Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininko), Artūro Drigoto (pranešėjo) ir Ričardo Piličiausko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo S. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 30 d. nutarties S. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. G. padavė skundą Panevėžio apygardos administraciniam teismui, prašydamas panaikinti Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio miesto agentūros (toliau tekste – Agentūra) vedėjo 2006-03-27 nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. S. G. skunde nurodė, kad jo veikoje nėra Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51² straipsnio 2 dalyje numatyto teisės pažeidimo sudėties, todėl yra be pagrindo nubaustas už tai, kad jo vadovaujama AB „Lietkabelis“ 2006-01-01 - 2006-01-12 laikotarpiu dirbo, neturėdama taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau tekste – TIPK) leidimo. Mano, kad bendrovė laiku pateikė visus reikalingus dokumentus TIPK leidimui gauti, tačiau jo negavus, 2006-01-01, įmonėje gamybos nestabdė, aplinkos oro tarša buvo netgi sumažinta. Sustabdžius aplinkos oro taršos šaltinius, bendrovė būtų patyrusi didžiulius nuostolius. TIPK leidimo išdavimo terminas priklausė nuo Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau tekste – RAAD) pareigūnų, šie vilkino TIPK leidimo išdavimą bei atliko patikrinimą, dar neišdavę TIPK leidimo, o TIPK leidimą išdavė kitą dieną po patikrinimo. Bendrovės veikla nebuvo sustabdyta dėl būtinojo reikalingumo, todėl toks veikimas nelaikytinas administraciniu teisės pažeidimu. AB „Lietkabelis“ galiojantį TIPK leidimą turėjo iki 2005-12-31. Bendrovė paraišką TIPK leidimui gauti pateikė 2005-06-23, RAAD 2005-07-20 pateikė pastabas dėl paraiškos ir nurodė trūkumų jiems pašalinti terminą. Bendrovė patikslintą paraišką pateikė nustatytu laiku - 2005-08-26. Tačiau Agentūra 2005-11-09 atliko patikrinimą ir nustatė, kad bendrovė emaliavimo stakles perkėlė į kitą vietą, o tai nebuvo nurodyta pateiktoje paraiškoje. AB „Lietkabelis“ patikslino paraišką, reikiamus dokumentus pateikė 2005-11-15. Kadangi bendrovė buvo suderinusi su RAAD patikslintų duomenų pateikimo datą, ji pagrįstai tikėjosi, kad TIPK leidimas bus išduotas iki 2006-01-01. Dėl šios priežasties AB „Lietkabelis“, nors ir neturėjo TIPK leidimo, nuo 2006-01-01 toliau vykdė ūkinę veiklą.

Agentūros atstovai prašė netenkinti skundo, paaiškino, kad AB „Lietkabelis“, norėdama nuo 2006-01-01 toliau vykdyti ūkinę veiklą, privalėjo gauti TIPK leidimą. Bendrovė paraišką pateikė 2005-08-31, nuo tada buvo pradėta TIPK leidimo rengimo stadija. Tačiau gavus informacijos apie tai, jog bendrovėje perkeltos staklės, buvo atliktas patikrinimas. Jo metu paminėta informacija pasitvirtino, todėl AB „Lietkabelis“ buvo įpareigotas šioje TIPK leidimo rengimo stadijoje dar kartą pateiktą paraišką tikslinti. Tinkama paraiška su pakeitimais galutinai buvo pateikta 2005-11-15, praleidus Tvarkoje nustatytą terminą. Atstovai taip pat nurodė, kad nepagrįsti paaiškinimai, kad RAAD vilkino leidimo išdavimą, nes TIPK leidimas nuo paraiškos gavimo išduodamas per 90 dienų, o RAAD jį išdavė 2006-01-12, nepraleidusi nustatytų terminų. Taip pat nurodė, kad paraiškas TIPK leidimui išduoti nagrinėja bei leidimus išduoda Panevėžio RAAD Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyrius, o 2006-01-11 planinį patikrinimą atliko Panevėžio RAAD Panevėžio m. agentūros pareigūnai. Todėl neatitinka tikrovės S. G. teiginys, kad Panevėžio RAAD Panevėžio m. agentūros pareigūnai, neišdavę leidimo, atliko patikrinimą. Nagrinėjant administracinę bylą, buvo nustatyta S. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl paskirta minimali 1500 Lt numatyta bauda, kadangi S. G. traukiamas administracinėn atsakomybėn kaip pareigūnas.

II.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad S. G. pagrįstai ir teisėtai nubaustas už pažeidimo, numatyto ATPK 51² straipsnio 2 dalyje, padarymą. Teismo vertinimu, S. G. kaltę, įvykdžius nurodytą teisės pažeidimą, patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, liudytojų Z. J. , P. P. parodymai bei kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

TIPK leidimų išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu 2002-02-27 Nr. 80 patvirtintos TIPK leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 26 punktas nustato, kad paraiška TIPK leidimui gauti turi būti pateikta ne vėliau, nei likus 4 mėnesiams iki planuojamos veiklos pradžios, taip pat iki leidime nustatyto atnaujinimo termino ar turimo gamtos išteklių naudojimo leidimo galiojimo termino pabaigos. Taisyklių 33 punktas nustato, kad paraiškos priėmimo data laikoma paraiškos, visų būtinų pateikti duomenų ir dokumentų bei papildomų dokumentų, kuriuos pareiškėjas turi pateikti RAAD nurodymu, pateikimo data.

Remiantis byloje surinkta medžiaga teismas nustatė, kad AB „Lietkabelis“ galiojantį gamtos išteklių naudojimo leidimą turėjo iki 2005-12-31. Įmonės direktorius S. G. 2005-05-25 įsakymu Nr. 32A sudarė darbo grupę parengti paraišką TIPK leidimui, kuriai vadovauti buvo paskirtas įmonės vyriausiasis technologas B. P. . Bendrovės parengta paraiška RAAD buvo pateikta 2005-06-23. Įvertinusi pateiktą medžiagą ir nustačiusi trūkumų, nurodyta institucija 2005-07-20 pateikė pastabas ir nustatė terminą iki 2005-09-01 jiems pašalinti. AB „Lietkabelis“ patikslinta paraiška RAAD buvo pateikta 2005-08-26. Iš esančių ant paraiškos spaudų ir liudytojos Z. J. parodymų, teismas nustatė, kad paraiška 2005-08-31 buvo priimta ir pradėta Taisyklių nustatyta TIPK leidimo rengimo procedūra. Tačiau šioje stadijoje RAAD gavo duomenų apie bendrovės taršos šaltinio – emaliavimo staklių – perkėlimą į kitą vietą, kas nebuvo nurodyta pateiktoje paraiškoje su patikslinimais, todėl RAAD agentūra 2005-11-09 atliko patikrinimą ir nustatė nurodytas aplinkybes. Bendrovė buvo dar kartą įpareigota patikslinti paraišką, kuri galutinai su visais reikiamais dokumentais ir duomenimis buvo pateikta 2005-11-15. RAAD 2006-01-12 AB „Lietkabelis“ išdavė TIPK leidimą Nr. P1-1/044 AB.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad AB „Lietkabelis“, tik 2005-11-15 pateikusi paraišką ir visus duomenis, dokumentus bei papildomus dokumentus, kuriuos pareiškėjas turi pateikti regiono aplinkos apsaugos departamento nurodymu, pažeidė Taisyklių 26 punkto reikalavimus. Taisyklių 49 punkte nustatyta, kad leidimas Taisyklių 1 priede nurodytiems įrenginiams, kuriems yra priskirti AB „Lietkabelis“ ūkinėje veikloje eksploatuojami įrenginiai, išduodamas arba motyvuotai atsisakoma jį išduoti per 90 dienų.

Įvertinęs teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų Z. J. , vykdžiusios TIPK leidimo rengimo ir išdavimo procedūrą, bei B. P. , organizavusio AB „Lietkabelis“ sudarytos darbo grupės, rengusios paraišką TIPK leidimui gauti, parodymus, teismas konstatavo, kad neturi pagrindo RAAD pareigūnų atliktų veiksmų vertinti kaip TIPK leidimo rengimo ir išdavimo vilkinimo. Iš liudytojų parodymų ir rašytinių įrodymų teismas padarė išvadą, kad AB „Lietkabelis“ direktorius S. G. nesiėmė organizacinių priemonių, kad bendrovės vykdoma ūkinė veikla nevyktų be galiojančio TIPK leidimo. Byloje nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių, kad S. G. , savo įsakymu sudaręs specialią darbo grupę, būtų sistemingai kontroliavęs jos veiklą, reikalavęs grupės vadovo atliktų darbų rengiant paraišką ataskaitos, davęs nurodymus dėl grupės darbo, TIPK leidimo rengimo ir išdavimo procedūros metu asmeniškai bendradarbiavęs su RAAD šiais klausimais ar tai pavedęs kitiems asmenims. Teismo manymu, aplinkybė, kad su RAAD buvo suderinta pakoreguotos ūkinės veiklos poveikio aplinkos orui vertinimo ataskaitos pateikimo data, nesudarė pagrindo S. G. , kaip įmonės vadovui, tikėtis, kad TIPK leidimas bus išduotas 2006-12-31 ir kad įmonė galės tęsti ūkinę veiklą, turėdama šį leidimą.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliantas patrauktas atsakomybėn ir nubaustas už ATPK 51² straipsnio 2 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą, kuris pasireiškė tuo, kad jis, būdamas AB „Lietkabelis“ generaliniu direktoriumi, padarė ne viską, kad tarša į aplinkos orą būtų nutraukta, įmonei neturint nuo 2006 m. sausio 1 iki 12 d. TIPK leidimo.

ATPK 51² straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų eksploatavimą pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus bei normatyvus. Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad juridiniai asmenys, vykdydami ūkinę veiklą, turėtų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gauti leidimą. Taisyklės, be kita ko, numato aplinkos oro taršos mažinimo priemonių, numatytų atitinkamuose įstatymuose, įgyvendinimą, įtvirtina taršos integruotos prevencijos ir kontrolės sistemą, numato, kad Taisyklėmis privalo vadovautis veiklos vykdytojai, kuriems pagal šiose Taisyklėse nustatytą tvarką būtina gauti TIPK leidimą.

Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad AB „Lietkabelis“ pagal Taisykles privalėjo gauti nuo 2006 m. sausio 1 d. galiojantį TIPK leidimą, tačiau išmetė teršalus į aplinkos orą nuo 2006 m. sausio 1 iki 12 d., neturėdama TIPK leidimo. Todėl konstatuotina, kad tuo įmonė pažeidė Taisykles, Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, vykdė veiklą, pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus. Apeliantas, kaip įmonės vadovas, nuo 2006 m. sausio 1 d. įmonės taršos į aplinką nenutraukė, todėl padarė veiką, kurios požymiai atitinka ATPK 51² straipsnio 2 dalyje įtvirtintą administracinį teisės pažeidimą.

Tiek institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, tiek pirmosios instancijos teismas pripažino, kad, sustabdžius aplinkos oro taršos šaltinius, įmonė būtų patyrusi žymiai didesnius nuostolius, nei įmonės ūkinės veiklos veikimas be TIPK leidimo. Tačiau tiek institucija, tiek pirmosios instancijos teismas pripažino, kad teisės pažeidimas buvo padarytas pažeidžiant būtinojo reikalingumo sąlygas. Teismo nutartyje nurodoma, kad šios sąlygos buvo pažeistos, nes gresiantį pavojų (aplinkos oro taršos šaltinių sustabdymą) buvo galima pašalinti kitomis priemonėmis, o būtent, laiku ir tinkamomis organizacinėmis priemonėmis.

Tačiau iš bylos medžiagos akivaizdu, kad apeliantas kaip įmonės vadovas ėmėsi visų tomis sąlygomis būtinų organizacinių priemonių, siekiant laiku gauti TIPK leidimą. Jo įsakymu buvo sudaryta darbo grupė TIPK leidimo paraiškai parengti, buvo nustatytas terminas parengtą paraišką pateikti iki 2005 m. liepos 1 d. Įmonė paraišką TIPK leidimui gauti RAAD pateikė dar 2005 m. birželio 23 d., nepažeidžiant Taisyklių 26 punkte nurodyto termino, RAAD pastabas dėl paraiškos gavo 2005 m. liepos 22 d., jose nurodyta, kad pašalinus nurodytus trūkumus iki 2005 m. rugsėjo 1 d., leidimas bus išduotas. Patikslinta paraiška buvo pateikta 2005 m. rugpjūčio 26 d. Byloje nėra duomenų, kad per 30 dienų nuo paraiškos gavimo datos, kaip reikalauja Taisyklių 32 punktas, RAAD būtų priėmusi Taisyklių 33 punkte nurodytą sprendimą paraišką laikyti nepriimta ir ją grąžinti pareiškėjui. Priešingai, byloje yra duomenys, kad buvo pradėta leidimo rengimo ir išdavimo procedūra, kuri pagal Taisyklių 49 punktą turėjo būti baigta per 90 dienų. Paraiška 2005 m. lapkričio mėn. buvo koreguojama sutinkant RAAD, ji buvo pateikta 2005 m. lapkričio 15 d., tačiau TIPK leidimas buvo išduotas tik 2006 m. sausio 12 d. Taigi, matyti, kad tai, jog įmonei TIPK leidimas buvo neišduotas iki 2006 m. sausio 1 d., lėmė ir nuo apelianto valios nepriklausę priežastys, RAAD veikla. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas gresiantį pavojų, t. y. aplinkos oro taršos šaltinių sustabdymą, turėjo galimybę pašalinti laiku ir tinkamomis organizacinėmis priemonėmis, nėra pagrįsta, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Be to, iš bylos faktinių aplinkybių akivaizdu, kad galimybės pašalinti gresiantį pavojų tinkamu darbo organizavimu apeliantas nesuvokė ir neturėjo galimybės suvokti.

Tad, konstatuotina, kad institucija ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė būtinojo reikalingumo sąlygų pažeidimą. Apeliantas veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, toks veikimas nelaikomas administraciniu teisės pažeidimu, tai yra aplinkybė, šalinanti administracinę atsakomybę ir daranti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą (ATPK 17 straipsnis, 250 straipsnio 4 punktas).

Institucija ir pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino surinktus duomenis, padarė nepagrįstas išvadas, todėl apeliacinis skundas tenkintinas, institucijos nutarimas ir teismo nutartis naikintina, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

S. G. apeliacinį skundą tenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 30 d. nutartį ir Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio miesto agentūros vedėjo 2006 m. kovo 27 d. nutarimą panaikinti.

Administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą S. G. pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 51² straipsnio 2 dalį nutraukti, S. G. veikus būtinojo reikalingumo atveju.

Nutarimas neskundžiamas.