- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-09-06
- Bylos Nr.
- e1-2615-1155/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21624-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Ramanauskienė
- Kaltinamasis
- E. K. G.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Linos Urbonienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje
E. K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba), teista:
1) Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones ir įpareigojimus;
2) Alytaus rajono apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones ir įpareigojimus;
3) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. vasario 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnį 4 dalį – 20 parų arešto bausme; Alytaus rajono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi ši bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 8 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė; bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones ir įpareigojimus;
4) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme; bausmė subendrinta su ankstesniu teismo procesiniu sprendimu paskirta bausme ir paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė; bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones ir įpareigojimus;
5) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. lapkričio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant auklėti, prižiūrėti savo vaiką, rūpintis ir išlaikyti jį, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (bausmę atliko 2021 m. lapkričio 4 d.),
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. K. G. pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:
ji, 2023 m. birželio 13 d. apie 16.30 val. iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), prekybos salės įrankių skyriaus paėmė poliruoklį DCM849-XJ, 239 Eur vertės, kurį įsidėjo į kuprinę ir praėjo pro kasas už jį nesumokėjusi, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes už kasų buvo sustabdyta apsaugos darbuotojo.
Šiais savo veiksmais E. K. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta E. K. G. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. birželio 13 d. apie 16.30 val. kartu su R. J. atvyko į parduotuvę (duomenys neskelbtini). Šis nuėjo nusipirkti statybinių medžiagų, o ji nuėjo pasižvalgyti į prekes, esančias parduotuvėje. Tikslo kažką pavogti iš parduotuvės ji neturėjo, tiesiog bevaikščiodama pastebėjo prietaisą, kuris jai atrodė kaip „bulgarkė“, ekspromtu sugalvojo, kad gali jį pavogti. Kadangi šalia jos tuo metu nebuvo kitų asmenų, ji tą prietaisą, kaip vėliau paaiškėjo, poliruoklį, paėmė iš lentynos, įsidėjo į savo kuprinę, iš karto nuėjo link kasų ir išėjo pro jas nesusimokėjusi. Prie jos iš karto priėjo parduotuvės apsaugos darbuotojas ir ją sulaikė. Jis ją nusivedė į apsaugos punktą, kur paprašė parodyti, ką pasiėmė iš parduotuvės. Ten laukė, kol atvyks policijos pareigūnai. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Atlygino padarytą žalą už apgadintą poliruoklio dėžutę.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą straipsnį kyla asmeniui, pagrobusiam turto, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis).
BK 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.
Be E. K. G. prisipažinimo, jos kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – liudytojo K. K. (K. K.) parodymais, (duomenys neskelbtini) 2023 m. birželio 13 d. pareiškimu, 2023 m. birželio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, 2023 m. birželio 16 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kita rašytine bylos medžiaga.
Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad E. K. G. 2023 m. birželio 13 d. apie 16.30 val. iš (duomenys neskelbtini) parduotuvės Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), prekybos salės įrankių skyriaus paėmė poliruoklį DCM849‑XJ, 239 Eur vertės, kurį įsidėjo į kuprinę ir praėjo pro kasas už jį nesumokėjusi, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes už kasų buvo sustabdyta apsaugos darbuotojo. Apibendrinant išdėstytą, E. K. G. tyčiniai veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį.
Paskelbus E. K. G. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Teismas, skirdamas bausmę E. K. G., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.
BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.
Skiriant bausmę E. K. G. atsižvelgiama į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininkės kaltės formą ir rūšį – pasikėsinta padaryti vieną baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, nusikalstama veika nebaigta dėl nuo kaltininkės valios nepriklausančios aplinkybės – buvo sulaikyta apsaugos darbuotojo, veikė tiesiogine tyčia, padaryta žala atlyginta. Atsižvelgtina ir į tai, kad nustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją E. K. G. – teista, bausta administracine tvarka, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, jo trukmę nustatant mažesnę už šios bausmės rūšies vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis), įpareigojant E. K. G. neatlygintinai išdirbti 30 val. per 6 mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas).
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji E. K. G. visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikintina.
Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti, nėra.
Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pripažinti E. K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant ją išdirbti 30 val. per 6 (šešis) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. K. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jai galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant ją išdirbti 30 val. per 6 (šešis) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
E. K. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.
Išaiškinti E. K. G., kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:
1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, Vilniuje, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080);
4) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
5) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
1) nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.