- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-15
- Bylos Nr.
- A-556-741-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Laimė Baltrūnaitė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Pagėgių
- Trečiasis asmuo
- V. A. M., uždarajai akcinei bendrovei ,,Lietuvos žinios“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Tauragės kurjeris“
- Kategorijos
- 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Pagėgių savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. A. M., uždarajai akcinei bendrovei ,,Lietuvos žinios“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Tauragės kurjeris“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 4 – 5), kurį patikslino (b. l. 24-26; 54), kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Pagėgių savivaldybės 100 000 Lt neturtinės žalos, padarytos neteisėtais vietos savivaldos tarnautojų veiksmais, atlyginimui.
Pareiškėjas nurodė, kad dienraštyje „Lietuvos žinios“ ir laikraštyje „Tauragės kurjeris“ buvo išspausdintas atviras laiškas, adresuotas Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui, Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui, Vidaus reikalų ministrui, kurį pasirašė ir Pagėgių savivaldybės meras Vaclovas Algirdas Mišeikis. Teigė, kad šiuo laišku išplatinta tikrovės neatitinkanti informacija, taip pažeminant jo garbę ir orumą. Nurodė, jog šią aplinkybę konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. vasario 22 d. nutartyje, išnagrinėjęs V. A. M. ir kitų kasacinį skundą civilinėje byloje dėl garbės ir orumą žeminančių žinių paneigimo, neturtinės žalos priteisimo. Teigė, kad dėl garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimo patyrė labai stiprius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus (ilgą laiką savo pažeistas teises gynė teismuose), dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją (spaudoje ir laišku buvo aiškiai ir nedviprasmiškai apibūdintas kaip neigiama asmenybė), patyrė ilgalaikį pažeminimą ir reputacijos pablogėjimą (naudojantis spauda ne kartą buvo spausdinama tikrovės neatitinkanti informacija), bendravimo galimybių sumažėjimą (dėl neigiamo įvertinimo spaudoje kiti asmenys vengė bendrauti). Pagėgių savivaldybės meras veikė organizuotai kartu su kitais atvirą laišką pasirašiusiais asmenimis, piktnaudžiaujant valdžios galiomis, siekdamas susidoroti. Dėl šių veiksmų be jokio teisinio pagrindo buvo atleistas iš darbo.
Atsiliepimas
Atsakovas Pagėgių savivaldybė atsiliepimu į skundą (b. l. 65 – 68) prašė skundą atmesti.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nenurodo konkrečių faktų, kokiais būdais jam pasireiškia kiekvienas iš nurodytų moralinės žalos elementų - pateikiama tik bendra informacija, teisiškai nepagrįsta jokiais aiškiais ir suformuluotais argumentais. Teigė, kad ginčas dėl žalos atlyginimo išspręstas civilinėje byloje dėl tikrovės neatitinkančių ir garbę bei orumą žeminančių žinių paneigimo, neturtinės žalos priteisimo, todėl nėra pagrindo nagrinėti ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko. Atsakovo manymu, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kurio eigos pradžia - asmens sužinojimo apie teisių pažeidimą momentas. Teigė, kad nuo įvykio, dėl kurio, pareiškėjo teigimu, jam atsirado neturtinė žala, yra praėję daugiau nei treji metai, todėl pareiškėjas yra praleidęs ieškinio senaties terminą ir neprašo jo atnaujinti. Pažymėjo, kad Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendros kompetencijos ir administracinio teismo 2006 m. spalio 25 d. nutartimi konstatavo, kad civiline tvarka apgynus šias asmenines neturtines vertybes, ieškovo keliamas ginčas dėl žalos, padarytos paskelbiant tikrovės neatitinkančius ir žeminančius garbę ir orumą duomenis, priteisimo, taip pat turi būti nagrinėjamas bendros kompetencijos teisme civiline tvarka.
Tretysis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Lietuvos žinios“ atsiliepimu į skundą (b. l. 60-61) prašė bylą nutraukti.
Tretysis suinteresuotas asmuo nurodė, kad su skundu nesutinka, nes pareiškėjas klaidina teismą ir siekia prisiteisti neturtinę žalą antrą kartą, todėl vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 2 punktu administracinė byla nutrauktina, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pažymėjo, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais neįrodyta atsakovės kaltė, be to, teismas konstatavo, jog žinių paneigimas yra pakankama satisfakcija.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. liepos 5 d. sprendimu (b. l. 134 – 137) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad tretysis suinteresuotas asmuo V. A. M. ir kiti asmenys dienraštyje „Lietuvos žinios“ ir laikraštyje „Tauragės kurjeris“ išspausdino raštą „Atviras laiškas“, taip paskleidė informaciją apie viešą asmenį - pareiškėją, kuri teismo pripažinta neatitinkanti tikrovės (b. l. 16, 19, 27, 28, 34-37). Pareiškėjas reikalavimą priteisti iš atsakovo Pagėgių savivaldybės neturtinės žalos atlyginimą grindžia aplinkybe, kad tretysis suinteresuotas asmuo V. A. M. paskleidė informaciją kaip viešojo administravimo subjektas - Pagėgių savivaldybės meras, todėl už tai turi atsakyti Pagėgių savivaldybė. Teismas konstatavo, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, turi prejudicinę galią ir iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys (ABTĮ 58 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. vasario 22 d. nutartimi, kasacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą dėl tikrovės neatitinkančių ir garbę bei orumą žeminančių žinių paneigimo bei neturtinės žalos priteisimo, pagal ieškovų A. S. ir kt. ieškinį atsakovui V. A. M.ir kt., konstatavo, kad ieškovai (inter alia pareiškėjas) ex officio yra viešieji asmenys. Atsakovai (inter alia šioje byloje tretysis suinteresuotas asmuo V. A. M.) paskleidė informaciją apie viešuosius asmenis, kuri teismo pripažinta neatitinkanti tikrovės. Teismas nurodė, jog yra pagrindas atleisti atsakovus nuo civilinės atsakomybės (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.24 str. 6 d.) - neturtinės žalos atlyginimo, apsiribojant kitais teisinės gynybos būdais - paskleistų tikrovės neatitinkančių žinių paneigimu, kaip pakankama satisfakcija (b. l. 34-37). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad neturtinės žalos atlyginimo galimybė siejama su specialiais įstatymais, kurie nustato tokios žalos atlyginimo atvejus ir būdus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK nustatyta tvarka ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 42 str.). ABTĮ 15 straipsnio 3 dalies 3 punktas, CK 6.271 straipsnis numato, kad atlyginama neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, vadinasi valdžios institucijų atsakomybė už žalą kildinama iš viešojo administravimo. Neturtinė žala, padaryta dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginama tik tuomet, kai ji padaroma įgyvendinant įstatymus ir kitus norminius aktus, priimant administracinius sprendimus, teikiant administracines paslaugas, administruojant teikiamas viešąsias paslaugas ar atliekant viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. l d.). Todėl nustatant, ar teisiniai santykiai tarp subjektų susiklostė viešojo administravimo srityje, nustatytinas materialinio teisinio santykio turinys. Teismas konstatavo, kad V. A. M. veiksmai yra privatinio pobūdžio ir neturi viešojo administravimo požymių, šiuos veiksmus tretysis suinteresuotas asmuo atliko veikdamas ne viešojo administravimo srityje, neįgyvendino norminių aktų numatytų funkcijų. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. vasario 22 d. nutartimi konstatavo, kad publikacija turi būti vertinama kaip vienas neturtinės žalos padarymo aktas, atliktas keleto asmenų. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginys, jog dėl tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimo be jokio teisinio pagrindo buvo atleistas iš valstybės tarnybos, nepagrįstas įrodymais. Skundas dėl neteisėto atleidimo iš tarnybos buvo nagrinėjamas teisme ir atmestas (Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2002 m. spalio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-147/2002). Priežastinio ryšio tarp pareiškėjo atleidimo iš tarnybos ir tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimo nenustatyta. Trečiojo suinteresuoto asmens veiksmais žalos padarymo faktas nustatytas išnagrinėjus civilinę bylą dėl garbę bei orumą žeminančių žinių paneigimo bendrosios kompetencijos teisme. Galutinis ir neskundžiamas procesinis sprendimas šioje byloje priimtas 2006 m. vasario 22 d., todėl pareiškėjas nepraleido senaties termino. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus bei nustatytas aplinkybes, teismas nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjui neturtinė žala padaryta neteisėtais veiksmais viešojo administravimo srityje.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 140 – 142), kurį patikslino, prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas priėmė sprendimą neteisingai išaiškinęs ir pritaikęs materialinės teisės normas.
2. Teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė CK 6.271 straipsnį.
3. Pagėgių savivaldybės meras V. A. M., pasirašydamas atvirą šmeižikišką laišką, nurodydamas ir savo pareigas, veikė ne kaip fizinis asmuo, o kaip Pagėgių savivaldybės meras savivaldybės vardu. Tuo pačiu užimdamas aukštas pareigas ir veikdamas Pagėgių savivaldybės mero vardu, pasiekė tikslą, kad valstybės vadovai ir jiems pavaldžios institucijos su pareiškėju elgtųsi kaip su visiškai beteisiu piliečiu.
4. Teismas nagrinėdamas bylą nepatenkino reikalavimo iškviesti į teismo posėdį buvusį Pagėgių savivaldybės merą V. A. M., kuris byloje įtrauktas trečiuoju asmeniu, kad šis paaiškintų teismui ir atsakytų į klausimus, kokiomis aplinkybėmis jis buvo įtrauktas į nusikalstamą susivienijimą susidorojant su pareiškėju ir kitais valdžios pareigūnų persekiojamais asmenimis.
5. Konstitucijos 5 straipsnis skelbia, kad ,,Valdžios institucijos tarnauja žmonėms“.
6. CK 6.271 straipsnyje terminas ,,valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas. Šiame straipsnyje vartojamas terminas ,,aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).
7. Pagėgių savivaldybės mero neteisėti veiksmai padarė tiesioginę įtaką pareiškėjo teisėms ir interesams, valdžios institucijų pareigūnams vykdant atvirą organizuotą susidorojimą su buvusiai sovietinei komunistinei nomenklatūrai ir jų parankiniams, esantiems nepriklausomos Lietuvos valdžioje, neparankiais piliečiais.
8. Teismas visiškai sprendime ignoravo faktus ir dėl jų nepasisakė, kad Lietuvos Seimo kontrolierių 2006 m. kovo 6 d. išvadomis yra nustatyta, jog toks valstybės politikų, valstybės tarnautojų elgesys, diskredituojantis valstybės tarnybą, žeminantis žmogaus garbę ir orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises, yra nesuderinami su valstybės tarnyba (2006-03-06 Nr. 4D-2006/5-273/3D-1028) ir kad tokie valdžios pareigūnų, tarp jų ir Pagėgių savivaldybės mero, atlikti einant valdžios pareigas.
Atsiliepimas
Atsakovas Pagėgių savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 152 – 156) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo turėtas bylinėjimo išlaidas.
Atsakovas nurodo, kad Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio l dalyje yra numatytas baigtinis viešųjų paslaugų teikimo grupių sąrašas. Akivaizdu, kad mero pasisakymas spaudoje nėra priskiriamas nė prie vienos iš šių grupių. Pasisakymas, žinių pateikimas spaudoje nėra viešojo administravimo funkcijos vykdymas. Todėl yra pagrindas teigti, kad Pagėgių savivaldybės meras V. A. M. veikė ne kaip savivaldybės atstovas, o kaip fizinis asmuo, kaip pilietis, politikas, pasinaudojęs konstitucine žodžio laisve ir išreiškęs savo samprotavimus, pateikęs savo išvadas, kildinamas iš atitinkamų viešų A. S. veiksmų (nuolatiniai skundai, prašymai patikrinti apskrities viršininko darbą ir t. t.). Todėl Pagėgių savivaldybė nėra tinkamas atsakovas šioje byloje. Teigia, kad reikalavimas atlyginti žalą nepagrįstas dar ir dėl to, jog viešam asmeniui svarbiausia vertybe teismų praktikoje pripažįstama garbė, visuomenės nuomonė, pasitikėjimas juo, kurie pareiškėjui buvo atstatyti Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 14 d. sprendimu, įpareigojant tos bylos atsakovus laikraštyje „Tauragės kurjeris“ per trisdešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis paneigti „Atvirame laiške“ nurodytus neatitinkančius tikrovės ir žeminančius ieškovų garbę ir orumą duomenis. Pažymi, kad pareiškėjas nukentėjo būdamas viešu asmeniu. Tai yra labai svarbu nustatant pasekmių pašalinimo būdą ir priimant teisingą sprendimą, nes pasekmės paskleidus tikrovės neatitinkančius duomenis apie viešą asmenį skiriasi nuo pasekmių, kurios būtų atsiradusios pateikus neteisingas žinias apie privatų asmenį. Nurodo, kad neturtinė žala turi būti atlyginama tada, kai paskelbti duomenys pažemina konkretaus asmens garbę ir orumą, o ne visais atvejais, kai nustatoma, jog paskleisti duomenys žemintų teigiamai visuomenėje vertinamą asmenį. Byloje nėra įrodymų, kad būtent „Atviro laiško“ paskelbimas sukėlė pareiškėjui žalą. Informacija buvo paskleista sąžiningai siekiant informuoti visuomenę. Teismai yra pripažinę, kad viešojo asmens pažeistų teisių pagrindinis gynybos būdas yra paskleistų žinių paneigimas, kas ir buvo padaryta šiuo atveju. O neturtinė žala gali būti minimali ar artima minimaliai, net ir tuo atveju, kai pažeidimai gana skaudūs. Pažymi, kad neturtinės žalos klausimas pareiškėjo atžvilgiu yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, t. y. Aukščiausio Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartimi, o tai įrodo, kad pareiškėjas šiuo apeliaciniu skundu klaidina teismą ir siekia prisiteisti neturtinę žalą iš kito atsakovo.
Tretysis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Lietuvos žinios“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 148) prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Tretysis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas objektyviai bei visapusiškai išnagrinėjo bylą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Šis teismo sprendimas uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos žinios“ teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje M. V. v Tauragės rajono savivaldybė, V. K. ir kt. dėl žalos atlyginimo (Nr. A556-766/2008; procesinio sprendimo kategorija Nr. 15.2) pažymėjo, kad „<…> pirminės neturtinės žalos galimam atlyginimui sąlygos - viešosios teisės subjekto, taip pat privataus asmens, atliekančio valdžios funkcijas, aktų neteisėtumas viešojo administravimo sektoriuje. Tai reiškia, jog siekiant žalos atlyginimo inter alia ir neturtinės žalos atlyginimo pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą būtina konstatuoti neteisėtus valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmus ar neveikimą viešojo administravimo srityje. Jei valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos tarnautojai veikia kaip privatūs asmenys, o tokia faktinė situacija visuomeniniuose santykiuose nėra neįprasta, galimas neturtinės žalos atlyginimas pagal aptariamą teisės normą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p.) iš esmės yra paneigiamas pirminėje stadijoje. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju, paisant Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintų teisės normų, reglamentuojančių įrodymų institutą, būtina nustatyti, ar neturtinės žalos atlyginimas tikrai yra kildinimas iš neteisėtų valstybės ar vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tik konstatavus pastarąsias pirmines sąlygas, t. y. nustačius, kad veikimas ar neveikimas atliktas būtent valdžios institucijos atstovų ir buvo veikta/neveikta viešojo administravimo srityje (viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama valstybės ir vietos savivaldos institucijų, kitų įstatymais įgaliotų subjektų vykdomoji veikla, skirta įstatymams, kitiems teisės aktams, vietos savivaldos institucijų sprendimams įgyvendinti, numatytoms viešosioms paslaugoms administruoti ir teikti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 1 d.), dar net nevertinant pačio veikimo ar neveikimo esmės, teisiškai būtų pagrįstas bendrųjų neturtinės žalos elementų nustatinėjimas, kurių organinė visuma galimai sąlygotų neturtinės žalos atlyginimą, teismo įvertintą pinigais“.
Įsiteisėjusiu bendrosios kompetencijos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-816-159/2005 (A. S., M. V., V. J. v A. J., S. K. ir kt. dėl neatitinkančių tikrovės garbę ir orumą žeminančių žinių paneigimo ir neturtinės žalos priteisimo) buvo nustatyta, kad šioje administracinėje byloje į procesą įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu V. A. M., būdamas viešuoju asmeniu, viešu laišku, skirtu visuomenei, paskleidė informaciją apie kitus asmenis inter alia pareiškėją A. S. (b.l. 6-12). Toks veiksmas nebuvo sąlygotas jokiais teisės aktais, skirtais reglamentuoti trečiojo suinteresuoto asmens, kaip valdžios institucijų atstovo, įgalinimus. Minėta veika buvo visiškai nesusijusi su jam pavestomis viešojo administravimo funkcijomis. Tretysis suinteresuotas asmuo V. A. M. veikė ne viešojo administravimo sektoriuje, o privačiame (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.). Tai suponuoja vienos iš pirminių sąlygų nebuvimą akivaizdžiai eliminuojančią teisę į neturtinės žalos atlyginimą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
Dėl išdėstytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o A. S. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.