- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-25
- Bylos Nr.
- 2S-784-603/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34998-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- Lietuvos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) L. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui Lietuvos advokatūrai dėl atsisakymo iškelti drausminę bylą Š. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė panaikinti Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2017-05-17 sprendimą dėl drausminės bylos iškėlimo advokatui Š. V., įpareigoti Lietuvos advokatūros advokatų tarybą nagrinėti skundą ir iškelti advokatui Š. V. drausminę bylą, atleisti ieškovę nuo bylinėjimosi išlaidų, atnaujinti terminą ieškiniui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-09-22 nutartimi nustatė ieškovei terminą nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Šalinant ieškinio trūkumus, teisme 2017-10-02 gautas ieškovės ieškinys atsakovui Lietuvos advokatūrai dėl atsisakymo iškelti drausminę bylą Š. V.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 5 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės L. K. ieškinį atsakovui Lietuvos advokatūrai dėl atsisakymo iškelti drausminę bylą Š. V., išaiškino ieškovei, kad jeigu advokatas, netinkamai teikdamas teisines paslaugas, pažeidė ieškovės teises, ieškovė turi teisę pažeistas teises ginti įstatymo nustatyta tvarka bei nepaisant to, kad drausmės byla advokatui nebuvo iškelta, ieškovei nėra užkertamas kelias reikalauti atlyginti žalą, paduodant teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo. Teismas pažymėjo, jog pagal kasacinio teismo praktiką, tuo atveju, jeigu ieškovo reiškiami reikalavimai nesukuria materialinių teisinių padarinių byla nenagrinėtina teisme. Teismas, siekdamas išsiaiškinti, ar ieškovės reiškiami reikalavimai gali sukurti materialinių teisinių padarinių, 2017-09-22 nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas sprendė, jog drausmės bylos neiškėlimas advokatui negali būti laikomas kito asmens, tame tarpe ir ieškovės, subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimu, nes ieškovė nėra šio materialiojo santykio dalyvė, skundžiamas atsisakymas iškelti drausminę bylą advokatui nesukelia ieškovei jokių teisinių pasekmių ir neriboja ieškovės galimybės pažeistas teises ginti įstatymo nustatyta tvarka tuo atveju, jeigu advokatas, netinkamai teikdamas teisines paslaugas, pažeidė ieškovės teises, bei nepaisant to, kad drausmės byla advokatui nebuvo iškelta, ieškovei nėra užkertamas kelias reikalauti atlyginti žalą, paduodant teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo. Advokatų tarybos sprendimas, kuriuo nusprendžiama advokatui nekelti drausmės bylos, nesukelia jokių materialinių teisinių pasekmių ieškovei ir dėl to negali būti teisminio nagrinėjimo objektu, todėl 2017-09-19 ieškinį ir po trūkumų šalinimo 2017-10-02 pateiktą ieškinį teismas atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teisme.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė (apeliantė) L. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir nurodyti bylą nagrinėti iš esmės. Nurodo, kad drausminės bylos neiškėlimu yra pažeidžiamos ieškovės moralinės teisės. Asmuo, neatlikdamas savo pareigų, turi būti įvertintas jo kvalifikacijos bei piktnaudžiavimo savo statusu aspektais. Taip pat turėtų būti sprendžiamas advokato veiklos apribojimas, siekiant, kad nekvalifikuota teisine pagalba jis nepadarytų žalos kitiems asmenims. Teismas netinkamai vertino ieškovės teises į teisingumo siekimą. Vilniaus apygardos teismas 2017-08-25 nutartyje nurodė, kad Lietuvos advokatūros sprendimai dėl drausminės bylos neiškėlimo teismingos apylinkių teismams.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Ginčas byloje kilęs dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį teisėtumo ir pagrįstumo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato CPK bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nesprendžia šalies pareikšto reikalavimo iš esmės, o tik patikrina, ar ieškinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, numatytus CPK 111 ir 135 straipsniuose, taip pat ar nėra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį. Vienas iš pagrindų teismui atsisakyti priimti ieškinį – jeigu jis neteismingas tam teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Skundžiama nutartimi teismas, vadovaudamasis CPK 137 str. 2 d. 1 p., atsisakė priimti ieškinį, nurodydamas, kad drausmės bylos neiškėlimas advokatui negali būti laikomas kito asmens, nagrinėjamu atveju – ieškovės, subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimu, nes ieškovė nėra šio materialinio teisinio santykio dalyvė, skundžiamas atsisakymas nesukelia ieškovei jokių teisinių pasekmių ir neriboja ieškovės galimybės pažeistas teises ginti įstatymo nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šie pirmos instancijos teismo argumentai nepagrįsti. Pagal Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 1 dalį, advokatui už Advokatūros įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus gali būti keliama drausmės byla. Sprendimą iškelti drausmės bylą priima Lietuvos advokatūra arba teisingumo ministras (Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 2 dalis). Pagal minėto įstatymo 55 str. Advokatų garbės teismo sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo nuorašo įteikimo advokatui ar advokato padėjėjui dienos. Taigi, Advokatūros įstatymas numato konkrečius atvejus, kada advokatas gali kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos. Aukščiau nurodytame Advokatūros įstatymo 55 straipsnyje nustatytas ir tokių ginčų teismingumas – civilines bylas, susijusias su advokatų garbės teismo sprendimų apskundimu, nagrinėja Vilniaus apygardos teismas. Tuo tarpu Advokatūros įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad visi Lietuvos advokatūros organų sprendimai, kuriems šis įstatymas nenustato specialios skundimo tvarkos, skundžiami teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Nagrinėjamu atveju apeliantė pateikė skundą Lietuvos advokatūrai dėl advokato Š. V. profesinės veiklos. Lietuvos advokatų tarybai 2017-05-17 sprendimu neiškėlus advokatui drausminės bylos, apeliantė pateikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Taigi, ieškovė pasinaudojo įstatymo jai suteikta teise skųsti Lietuvos advokatūros organų sprendimus. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė nesutinka su Advokatų tarybos sprendimu dėl ieškovės pateikto skundo, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovei šis sprendimas nesukelia ar ateityje nesukels jokių teisinių padarinių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo spręsti, jog ieškovės pateiktas ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl pirmos instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovės pareikštą ieškinį, naikintina, ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo pirmos instancijos teismui.