Alytaus apylinkės teismo nutartis

nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. P.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. S. skundą dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos prie SADM Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. balandžio 18 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. S. 2023 m. sausio 23 d. kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – ir Institucija) su skundu dėl nepilnamečių vaikų interesų pažeidimo, nurodydama, kad R. M. daugelį kartų veikė priešingai savo nepilnamečių dukrų interesams – nenuvežė nepilnamečių dukrų į ugdymo įstaigą (abi mergaitės lanko (duomenys neskelbtini), prašė konstatuoti, kad R. M. veiksmuose yra Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio sudėtis, surašyti jam administracinio nusižengimo protokolą (administracinio nusižengimo bylos lapai (toliau – adm. b. l. 7-10).

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį numatyta administracinė nuobauda (ANK 5 str. 1 d.). Taigi, asmens veika (veikimas arba neveikimas) ir asmens kaltė yra privalomi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai. ANK 73 straipsnis numato administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Sprendžiant klausimą, ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal minėtą normą, veikoje yra šio pažeidimo požymių visuma, būtina įvertinti sąvokos „tėvų valdžia“ turinį, kadangi su tėvų valdžios panaudojimo tinkamumu siejama administracinė atsakomybė. Tėvų valdžios, patenkančios į Šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina, remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Taigi ANK 73 straipsnyje numatyto pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnyje.

Asmuo, dėl kurio priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, R. M. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad E. S. nepagrįstai teigia, kad jo veiksmai atėmė galimybę gauti dukroms logopedo pagalbą. Tik jo rūpesčiu ir pastangomis buvo parūpinta logopedo pagalba. Jis neveža dukrų į ikimokyklinio ugdymo įstaigą tik joms susirgus arba sveikatinimo tikslais (sanatorija, procedūros ir pan.), arba vasaros laikotarpiu, kai ugdymo įstaigose ugdymas nevyksta. Jo veiksmai atitinka geriausius vaikų interesus ir nepažeidžia įstatymų reikalavimų.

Teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad tomis dienomis kurios neva yra nepagrįstos medicininiais dokumentais, dukros buvo namuose. Tuo metu buvo vasaros atostogos ir pagrindinis darželis vaikų nepriėmė. Vaikai iš viso Alytaus buvo nukreipti į kitą darželį. Neprisimena, kokią priežastį nurodė ikimokyklinio ugdymo įstaigai, tačiau vaikų interesai dėl to nenukentėjo, nes vaikai vasaros metu yra tik prižiūrimi, tačiau nevyksta jokie užsiėmimai.

Institucijos nutarimas paliekamas nepakeistas ir skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis

Teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka su institucijos išvadomis dėl ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties nebuvimo R. M. veiksmuose. Teismas sutinka su Institucijos atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria padarytoms išvadoms bei motyvams dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo. Pažymėtina, kad naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu reiktų priimti priešingą sprendimą, pareiškėja teismui nenurodė, pateikdama subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą. Vien tai, kad institucija priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi pareiškėja, nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto Institucijos nutarimo panaikinimui. Skunde nurodoma, kad Institucija nevertino įrodymų visumos arba juos vertino netinkamai.

Skundo nagrinėjimo teisme metu buvo išsiaiškinta, kad R. M. pagal pareiškėją turi būti baudžiamas už du laikotarpius, kai nenuvedė dukrų į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, t. y. 2022 m. liepos 18-22 d. ir rugpjūčio 1-5 d. Pareiškėja ir jos atstovas nurodė, kad buvo netinkamai atliktas tyrimas, neišsiaiškinta, kokiu pagrindu ugdymo įstaiga nurodė, kad tomis dienomis mergaitės sirgo, nors pagal e.sveikatos duomenis jos nebuvo pristatytos į gydymo įstaigą ir nėra jokių jų ligą patvirtinančių įrodymų.

ANK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Šis nusižengimas tėvams užtraukia įspėjimą. Tėvų valdžios turinys apibrėžtas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.CK 3.159 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaikui siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams.

Iš bylos medžiagos ir visų proceso šalių paaiškinimų matyti, kad tarp tėvų yra įsisenėjęs ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (užvesta civilinė byla, taip pat yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kreiptasi dėl jų pakeitimo, tačiau prašymas atmestas, kreiptasi į antstolę dėl netinkamo jų vykdymo ir kt.).

Teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį į tai, kad skundo apimtis nors ir yra didelė, tačiau jis iš esmės susijęs su civiline byla dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, teismo nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos su vaikais vykdymo, taip pat skunde nurodyta daug deklaratyvių, bendro pobūdžio išsireiškimų dėl vaikų teisių pažeidimų apskritai.

Taigi, teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ištirtus ir byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, daro išvadą, kad R. M. veiksmas (du kartus po 5 dienas, vasaros atostogų metu) nenuvedant vaikų į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, nesudaro pagrindo jo veiksmų vertinti kaip tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams.

Pareiškėja ir jos atstovas nurodo, kad priimdama nutarimą Institucija neatliko išsamaus tyrimo ir nenustatė, kokios buvo tikrosios vaikų neatvykimo į ugdymo įstaigą priežastys, dėl ko tyrimas nebuvo atliktas išsamiai ir objektyviai. Teismas atkreipia dėmesį, jog įrodymų rinkimas negali būti begalinis, šis procesas nėra savitikslis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti (ne)kaltu dėl nusižengimo (ne)padarymo, surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų (arba kaltės nebuvimo). Pareiškėja skunde išdėstė savo nuomonę ir poziciją apie skundžiamą Institucijos nutarimą, teigdama, kad tyrimas yra neišsamus, pati į bylą pateikė įrodymus kad nors nutarime nurodyta, kad vaikai sirgo iš tiktųjų tai nepatvirtina jokie rašytiniai įrodymai. Todėl lieka neaišku, kokius papildomus įrodymus ir iš kur gali gauti Institucija ir kaip kitaip ji galėtų juos vertinti. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys ir į Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal ieškovės E. S. ieškinį ir atsakovo R. M. priešieškinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo ir išlaikymo priteisimo, nurodytus argumentus, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir vykdymo, kurioje nurodyta, kad „<...> ieškovės pateikti duomenys nepagrindžia nuolatinės grėsmės, sistemingo ir netinkamo atsakovo elgesio su dukromis, tokie duomenys tik parodo šalių abipusį konfliktą, nenorą veikti vaikų interesų labui, ieškoti bendro susitarimo, kaip toliau šalys dalyvaus vaikų auklėjime ir ugdyme. Byloje nėra duomenų, kurie bent sudarytų prielaidą manyti, kad atsakovas savo valdžią dukrų atžvilgiu įgyvendintų netinkamai, kad pažeidinėja vaikų interesus <...>“.

Taigi, įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog R. M. būtų padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje, todėl Institucijos nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos yra teisėtas bei pagrįstas, naikinti jį nėra pagrindo, todėl E. S. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. balandžio 18 d. nutarimą nutraukti R. M. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teiseną palikti nepakeistą ir E. S. skundo netenkinti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.