- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-18
- Bylos Nr.
- 1A-51-531/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-54022-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Ciesiūnas, Donatas Jatužis, Jolanta Raščiuvienė
- Nuteistasis
- K. J.
- Advokatai
- Regina Butnevičienė
- Kategorijos
- 2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Jatužio ir Jolantos Raščiuvienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo K. J. pripažintas kaltu:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 str., ir jam paskira 15 parų arešto bausmė;
- pagal BK 140 str. 2 d. jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. paskiros bausmės subendrintos apėmimo būdu ir K. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta 1/3 dalimi, K. J. paskiriant laisvės atėmimą 4 mėnesiams.
Į bausmės laiką įskaitytos 2 paros išbūtos laikinajame sulaikyme.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. K. J. nuteistas už tai, kad žinodamas apie jam Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, įsiteisėjusią 2017 m. gruodžio 5 d., – gyventi skyrium nuo sutuoktinės R. J. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 5 metrų atstumu 12 mėnesių, jos nevykdė, t. y. 2018 m. lapkričio 11 d., apie 15.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atėjo pas R. J. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur namo virtuvėje kilus konfliktui, tyčia sudavė tris smūgius kumščiu R. J., taip sukeldamas jai fizinį skausmą.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu K. J. prašo panaikinti 2018 m. lapkričio 27 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 2 d. ir šioje dalyje bylą nutraukti. Nurodo, kad šioje dalyje nuosprendis priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. nuostatų. Teigia, kad nukentėjusiosios R. J. parodymai nepatikimi – smūgių sudavimo metu sukeltas fizinis skausmas įstatymo nustatyta tvarka nepatikrintas ir negali būti pripažintas nusikaltimo objektyviosios pusės elementu. Atkreipia dėmesį, kad nusprendžiant įrodymais pripažinti nukentėjusios R. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nebuvo laikytasi teisėtumo principo, kadangi po įvykio R. J. buvo neblaivi, vėliau iki nakties toliau girtavo ir kitą rytą buvo apklausta būdama alkoholinėje abstinencijoje, kas turėjo įtakos jos parodymų objektyvumui apie galimą skausmo sukėlimą. Šiuo atveju dėl fizinio skausmo sukėlimo abejones kelia nukentėjusiosios veiksmai ir veiksniai atsirandantys po smūgių sudavimo, t. y. tolimesnis alkoholio vartojimas, nesikreipimas į gydymo įstaigą, smūgių sudavimo vietoje kraujosruvų neatsiradimas, alkoholio slopinamasis poveikis fizinio skausmo pojūčiui. Iš to, kas išdėstyta, daryta išvada, kad jis suduodamas smūgius ranka nukentėjusiajai nesukėlė fizinio skausmo.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į K. J. apeliacinį skundą negauta.
4. Teismo posėdyje gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su BPK 320 str. 3 d. nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kadangi apeliantas K. J. apeliaciniame skunde nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 140 str. 2 d., apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pasisako išimtinai tik šiuo klausimu.
7. Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimajam giminaičiui ir šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą konstatuoja, kad K. J. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., buvo pripažintas pagrįstai. Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas įrodymus vertino netinkamai ir neišsamiai. Pagal BPK 20 str. 4 ir 5 d. nuostatų prasmę teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, formuojamas BPK numatytais proceso veiksmais išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus, įsitikinus, kad duomenys gauti teisėtais būdais. Šiuo atveju iš nuosprendžio turinio negalima daryti išvados, kad teismo vidinis įsitikinimas buvo formuojamas nesilaikant šių nuostatų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, bei konstatavo, kad K. J. veiksmai R. J. sukėlė fizinį skausmą.
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra nurodęs, kad fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 str. taikyti nepakanka vien tiki fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias (LAT 2017 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-778/2017).
10. Nuteistasis K. J. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neneigė, jog jis R. J. atžvilgiu panaudojo smurtą, t. y. sudavė į žandikaulį, bei pripažino supratęs, kad dėl šių jo veiksmų sutuoktinė jautė skausmą, tačiau apeliaciniame skunde ėmė teigti, jog aplinkybė, kad R. J. juto fizinį skausmą neįrodyta. Teisėjų kolegija atmeta šiuos nuteistojo apeliacinio skundo argumentus bei vertina juos kaip K. J. pasirinktą gynybos būdą siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi juos paneigia kiti byloje esantys įrodymai.
11. Aplinkybę, jog K. J. savo sutuoktinės atžvilgiu smurtavo ir jai buvo sukeltas fizinis skausmas, neabejotinai patvirtina nukentėjusiosios viso proceso metu dėl to duoti nuoseklūs parodymai, kad nuteistasis jai trenkė į veidą ir dėl šių jo veiksmų jai skaudėjo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šiais nukentėjusiosios parodymais ir atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog apklausos, kuri įvyko kitą dieną po įvykio, metu ji buvo neblaivi, kas turėjo įtakos jos duodamiems parodymams, kadangi byloje nėra duomenų, jog vykdant R. J. apklausą būtų kilęs įtarimas, jog ji gali būti neblaivi. Minėtus R. J. parodymus patvirtina ir 2018 m. lapkričio 11 d. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad K. J. sudavė R. J. į dešinį skruostą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusioji duodama parodymus skirtingai nurodė jai suduotų smūgių skaičių, t. y. apklausta ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad jai K. J. sudavė tris smūgius, o teisme – vieną ar du. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas apeliantą kaltu, konstatavo, kad nukentėjusiajai vis dėl to buvo suduoti būtent trys smūgiai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti šia apylinkės teismo išvada, kadangi iš minėto tarnybinio pranešimo nustatyta, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą R. J. taip pat teigė, kad jai buvo suduoti būtent trys smūgiai. Taip pat, kaip teisingai pastebėjo apelianto gynėja bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, šiuo atveju nėra aišku į kurį skruostą nukentėjusiajai buvo smūgiuota, kadangi 2018 m. lapkričio 11 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad nukentėjusiajai buvo trenkta į dešinį skruostą, o apklausta ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad jai buvo suduota į kairį skruostą, tačiau skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šis netikslumas nelaikytinas esminiu, sudarančiu pagrindą išteisinti K. J. iš kaltinimų pagal BK 140 str. 2 d., kadangi šiuo atveju svarbiausia buvo nustatyti, kad nuteistasis atliko nukentėjusiosios atžvilgiu smurtinius veiksmus, dėl kurių ji juto fizinį skausmą, kas ir buvo padaryta. Taigi atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad K. J. sukėlė R. J. fizinį skausmą ir kaltu pagal BK 140 str. 2 d. buvo pripažintas pagrįstai.
12. BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų.
13. Pirmosios instancijos teismas K. J. už BK 140 str. 2 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą skyrė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Ši paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 d., apėmimo būdu buvo subendrinta su tuo pačių nuosprendžiu jam paskirta 15 parų arešto bausme už BK 243 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymą, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams, kuri, vadovaujantis BK 64¹ str. buvo sumažinta 1/3 dalimi, ir K. J. paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad apylinkės teismas už BK 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą K. J. teisingai parinko ir paskyrė bausmę, nustatė jos dydį, subendrino ją su pagal BK 243 str. paskirta bausme bei galutinę bausmę sumažino 1/3 dalimi. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti apylinkės teismo nuosprendžio ir švelninti paskirtą bausmę, kadangi ji paskirta nepažeidžiant BK 54 str. įtvirtintų bausmės skyrimo pagrindų.
15. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas K. J. bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d. padarymą, bei nustatydamas jos dydį atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos padarymo stadiją – padarytas baigtas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Nustatyta apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai galisi, bei atsakomybę sunkinančios aplinkybės – K. J. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu. Apylinkės teismas tinkamai įvertino apelianto asmenybę, t. y. tai, kad jis administracine tvarka nebaustas, jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (duomenys neskelbtini), 2013 m. spalio 14 d. pagal BK 38 str. jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo sutuoktinės atžvilgiu, teistas 5 kartus už analogiškų nusikaltimų R. J. padarymą. Įvertinus visas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog BK 41 str. numatytus bausmės tikslus įmanoma pasiekti tik K. J. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis mažesnis nei vidurkis.
16. Pažymėtina, kad pažeidimų bendrinant K. J. skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes ir galutinę bausmę sumažinant 1/3 dalimi, nenustatyta, K. J. paskirta bausmė nelaikytina per griežta ir dėl to neteisinga. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių apeliantui turėtų būti švelninama paskirtoji bausmė, byloje nenustatyta. Jokių naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ar dydžiui baudžiamojoje byloje nėra.
17. Atsižvelgiant į tai, kad K. J. buvo 5 kartus teistas už BK 140 str. 2 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymą, o naujas padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nepanaikintą teistumą, nėra jokio pagrindo manyti, kad jis yra nepavojingas ir daugiau nusikaltimų nebedarys, kas yra būtina sąlyga taikant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą pagal BK 75 str. nuostatas, todėl šių nuostatų K. J. atžvilgiu taikyti nėra jokio pagrindo.
18. Esant šioms aplinkybėms, Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Nuteistojo K. J. apeliacinį skundą atmesti.