Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Pro Invest Group“ ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl teismas turi teisę, esant ieškovės prašymui, priimti sprendimą už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 - 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas 2019 m. lapkričio 27 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir Sutartis) su vartojimo kredito davėju ieškove UAB „Pro Invest Group“. Nurodyta sutartimi atsakovui buvo suteiktas 1000 Eur vartojimo kreditas 1080 kalendorinių dienų terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį) 999,44 Eur (metinė palūkanų norma: 32,41 proc.) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovui pradėjus nevykdyti savo sutartinių įsipareigojimų pagal Sutartį, ieškovė 2020 m. gegužės 25 d. išsiuntė atsakovui pranešimą, kuriuo informavo apie susidariusią skolą ir sutarties nutraukimą praėjus keturiolikai dienų nuo siųsto pranešimo.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir laiku kredito negrąžino. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarties sąlygas ar kredito suteikimo faktą, taip pat nėra įrodymų apie gauto kredito grąžinimą. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 947,96 Eur negrąžinto kredito dalį pagrįstas ir yra tenkintinas.

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 127,18 Eur kredito mokestį. Atsakovas Sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei 999,44 Eur kredito mokestį. Kredito mokestis apskaičiuotas iš karto suteikiant kreditą ir nutraukus sutartį ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo 127,18 Eur kredito mokestį tik už faktinį naudojimosi kreditu terminą. Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagal šalių sudarytą Sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatyto dydžio palūkanas, metinių palūkanų dydis – 32,41 proc. (bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 68,05 proc.). Šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Atsakovas taip pat įsipareigojo mokėti sutarties administravimo mokestį, tenkantį vienai vartojimo kredito dienai, t.y. 0,04 proc. bendros vartojimo kredito sumos. Remiantis Sutarties specialiosiomis sąlygomis, ieškovas su atsakovu susitarė, kad palūkanos ir administravimo mokestis mokami kiekvieną mėnesį kartu su grąžinama kredito dalimi. Kadangi atsakovas laiku neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų ieškovei, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 127,18 Eur kredito mokestį yra tenkintinas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 4,52 Eur delspinigių, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 26 d. iki 2020 m. liepos 7 d. už negrąžintą kredito sumą. Delspinigiai yra netesybų rūšis. Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutartimi šalys susitarė, jog klientas (atsakovas), praleidęs terminą sumokėti įmoką, už kiekvieną termino praleidimo dieną nuo laiku nesumokėtos sumos privalo sumokėti bendrovei (ieškovei) sutartinius 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną (Sutarties bendrųjų sąlygų 6.3 punktas). Kadangi atsakovas praleido savo piniginių prievolių įvykdymo terminus, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 4,52 Eur delspinigius yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.258 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 3,63 Eur vėlavimo palūkanų, už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 26 d. iki 2020 m. liepos 7 d. Kaip matyti iš pateiktų ieškinyje aplinkybių ir palūkanų bei delspinigių skaičiavimo laikotarpių, ieškovė šiuo atveju prašo priteisti iš atsakovo kompensacines palūkanas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Vadovaujantis šiuo kasacinio teismo išaiškinimu, ieškovės prašomos priteisti palūkanos įskaitytinos į iš atsakovo priteistą delspinigių sumą.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1079,66 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies, teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisia 23,93 Eur žyminį mokestį (visa ieškovės reikalavimų suma – 1083,29 Eur, ieškovei priteista 1079,66 Eur, kas sudaro 99,7 procentų visų ieškovės reikalavimų; ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 24 Eur; kadangi patenkinami 99,7 procentai ieškovės reikalavimų, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos apskaičiuojamos taip: 24 Eur x 99,7 proc. = 23,93 Eur).

Valstybei teismo patirtos pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ 2020 m. sausio 13 d. Įsakymo pakeitimo Nr. 1R-19/1K-2 (2020 m. sausio 23 d. įsakymo redakcija) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), 1075,14 Eur (vieno tūkstančio septyniasdešimt penkių eurų 14 ct) įsiskolinimą, 4,52 Eur (keturis eurus 52 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (1079,66 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 23,93 Eur (dvidešimt trijų eurų 93 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Pro Invest Group“, juridinio asmens kodas 302453988, esančios adresu: Kaunas, Savanorių per. 187, naudai.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Sprendimo už akių patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.