- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-10
- Bylos Nr.
- 2S-1129-527/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- S. P.
- Atsakovas
- A. P.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7477-329/2014 pagal ieškovės S. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo (institucija, teikianti išvadą – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius) ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta bendru sutuoktinių susitarimu Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-8728-615/2007 2007-06-11 priimtu sprendimu, kuriuo iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams M. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. P., gim. (duomenys neskelbtini), turtu – po ¼ dalį buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) (b. l. 10–12, civilinės bylos Nr. 2-7477-329/2014 dalis).
Šalies argumentai
Ieškovė S. P. civilinėje byloje Nr. 2-7477-329/2014 pareiškė naują ieškinį, prašydama teismo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2007-06-11 sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams priteisimo, papildant, kad atsakovas A. P. įsipareigoja sūnui M. P., gim. (duomenys neskelbtini), skirti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt, o sūnui P. P., gim. (duomenys neskelbtini), skirti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ieškovę nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Be to, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš atsakovo sūnui M. P. po 500 Lt nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje; priteisti laikiną išlaikymą iš atsakovo sūnui P. P. po 400 Lt nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje; areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą 49 900 Lt sumai, kadangi nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų teisės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimas
Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 5 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė (b. l. 19–20, civilinės bylos Nr. 2-7477-329/2014 dalis). Teismas nustatė, kad ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė jokių aplinkybių, kurios būtų pagrindu padaryti išvadai, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Šioje byloje sprendžiamas klausimas ne dėl išlaikymo priteisimo, o dėl teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje patvirtintų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų, kuriomis susitarta dėl nepilnamečiams vaikams skirto išlaikymo priteisimo turtu, papildymo, nurodant, kad išlaikymas priteisiamas ir kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Be to, ieškovė nepateikė duomenų, dėl kurių būtų galima daryti prielaidą, kad atsakovas nemokės ir teismo galimai priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė jokių įrodymais pagrįstų aplinkybių, patvirtinančių, jog, nesiėmus prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismo vertinimu, ieškovė šioje proceso stadijoje neįrodė ir nepagrindė prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenurodė faktų ir aplinkybių, patvirtinančių, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, bei nepateikė duomenų, patvirtinančių, realią nepilnamečių vaikų interesams kylančią grėsmę, jog atsakovas vengs įvykdyti ieškovei galimai palankų teismo sprendimą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovė atskiruoju skundu (b. l. 22–24) prašo Kauno apylinkės teismo 2014-03-05 nutartį panaikinti ir prašymą tenkinti. Ieškovė nurodo, kad nutartis yra visiškai nemotyvuota, joje nėra nei vieno pagrįsto argumento, dėl kurio vaikams nebuvo priteistas laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir kodėl nebuvo areštuotas atsakovui nuosavybės teise priklausantis turtas 49 900 Lt sumai, todėl nutartis naikintina CPK 329 straipsnio pagrindu. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas iš esmės yra prevencija, kuria siekiama užtikrinti tam tikrų teisinių vertybių apsaugą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, t. y. iki to momento, kuomet, įvertinęs visus pateiktus įrodymus bei argumentus, teismas galės priimti sprendimą dėl byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės pagal CPK 145 straipsnio nuostatas parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Skundžiama nutartis yra priimta neatsižvelgiant į faktines aplinkybes, nesivadovaujant vaikų interesais gauti tinkamą išlaikymą, atitinkantį jų amžių bei poreikius, o tenkinant atsakovo, neteikiančio vaikams tinkamo išlaikymo, interesus. Kiekvienu atveju priimant sprendimą ir atsižvelgiant į tėvų interesus, prioritetu turi būti laikomi vaiko interesai. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą. Vaiko interesais taip pat laikomas tinkamas išlaikymo dydžio teikimas iš tėvų. Teismas turi būti itin aktyvus šio pobūdžio byloje ir gali net išeiti iš pareikštų reikalavimų ribų, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų arba alternatyvius reikalavimus, jei tai atitinka vaiko interesus ir jokiu būdu nebloginti vaiko padėties. Teismas, atmesdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. visiškai vaikams neprileisdamas išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pažeidė ieškovės vaikų interesus ir teisę gauti tinkamą išlaikymą, būtiną patenkinti bent minimalius vaikų poreikius maistui, būstui, drabužiams, lavinimui.
Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, ne kartą yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, nepriteisdamas visiškai jokių išmokų iš atsakovo, pažeidė vaikų interesus gauti tinkamą išlaikymą, o tai visiškai neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos nepilnamečių vaikų išlaikymo bylose.
Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, t. y. atmesdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neatsižvelgė į ieškovės pateiktus įrodymus, t. y. į pažymas apie vaikų mokymąsi, vaiko neįgalumo nustatymo pažymą, būtinus vaiko poreikius, kuriuos šiandien ieškovė tenkina viena. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė vaikais rūpinasi, užtikrina sąlygas būstu, taip pat išlaiko vaikams priklausantį turtą, o atsakovas visiškai nevykdo tinkamos pareigos išlaikyti vaikus. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra svarbu vaikų interesai, o ne asmeniniai tėvo ar motinos interesai. Be to, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečiu atveju yra grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių iki teismo sprendimo priėmimo gali būti pažeisti nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių interesai. Šiuo atveju nepriteisus laikino išlaikymo, yra pažeisti vaikų interesai į tinkamų gyvenimo sąlygų patenkinimą, nepritaikius arešto atsakovui priklausančiam turtui, ateityje gali kilti reali grėsmė, kad atsakovas, jei jis turi turto, jį gali perduoti tretiesiems asmenims, kurie bus sąžiningi įgijėjai ir negalima bus išieškoti iš šio turto.
Teismas nepagrįstai vertino tą aplinkybę, kad ieškinys yra pareikštas ne dėl išlaikymo priteisimo, o dėl santuokos nutraukimo pasekmių pakeitimo, t. y. ją papildan, kad atsakovas turi išlaikymą mokėti ne tik turtu, bet ir kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškinys negali būti pareikštas dėl išlaikymo priteisimo, kadangi išlaikymas jau yra priteistas, t. y. turtu, todėl pakeisti jo formą, nustatant mišrų mokėjimo būdą – turtu ir kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, galima tik pakeitus sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas. Tačiau esminis reikalavimas yra priteisto išlaikymo vaikams turtu papildymas ir kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 str. 5 d.). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) (...) ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas. Vadovaujantis teismine praktika bei sisteminiu CK 3.201 straipsnio 1 ir 2 dalių aiškinimu, pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
Nors CK 3.201 straipsnis ieškinyje ir nenurodytas kaip ieškinio pagrindas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovė šioje byloje yra pareiškusi ieškinį dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.
Įstatymų leidėjas numatė galimybę taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui iki bus išnagrinėta byla (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.). Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai.
CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu tikėtinai pagrindžiami ieškinio reikalavimai ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos Nr. 2-7298-329/2014 medžiagą, sprendžia, kad nagrinėjamuoju atveju nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priteisiant iš atsakovo laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis sūnui M. P. po 500 Lt ir sūnui P. P. po 400 Lt nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje, kadangi ieškovė ieškinio argumentais (su priedais) dėl iš esmės pasikeitusios šalių turtinės padėties ir dėl pasikeitusių nepilnamečių vaikų poreikių preliminariai nepagrindė savo ieškinio reikalavimų dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2007-06-11 sprendimu nepilnamečiams sūnums priteistas išlaikymas turtu neatitinka vaikų poreikių, tačiau pažymėtina, kad iš ieškovės pateiktų duomenų, tarp kurių nėra net nurodyti 2007 metais buvę vaikų poreikiai, negalima padaryti išvados apie vaikų poreikių pasikeitimą nuo 2007 m. iki 2014 m. Be to, ieškovė nurodė, kad turtas nuosavybės teise yra perduotas vaikams, kurie tapo jo savininkais, todėl jie turi prisiimti turto savininkų prievoles (mokėti mokesčius, susijusius su turtu, turėti lėšų jo išlaikymui, daryti einamąjį ir kapitalinį remontą ir pan.). Ieškovės teigimu, visas vaikų rūpinimosi, priežiūros pareigas atlieka ieškovė viena, atsakovas jokiais kitais būdais prie vaikų išlaikymo neprisideda. Tačiau, kaip matyti iš atsakovo atsiliepimo į ieškinį, jis nurodė, kad visą laiką rūpinosi ir toliau rūpinasi vaikų išlaikymu, neatsižvelgiant į tai, kad pagal sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių suteikė vaikams išlaikymą iki pilnametystės nekilnojamuoju turtu. Nurodytas aplinkybes atsakovas įrodinėja pateiktais piniginių lėšų pervedimais (b. l. 59–74). Be to, ieškovė nurodė, jog sūnui M. P., gim. (duomenys neskelbtini), nustatytas lengvas neįgalumo lygis, jam būtina turėti atskirą kambarį, vaikas turi dažnai važinėti po gydymo įstaigas, reabilitacijos įstaigas, jam reikalingi medikamentai, be kurių jis negali gyventi. Apeliacinės instancijos teismas įpareigojo ieškovę pateikti duomenis apie nepilnamečiui M. P. pirmą kartą nustatytą lengvą neįgalumo lygį. Iš ieškovės pateiktos į bylą neįgalumo lygio pažymos nustatyta, kad M. P. pirmą kartą neįgalumas nustatytas 2005-09-28, neįgalumo lygis iki šios dienos nesikeitė, pakartotinai lengvas neįgalumo lygis nustatytas nuo 2013-10-24 iki 2017-10-10 (b. l. 37–44, civilinės bylos Nr. 2-7298-329/2014 dalis). Kadangi sūnui M. lengvas neįgalumo lygis buvo nustatytas dar 2005 metais, akivaizdu, jog tai nėra iš esmės pasikeitusi aplinkybė po 2007-06-11 teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatytas ieškovės prašomas pakeisti teiktino vaikams išlaikymo dydis.
Be to, apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria apylinkės teismo išvadai, jog ieškovė šioje proceso stadijoje neįrodė ir nepagrindė prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenurodė faktų ir aplinkybių, patvirtinančių, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, bei nepateikė duomenų, patvirtinančių, realią nepilnamečių vaikų interesams kylančią grėsmę, jog atsakovas vengs įvykdyti ieškovei galimai palankų teismo sprendimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepagrįstas atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.