- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-15
- Bylos Nr.
- 1-205-1083/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37345-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Jankauskas
- Kaltinamasis
- T. Š.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) staklių operatoriumi, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir 281 straipsnio 7 dalį
Aprašomoji dalis
nustatė:
1.1. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus – 2018 m. rugpjūčio 4 d. apie 22.08 val. ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Seat Leon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 2,53 ‰ girtumas; pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2018 m. rugpjūčio 8 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) jo kraujyje nustatyta mažiausia 2,48 ‰ etilo alkoholio koncentracija);
1.2. 2018 m. rugsėjo 14 d., apie 19.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę – sugyventinę M. S. ir sukėlė nukentėjusiajai M. S. fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
2. Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
2.1. Kaltinamasis T. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad:
2.1.1. 2018 m. rugpjūčio 4 d. maždaug nuo 18 val. buvo pas kaimynystėje gyvenantį draugą, kur žaidė kompiuteriu ir vartojo alkoholį – gėrė alų. Apie 21 val. norėjo grįžti į namus, tačiau telefonu jam sugyventinė M. S. pasakė, kad girto jo neįsileis. Todėl jis sugalvojo sugyventinės automobiliu „Seat Leon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoti nakvoti pas savo draugo patėvį, gyvenantį (duomenys neskelbtini). Apie tai jis telefonu pasakė savo sugyventinei. Pastaroji neleido jam važiuoti jos automobiliu, tačiau jis sugyventinės nepaklausė ir išvažiavo. Automobilį vairavo jis. Važiuodamas link (duomenys neskelbtini) užsuko į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančią parduotuvę (duomenys neskelbtini). Atvažiavus į minėtos parduotuvės aikštelę jį patikrino policijos pareigūnai ir nustatė, kad automobilį jis vairavo neblaivus (alkotesteriu jam buvo nustatytas apie 2,5 ‰ girtumas). Po to policijos pareigūnai nuvežė jį į ligoninę, kur buvo paimtas jo kraujo mėginys. Prieš sėsdamas už automobilio vairo suprato, kad negali vairuoti automobilio dėl girtumo. Taip pat jis neturi vairuotojo pažymėjimo. Automobilis „Seat Leon“ yra jo sugyventinės M. S., jis pirktas 2017 metais, už jį sugyventinė sumokėjo 1200 eurų. Tokį savo poelgį jis vertina blogai, dėl jo nuoširdžiai gailisi;
2.1.2. su nukentėjusiąja M. S. jis pažįstamas 6 metus, gyvena ir veda bendrą ūkį su ja 4 metus. 2018 m. rugsėjo 14 d. apie 17 val. po darbo sugrįžęs į namus, esančius (duomenys neskelbtini), išgėrė apie 2–3 litrus alaus. Išgėręs alų pajuto alkoholio poveikį – suėmė miegas, todėl nuėjo miegoti. Apie 19 val. į namus sugrįžo nukentėjusioji M. S., kuri varė jį iš buto, nes jis buvo neblaivus. Tarp jų kilo konfliktas, kurio metu nukentėjusioji M. S. sudavė jam diržu 5–6 kartus, o jis, norėdamas atimti iš nukentėjusiosios diržą, patempė jai už kasos, o taip pat suėmė už rankos ir suspaudė taip, kad ji nebegalėtų jam suduoti diržu. Po to nukentėjusioji M. S. išėjo iš kambario ir maždaug po 2 minučių atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą. Konflikto metu nukentėjusioji M. S. buvo nėščia ir jam apie tai buvo žinoma. Supranta, kad nukentėjusiajai M. S. sukėlė fizinį skausmą. Vėliau jis nukentėjusiosios atsiprašė ir pastaroji jam atleido. Nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo poelgio. Būdamas blaivus nebūtų taip pasielgęs. Konfliktai anksčiau tarp jų kildavo dėl to, kad jis vartojo alkoholį. Po šio įvykio jis gydėsi dėl alkoholio vartojimo, šiuo metu alkoholio nebevartoja, paskutinį kartą alkoholį vartojo prieš kelis mėnesius. Šiuo metu santykiai su nukentėjusiąja M. S. yra geri. Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta visiškai, padarytos turtinės žalos iki šiol neatlygino, atlyginti ją ketina po teismo priimto procesinio sprendimo.
2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis T. Š. prisipažino esantis kaltas dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Be to, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis T. Š. sutiko, kad teisme būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (1 t., 147 b. l.). Nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir kaltinamasis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).
2.3. BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka išvardinti:
2.3.1. 1 tomas – tarnybiniai pranešimai (5, 7 b. l.), alkotesterio patikros sertifikato kopija (8 b. l.), alkotesterio panaudojimo registracijos žurnalo kopijos (9–10 b. l.), specialisto išvada (11 b. l.), apžiūrų protokolai (12–16, 19–20, 23–28, 165–166, 168–169 b. l.), nutarimai dėl automobilio paėmimo, jo saugojimo ir gražinimo (17, 30 b. l.), duomenys apie išlaidas, susijusias su automobilio nuvežimu ir jo saugojimu (35–40 b. l.), VĮ „Regitra“ duomenys apie automobilį (43 b. l.), VšĮ „Emprekis“ pažyma apie vidutinę automobilio kainą Lietuvoje (44 b. l.), liudytojo R. G. apklausos protokolas (49–50 b. l.), nukentėjusiosios M. S. apklausų protokolai (56–57, 60–61, 195–196 b. l.), kaltinamąjį T. Š. charakterizuojanti medžiaga (70–72, 75–107, 110 b. l.), laikino sulaikymo protokolas ir nutarimas paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį (121–122, 125 b. l.), kaltinamojo T. Š. apklausų protokolai (128–129, 140 b. l.), nutarimas skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (143–144 b. l.), išaiškinimo apie sutrumpintą įrodymų tyrimą protokolas (147 b. l.), protokolas-pareiškimas (160 b. l.), įvykio registracijos kortelės (171–175, 183–184 b. l.), Bendrojo pagalbos centro pateiktų pokalbių garso įrašų kopijos ir jų apžiūrų protokolai (178–180, 181, 187–190, 192 b. l.);
2.3.2. 2 tomas – nukentėjusiosios M. S. apklausos protokolas (3–4 b. l.), nutarimas pripažinti nukentėjusiuoju (13 b. l.), specialisto išvada (18 b. l.), medicininių dokumentų kopijos (26–30 b. l.), civilinis ieškinys (37–42 b. l.), nutarimas leisti įgaliotajam atstovui dalyvauti procese (44–45 b. l.), nutarimas pripažinti civiliniu ieškovu (47 b. l.), liudytojo A. K. apklausos protokolas (51–52 b. l.), tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (55–56 b. l.), liudytojo L. A. apklausos protokolas (59–60 b. l.), liudytojos M. T. apklausos protokolas (65–66 b. l.), kaltinamąjį T. Š. charakterizuojanti medžiaga (69–71, 74–106, 109 b. l.), laikino sulaikymo protokolas ir nutarimas paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį (125–126, 129 b. l.), asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu protokolas (127 b. l.), kaltinamojo T. Š. apklausų protokolai (135–136, 143 b. l.), nutarimas skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (146–147 b. l.).
2.4. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis T. Š. padarė nusikalstamas veikas, kurios pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 281 straipsnio 7 dalį.
3. Dėl bausmių skyrimo
3.1. Kaltinamojo T. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs abi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę pagal BK 140 straipsnio 2 dalį sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė nuo alkoholio apsvaigęs asmuo ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
3.2. Skirdamas bausmes kaltinamajam T. Š. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padaryti du tyčiniai, nesunkūs, baigti nusikaltimai; šiais nusikaltimais jis sukėlė pavojų eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ar gyvybei; vairuojant transporto priemonę kaltinamajam alkotesteriu buvo nustatytas sunkus girtumas, o specialisto išvada – vidutinis, tačiau labai artimas sunkiam girtumas; kaltinamasis automobilį vairavo pakankamai nedidelį atstumą – apie 800 metrų), padarytų nusikaltimų motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę (jis neteistas; baustas administracine tvarka 14 kartų; dirba), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena ją sunkinanti aplinkybės. Kartu teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis T. Š. administracine tvarka 9 kartus baustas už KET pažeidimus, iš jų 3 kartus už automobilio vairavimą būnant neblaiviu. Pasak paties kaltinamojo, paskirtų administracinių nuobaudų jis savanoriškai neįvykdė, jas išieško antstoliai. Be to, kaltinamasis T. Š. 1 kartą administracine tvarka buvo nubaustas už veiką, nukreiptą prieš nukentėjusiąją M. S., 7 administracinius nusižengimus jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Skiriant bausmes kaltinamajam būtina įvertinti ir nukentėjusiosios M. S. poziciją – ji susitaikė su kaltinamuoju ir dar ikiteisminio tyrimo metu pareiškė norinti, kad kaltinamasis T. Š. gyventų kartu su ja, kad kaltinamajam būtų nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nes ji kaltinamajam neturi pretenzijų (2 t., 3–4 b. l.). Svarbu ir tai, kad kaltinamasis su nukentėjusiąja toliau gyvena kartu, kad jie laukiasi gimsiančio vaiko. Be to, kaltinamasis dirba ir su laisvės atėmimu susijusios bausmės paskyrimas jam turėtų neigiamos įtakos jo darbiniams santykiams, dėl ko nukentėtų ir kaltinamojo faktinės šeimos finansinė padėtis. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, o taip pat į prokuroro poziciją teismas mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus galima pasiekti kaltinamajam T. Š. paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, griežtesnę už numatytą tokios bausmės vidurkį, ir BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą, švelnesnę už numatytą tokios bausmės vidurkį.
3.3. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šios bausmės mažinamos vienu trečdaliu.
3.4. Paskirtos bausmės tarpusavyje subendrinamos visiško bausmių sudėjimo būdu BK 63 straipsnyje numatytais pagrindais.
4.1. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaroma BK 281 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje įvykio aplinkybes, kaltininko kaltę, jo padarytus konkrečius KET pažeidimus.
4.2. Šiuo atveju kaltinamasis T. Š. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Jam buvo nustatytas vidutinis girtumas. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų tiek eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai bei gyvybei. Kaltinamasis įvykio metu transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės jos vairuoti, jis 3 kartus baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu. Atsižvelgdamas į tai, o taip pat į kaltinamojo T. Š. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kitas aplinkybes, nurodytas šio nuosprendžio 3.3 punkte, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju baudžiamosios atsakomybės tikslai (o ypač – paveikti kaltą asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų) bus pasiekti kaltinamajam kartu su bausme paskyrus BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones 3 (trims) metams.
5.1. Šioje byloje Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį – 27,12 Eur turtinei žalai atlyginti. Šią žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondas patyrė kompensuodamas gydymo įstaigai už nukentėjusiajai M. S. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (2 t., 26–30, 37–43 b. l.). Ši kaltinamojo T. Š. veika padaryta turtinė žala įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patvirtintais įrodymais, ji nėra aiškiai per didelė. Tokio dydžio turtinę žalą padaręs pripažino ir kaltinamasis. Privalomojo sveikatos draudimo fondui padaryta turtinė žala iki šiol neatlyginta, todėl ji iš kaltinamojo T. Š. priteisiama Privalomąjį sveikatos draudimo fondą administruojančiai Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
5.2. Atsižvelgiant į tai, kad iš kaltinamojo T. Š. išieškomos anksčiau jam paskirtos piniginės sankcijos, kad jis kartu su sugyventine laukia gimsiančio vaiko, kad jo materialinė padėtis nėra gera, o taip pat į paties kaltinamojo nurodytą terminą, per kurį jis galėtų savanoriškai sumokėti jam paskirtą baudą, jam paskirtos baudos savanoriško sumokėjimo terminas nustatomas 6 mėnesiams.
5.3. Kaltinamasis T. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. rugpjūčio 4 d. 22.10 val. iki 2018 m. rugpjūčio 5 d. 14.48 val. ir nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. 19.45 val. iki 2018 m. rugsėjo 16 d. 13.46 val. (1 t., 121–122, 125 b. l.; 2 t., 125, 129 b. l.). Šis kaltinamojo T. Š. sulaikyme išbūtas laikas įskaitomas į jam paskirtas bausmes.
5.4. Taip pat kaltinamajam T. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 143–144 b. l.; 2 t., 146–147 b. l.), kuri, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama.
5.5. Automobilis „Seat Leon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ne kaltinamajam (1 t., 43 b. l.). Teismas nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pagrindų, kurie šiuo konkrečiu atveju suteiktų galimybę konfiskuoti ne kaltininkui priklausantį turtą, kurį jis panaudojo nusikalstamai veikai daryti. Atsižvelgiant į tai, minėtas automobilis, grąžintas jo savininkei M. S. (1 t., 30 b. l.), paliekamas jo savininkei M. S., o iš kaltinamojo, panaudojusio minėtą automobilį kaip priemonę nusikalstamai veikai padaryti, išieškoma šio automobilio kainą atitinkanti pinigų suma – 1200 eurai (BK 72 straipsnio 5 dalis).
5.6. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktais, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo T. Š. į valstybės pajamas išieškomos automobilio „Seat Leon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir jo saugojimo nuo 2018 m. rugpjūčio 5 d. iki 2018 m. rugpjūčio 17 d. (imtinai) išlaidos – 39,94 Eur (1 t., 17, 30, 35–40 b. l.) bei 5,70 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas
nusprendžia:
T. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:
- BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams;
- BK 281 straipsnio 7 dalyje ir nubausti jį 60 MGL (3000 (trijų tūkstančių) eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šias bausmes subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu ir T. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams ir 60 MGL (3000 (trijų tūkstančių) eurų) dydžio baudą.
Taikyti BK 64¹ straipsnį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki laisvės apribojimo 10 (dešimčiai) mėnesių ir 40 MGL (2000 (dviejų tūkstančių) eurų) dydžio baudos.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 7 dalimi, 75 straipsnio 2 dalies 10 punktu, įpareigoti T. Š. laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiu Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BPK 352 straipsnio 1 dalimi, paskirtos baudos savanoriško sumokėjimo terminą išdėstyti 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės apribojimo bausmės laiką T. Š. įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. 19.45 val. iki 2018 m. rugsėjo 16 d. 13.46 val. – 2 paras, jas prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms, o į baudą T. Š. įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. rugpjūčio 4 d. 22.10 val. iki 2018 m. rugpjūčio 5 d. 14.48 val. – 1 (vieną) parą, ją prilyginant 2 (dviejų) MGL (100 (vieno šimto) eurų) dydžio baudai.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti T. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trims) metams.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 72 straipsnio 5 dalimi, iš T. Š. valstybei išieškoti automobilio „Seat Leon“ kainą atitinkančią pinigų sumą – 1200 (vieną tūkstantį du šimtus) eurų.
Nuosprendžiui įsiteisėjus T. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Priteisti iš T. Š. 27,12 Eur (dvidešimt septynis eurus 12 ct) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktą – automobilį „Seat Leon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintą jo savininkei M. S., palikti jo savininkei M. S..
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktais, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš T. Š. į valstybės pajamas:
- automobilio „Seat Leon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo išlaidas – 39,94 Eur (trisdešimt devynis eurus 94 ct);
- 5,70 Eur (penkis eurus 70 ct) už teismo procesinių dokumentų įteikimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, išaiškinti T. Š., jog paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).
Proceso išlaidas T. Š. turi sumokėti į vieną iš pirmiau nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).
Automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą T. Š. turi sumokėti į vieną iš pirmiau nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).
Mokėjimo pavedimuose (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) turi būti nurodytas baudžiamosios bylos numeris, o dokumentai, patvirtinantys apie baudos ir proceso išlaidų sumokėjimą, turi būti pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).
Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.