Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-09-18 · Administracinė byla Nr. TA-822-90-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-18
Bylos Nr.
TA-822-90-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Roma Sabina Alimienė (pirm.), Romanas Klišauskas, Skirgailė Žalimienė (pran.)
Pareiškėjas
J. R.
Kategorijos
  • 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. TA822 –90/2009Procesinio sprendimo kategorija 61.2; 63.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. rugsėjo 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. R. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. R. prašymą dėl termino atnaujinimo prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir dokumentams, patvirtinantiems giminystės ryšį, padavimo terminą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos J. R. prašymą dėl termino atnaujinimo prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir dokumentams, patvirtinantiems giminystės ryšį, pateikti, 2009 m. sausio 30 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

II.

Pareiškėja J. R. (toliau – ir apeliantė) 2009 m. rugpjūčio 27 d. pateikė teismui apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimo panaikinimo. Kartu pateiktas ir prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą. Prašymas grindžiamas ta aplinkybe, kad teismas neišaiškino priimto sprendimo apskundimo tvarkos ir terminų, taip pažeisdamas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 87 straipsnio 5 dalies 3 punktą. Pareiškėją atstovaujantis jos sūnus teisinio išsilavinimo neturi, o teismas neinformavo apie galimybę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, tuo pažeisdamas ABTĮ 10 straipsnio nuostatas. Pareiškėja yra silpnos sveikatos, jos sveikata ypač pablogėjo laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 5 d. iki 2009 m. kovo 27 d. d. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, mano, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių priežasčių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (ABTĮ 127 str. 2 d.).

Vilniaus apygardos administracinis teismas ginčijamą sprendimą priėmė ir paskelbė 2009 m. sausio 30 d., todėl paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo pateikimo diena, vadovaujantis minėtu ABTĮ 127 straipsnio 1 dalimi, buvo 2009 m. vasario 13 d.

Pareiškėjos teismui pateiktame prašyme atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą nurodyta, kad terminą praleido dėl to, kad ji nežinojo sprendimo apskundimo tvarkos ir terminų, be to, laiku paduoti apeliacinį skundą trukdė pareiškėjos silpna sveikata.

Nustatyta, kad pareiškėja ir jos atstovas dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės, bei pasirašytinai buvo informuoti apie sprendimo paskelbimą (b. l. 26 – 29). Į sprendimo paskelbimą nei pareiškėja, nei jos atstovas neatvyko, ir nenurodė kliūčių, sutrukdžiusių tai padaryti. Kaip matyti iš pareiškėjos pateikto teismo lydraščio, skundžiamo sprendimo kopija jai buvo išsiųsta nepažeidžiant ABTĮ 93 straipsnyje nustatyto termino. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad apie skundžiamo sprendimo priėmimą bei jo turinį pareiškėja buvo informuota laiku. Prie prašymo pareiškėja pateikė medicininę pažymą, patvirtinančią, kad jos sveikata nuo 2009 m. vasario 5 d. iki 2009 m. kovo 27 d. buvo sunkios būklės. Vertinant šių aplinkybių visumą, pažymėtina, pareiškėjos nurodytos objektyvios priežastys (liga, savo procesinių teisių nežinojimas) negali pateisinti apeliacinio skundo padavimo praėjus beveik septyniems mėnesiams nuo sprendimo paskelbimo. Kaip matyti iš pareiškėjos pateikto prašymo bei jo priedų, negalima daryti išvados, kad jos sveikatos būklė nuo 2009 m. kovo 27 d. buvo tokia sunki, kad ji negalėtų pati ar per atstovą ginti savo pažeistų teisių. Net ir atsižvelgiant į tai, kad sprendime nenurodyta jo apskundimo tvarka ir terminai, penki mėnesiai, juos skaičiuojant nuo tos dienos, kai pareiškėjos sveikata pasitaisė, yra daugiau nei pakankamas laiko tarpas asmeniui suvokti, jog priimtas sprendimas jo netenkina, ir imtis savo pažeistų teisių gynybos. Pirmosios instancijos teismo padaryta klaida sprendime nenurodant jo apskundimo tvarkos, būtų pakankamas pagrindas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, jei skundas, atsižvelgiant į kitas aplinkybes, būtų paduotas per protingą terminą nuo sužinojimo apie skundžiamo sprendimo turinį. Pažymėtina, kad asmenys, sužinoję apie savo teisių galimą pažeidimą, operatyviai turi imtis savo pažeistų teisių gynybos. Žinant sprendimo turinį, penkių mėnesių delsimo po to, kai sveikatos būklė pagerėjo, negalima vadinti operatyviu savo teisių gynimu.

Aplinkybė, kad teismas neišaiškino pareiškėjai jos teisės su prašymu kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, taip pat nesudaro pagrindo termino atnaujinimui. ABTĮ 10 straipsnis nustato teismui pareigą išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Tačiau šis straipsnis neįpareigoja teismo kiekvieną besibylinėjantį asmenį informuoti apie galimybę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

J. R. prašymo netenkinti, jos apeliacinio skundo nepriimti ir kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėRomanas KlišauskasSkirgailė Žalimienė