teismas pripažino, kad ieškovas surinkęs reikiamą savininkų balsų skaičių galėjo inicijuoti remonto darbus. Atsakovas nepagrįstai nurodė, jog su butų savininkais nebuvo suderinta remonto apimtis ir sąmata, kadangi 2012-04-17 prašyme yra nurodyti remonto darbai, o butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma dėl remonto juos įgaliojo atstovauti - S. T. ir D. T.. Šių asmenų parašai po įrašu „Tvirtinu“ leidžia spręsti apie tai, jog 2012-05-02 UAB „Dimoretos statyba“ parengta lokalinė darbų sąmata buvo suderinta su gyventojų atstovais. Atsakovas nurodęs, jog nėra tikras ieškovo pateiktų skaičiavimų teisingumu, nepateikė jokių jo nurodytas aplinkybes pagrindžiančių duomenų ar argumentų, kurie liudytų galimą ieškovo atliktų paskaičiavimų neteisingumą (CPK 178 str.).
Teismas pripažino, kad 2013-06-10 teismo sprendimas už akių yra priimtas išsamiai ir visapusiškai įvertinus byloje esančią medžiagą ir pateiktus įrodymus, pareiškime išdėstytas atsakovo nesutikimas su ieškovo reikalavimu nagrinėjamu atveju nesudaro teisinio pagrindo pripažinti priimtą sprendimą už akių neteisėtu ar nepagrįstu. Teismas darė išvadą, jog atsakovas nagrinėjamu atveju nenurodė argumentų ir nepateikė įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, t.y. aplinkybė, nurodyta CPK 288 str. 4 d. 1 p. taip pat nenustatyta.
Teismas pažymėjo, kad patenkinus atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, būtų sukurta situacija, kuri ginčo šaliai, akivaizdžiai nerūpestingai proceso metu besinaudojančiai savo procesinėmis teisėmis, suteiktų teisinį pranašumą prieš kitą šalį, kuri procese elgėsi sąžiningai ir rūpestingai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovas pateikė atskirąjį skundą (b.l. 123-124), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodo, jog po patirto insulto buvo silpnos sveikatos, po šios ligos greitai nepasveikstama, pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas gydėsi iki pat sprendimo už akių priėmimo. Nurodo, jog teismo nepagrįsta išvada, jog vienas butas turi vieną balsą, nepriklausomai nuo to, kiek jame žmonių gyvena. CK 4.85 str. 1 d. numatyta, jog vienas butas turi vieną balsą ir, jeigu butas ir kitos patalpos nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems, jų sutarimu, atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. Todėl vieno buto kelių savininkų atstovavimo galimybę įstatymas leidžia tik esant susitarimui dėl šių savininkų atstovavimo. Tačiau, jeigu tokio susitarimo nėra, tai kiekvienas bendraturtis turi teisę atstovauti savo, kaip bendrasavininkio interesus, sprendžiant bendro turto valdymo klausimus ir turi balso teisę. Nurodo, jog pareiškimą grindė tomis aplinkybėmis, kad balsuojant nebuvo reikiamas savininkų kiekis (daugiau, kaip pusė savininkų), todėl bendrijos nutarimas priimant sprendimus, nesant reikiamam savininkų kvorumui, yra neteisėtas, pažeidžia bendrijos įstatus ir bei savininkų teises. Mano, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 4.85 str. 1 d. nuostatas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo V. M. atsiliepimu prašo atskirąjį skundą tenkinti ir skundžiamą nutartį panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (b.l.132). Nurodo, jog esant susitarimui tarp savininkų, juos susirinkime gali atstovauti vienas savininkas (CK 4.85 str. 1 d.). Jokio susitarimo tarp buto savininkų nėra, todėl sprendimo priėmimas pažeidė trečiojo asmens, kaip buto bendrasavininko, teises. Pritaria apeliantui, kad nebuvo kvorumo, todėl ginčijamas apklausos sąrašas (protokolas), priimtas pažeidžiant bendrijos įstatus, savininkų teises.
Ieškovas atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti (b.l.135-138). Nurodo, jog pareiškėjui buvo įteikti procesiniai dokumentai, nustatytas terminas pateikti atsiliepimą į ieškinį, tačiau pareiškėjas to nepadarė, nors buvo pratęstas terminas atsiliepimui pateikti, tačiau ir per nustatytą terminą atsiliepimo, įrodymų apie skolos nepagrįstumą ar sumokėjimą, nepateikė. Mano, kad pareiškėjas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.
Nurodo, jog Lietuvos teismai, laikosi pozicijos, jog esant vieno buto keliems savininkams, jiems atstovauja vienas iš bendraturčių. Pagrindinė sąlyga bendrijos susirinkime priimtų sprendimų teisėtumui yra daugiabučio namo butų savininkų kvorumas, kuris šiuo atveju nepažeistas, t.y. sprendimą dėl pastato ir inžinerinių tinklų remonto priėmė daugiau negu pusė namo gyventojų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
LR CPK 287 str. nustato, jog šalis sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šiuo šalies procesiniu dokumentu pradedama LR CPK 288 str. nurodyta procedūra – sprendimo už akių peržiūrėjimas. Pareiškimas peržiūrėti sprendimą už akių nėra apeliacinis skundas, nes neperkelia bylos nagrinėjimo į aukštesnės instancijos teismą. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviai šaliai pašalinti neatvykimo į teismo posėdį padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.). Pagal CPK 288 str. 4 d. pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko (nepateikė atsiliepimo į ieškinį) dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir jos pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Pirmosios instancijos teismas, sprendė, jog atsakovo sveiktos būklė negalėjo sutrukdyti atsakovui pasirūpinti atsiliepimo pateikimu ar informuoti teismą apie jo nepateikimo priežastis prašant dar kartą pratęsti atsiliepimo pateikimo terminą, nes iš į bylą pateikto išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad laikotarpiu nuo 2013-01-21 iki 2013-05-21 atsakovas turėjo nedarbingumo pažymėjimą, tačiau tai jam nesutrukdė 2013-05-03 kreiptis į VGTPT su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą.
Apeliantas atskirąjį skundą grindžia ta aplinkybe, jog po jo persirgtos ligos greitai nepasveikstama, o pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas gydėsi iki pat sprendimo už akių priėmimo, ir tai yra svarbi priežastis, kodėl jis negalėjo pateikti atsiliepimo, o pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė.
Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, minėtos aplinkybės nepaneigia apelianto sunkios sveikatos būklės buvimo fakto, tačiau, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog net ir nedarbingumo laikotarpiu, apeliantas 2013-05-03 kreipėsi į VGTPT su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą, be to 2013-05-06 teismui pateikė prašymą pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti iki 2013 m. gegužės 15 d. Atsakovo prašymas buvo patenkintas, tačiau per pratęstą terminą atsiliepimas teisme negautas, be to byloje nėra duomenų, jog po minėtų apelianto prašymų VGTPT ir pirmosios instancijos teismui pateikimo, apelianto sveikatos būklė dar labiau pablogėjo, ir tai apeliantui būtų sutrukdę kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo dar kartą (CPK 178 str.). Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas turėjo galimybę atlikti teismo reikalaujamą procesinį veiksmą arba kreiptis dėl teismo nustatytų procesinių terminų pratęsimo. Svarbu ir tai, kad iki termino atsiliepimui pateikti buvo išspręstas klausimas dėl ieškovo atstovavimo šioje byloje – 2013-05-09 priimtas sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovui (b.l. 101-103), todėl ieškovą teisme galėjo atstovauti jo paskirtas atstovas. Tačiau šiomis procesinėms teisėms nebuvo pasinaudota; ieškovas ar jo atstovas bylos eiga nesidomėjo nei iki 2013-05-15, nei iki sprendimo už akių pėrimo. Nurodytų aplinkybių kontekste apeliacinis teismas sprendžia, jog apeliantas atsiliepimo į ieškinį nepateikė be svarbios priežasties, todėl nagrinėjamu atveju nepaneigė savo pasyvumo teisminiame bylos procese.
Apeliantas, pateikdamas pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-10 sprendimo už akių peržiūrėjimo, nurodė ne tik priežastis, dėl kurių nebuvo pateiktas atsiliepimas į ieškovo ieškinį, tačiau sprendimo už akių nepagrįstumą grindė ir aplinkybe, jog daugiabučio namo butų bendrasavininkams balsuojant dėl pastato ar inžinerinių tinklų remonto, nebuvo reikiamas savininkų kiekis (daugiau, kaip 11 parašų), todėl bendrasavininkų nutarimas priimant sprendimus, nesant reikiamam savininkų kvorumui, yra neteisėtas, pažeidžia bendrijos įstatus ir bei savininkų teises. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog vieno buto kelių savininkų atstovavimo galimybę įstatymas leidžia tik esant susitarimui dėl šių savininkų atstovavimo, o šiuo atveju to nebuvo, todėl teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 4.85 str. 1 d. nuostatas, kuriose numatyta, jog vienas butas turi vieną balsą ir, jeigu butas ir kitos patalpos nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems, jų sutarimu, atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą.
Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog atsakovo pateikti argumentai neturi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir nepaneigia jo atsakomybės fakto. Pažymėtina, jog iš ieškinio matyti, kad ieškovas 2012-10-09 Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.30-1948 buvo paskirtas gyvenamojo namo, kuriame yra apelianto butas, butų ir kitų patalpų savininkų bendros dalinės nuosavybės administratoriumi, taigi darytina išvada, jog gyvenamojo namo, kuriame yra ir apelianto butas, butų ir kitų patalpų savininkai nėra sukūrę bendrijos (CPK 4.84 str.), todėl, nesant bendrijos, negalėjo būti pažeisti ir bendrijos įstatai, kai kad nurodo apeliantas.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog vadovaujantis CK 4.85 str. 1 d., vienas butas turi vieną balsą nepriklausomai nuo to, kiek jame gyvena žmonių ar keliems bendraturčiams jis priklauso. Kaip matyti iš 2012-04-17 prašymo (b.l.36-37), šiame prašyme buvo nurodyti remonto darbai, o butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma šiems darbams pritarė ir dėl remonto juos įgaliojo atstovauti S. T. ir D. T.. Tarp šalių nėra ginčo, jog laiptinėje yra dvidešimt butų. Minėtą 2012-04-17 prašymą pasirašė 11 - os butų savininkai ar jų atstovai, apeliantas nepateikė įrodymų, jog minėtas daugiabučio namo gyventojų sprendimas buvo nuginčytas. Butų savininkų atstovės pasirašė 2012-05-02 UAB „Dimoretos statyba“ parengtoje Lokalinėje sąmatoje po įrašu „Tvirtinu“ (b.l.39-40), todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2012-05-02 UAB „Dimoretos statyba“ parengta lokalinė darbų sąmata buvo suderinta su gyventojų atstovais.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas, pateikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepateikė aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, patvirtinančių įrodymų, taip pat nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės (CPK 288 str. 4 d. ). Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, jog tuo atveju, jei apeliantas būtų pateikęs atsiliepimą į ieškinį, teismas būtų priėmęs priešingą sprendimą.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas peržiūrėti apelianto atžvilgiu priimtą sprendimą už akių, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas yra atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.