- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-11-18
- Bylos Nr.
- A2.6.-10709-271/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-10012-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pavel Borkovski
- Pažeidėjas
- R. V.
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, sekretoriaujant A.Nikitinai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal protokolą, surašytą
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., 124(1) str. 7 d., 127 str. 3 d., 130 str.1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. V. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kad jis 2013-08-24 apie 00:30 val. Viršuliškių gt. 34, Vilniuje, vairavo automobilį MAZDA 323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į gatvės bortelį, nuplėšė priekinį automobilio bamperį, pavažiavo toliau, tada palikęs automobilį iš eismo įvykio vietos pasišalino, policijai apie jį nepranešė. Automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neatlikta valstybinė techninė apžiūra, nepateikė jo registracijos dokumentų. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 16, 133, 238, punktų reikalavimus bei padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., 124(1) str. 7 d., 127 str. 3 d., 130 str.1 d.
R. V. iš dalies pripažino protokole nurodytas faktines aplinkybes ir paaiškino teismui, kad automobilis priklauso jam, bet teisės vairuoti transporto priemones jis neturi. Pažeidimo dieną su mažai pažįstamais asmenimis vartojo alkoholį, davė vienam iš jų pavairuoti. Šis piešdamas saulutes kliudė bortelį ir apgadino automobilį. Pamatę policijos ekipažą visi pabėgo, įskaitant jį. Vėliau grįžo prie automobilio pasiimti daiktų, norėdamas juos atgauti pripažino, kad vairavo automobilį jis. Automobilio valdytojo civilinė atsakomybė nedrausta, valstybinė techninė apžiūra neatlikta, jo registracijos dokumentų neturėjo. Automobilis priklauso jam, tačiau buvo pirktas be pirkimo pardavimo sutarties, todėl ankstesniojo savininko nurodyti negali. Taip pat nežino jokių duomenų asmens, kuriam davė vairuoti savo automobilį. Gailisi dėl pažeidimų.
Automobilis MAZDA 323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra registruotas L. B. vardu. L. B. teismui pateikė pareiškimą, kad jis nėra minėto automobilio savininkas ir valdytojas , kadangi automobilis 2013-06-30 buvo parduotas P. J., pateikė pirkimo pardavimo sutartį (b.l. 29). P. J. teismui pateikė 2013-08-01 minėto automobilio pirkimo pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad automobilis buvo parduotas R. K. (b.l. 31). R. K. teismui paaiškino, kad jis nėra automobilio savininkas, nes šį automobilį jis taip pat pardavė nepažįstamam asmeniui, kurio duomenų pasakyti negali, nes rašytinės pirkimo pardavimo sutarties jiedu nesudarė. Asmuo, kuriam buvo parduotas automobilis, nėra R. V., kadangi šio iš veido jis neatpažįsta. R. V. patvirtino, kad automobilį jis pirko ne iš R. K., bet dar iš kito asmens, kurio tapatybės nustatyti nėra galimybių, nes nei R. K., nei R. V. rašytinių automobilio pirkimo pardavimo sutarčių nesudarė.
Vilniaus apskrities VPK Kelių patrulių rinktinės patrulis R. U. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2013-08-23 00:30 val. buvo gautas pranešimas, kad automobilis atsitrenkė į šaligatvio bortelį. Į eismo įvykio vietą atvyko po 5 minučių, Viršuliškių gt. 34, Vilniuje pamatė stovintį automobilį MAZDA v/n (duomenys neskelbtini), kuriam buvo nuplėštas priekinis bamperis. Bamperis gulėjo 20 metrų nuo automobilio. Netrukus gavo pranešimą, kad šalia įsikūrusio cirko apsauga pastebėjo bėgantį pilietį, kuris pametė asmens tapatybės kortelę ir piniginę. Privažiavus, apsauga perdavė pamestus daiktus ir pilietį R. V., kuris pripažino, kad tai jis vairavo automobilį MAZDA. Alkotesteriu jam buvo nustatytas 1,89 promilių girtumas. Jis neturėjo nei automobilio dokumentų, nei vairuotojo pažymėjimo, jam buvo surašytas protokolas, automobilis uždarytas į saugomą aikštelę (b.l.4) .
Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotas apgadintas automobilis MAZDA v/n (duomenys neskelbtini), bei už 20 metrų likęs nudaužtas jo priekinis bamperis, taip pat konstatuota, kad automobiliui apgadintas priekinis dešinės pusės ratas, priekinis kairės pusės ratas (b.l. 5-6).
Alkotesteriu ALCOTEST 6810 Nr. ARBL-0758 R. V. 2013-08-24 00:49 val. nustatytas 1,89 promilių girtumas (b.l.7), patikros sertifikatas Nr. 1423218 patvirtina, kad alkotesteris patikrintas, tinkamas naudoti iki 2014-01-09 d .(b.l. 8).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas
Nors R. V. nepripažino, kad jis vairavo automobilį, teismas vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą: paties R. V. rašytinį paaiškinimą eismo įvykio dieną, rašytinius bylos įrodymus, kritiškai vertina R. V. parodymus, kaip gynybinę jo poziciją siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Duodamas pirminį paaiškinimą administracinio teisės pažeidimo protokole, jis nurodė, kad pažeidimo neginčija, vairavo automobilį, analogišką R. V. poziciją forminant pažeidimą nurodo ir policijos pareigūnas R. U.. Nustatyta, kad R. V. buvo sulaikytas bėgantis nuo apgadinto savo automobilio, kas taip pat leidžia manyti, kad jis siekė išvengti atsakomybės. R. V. teiginio, kad jis pats grįžo prie automobilio pasiimti daiktų, neatitinka R. U. nurodomos aplinkybės, kad jis buvo sulaikytas cirko apsaugos darbuotojų. R. V. negalėjo nurodyti jokių asmens, kuriam neva davė vairuoti savo automobilį, duomenų. Remdamasis byloje surinktų įrodymų visuma teismas konstatuoja, kad R. V. vairavo automobilį neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, jo nesuvaldė, atsitrenkė į šaligatvio bortelį ir automobilį apgadino. Tokiais veiksmais jis pažeidė KET 14, 16, 133 punktų reikalavimus Jo veiksmai administracinį teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d.
LR ATPK 127 str. 3 d. numato administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytą neblaivaus vairuotojo. Iš bylos medžiagos matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas tik R. V. vairuotas automobilis, duomenų apie kitokią žalą byloje nėra. Teismas atsižvelgdamas į L. B., P. J., R. K. nurodytas aplinkybes apie automobilio pirkimo-pardavimo sandorius, neturi pagrindo netikėti, kad R. V. vairavo jam priklausantį automobilį ir buvo teisėtas automobilio valdytojas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nekyla (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtu valdytoju (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N261-3550/2010). Analogiškos nuostatos taikomos ir nagrinėjant bylas dėl LR ATPK 127 str. 3 d. numatytų pažeidimų.
Nenustačius žalos padarymo kitiems asmenims fakto, R. V. veikoje nėra LR ATPK 127 str. 3 d. numatyto pažeidimo sudėties visų objektyviųjų požymių. Tačiau nustatyta, kad transporto priemonę jis vairavo būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, todėl pažeidė KET 14, 16 punktus ir padarė LR ATPK 129 str. numatytą teisės pažeidimą. Jo veika perkvalifikuotina iš LR ATPK 127 str. 3 d. į ATPK 129 str.
Taip pat R. V. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl to, kad jis pasitraukė iš eismo įvykio vietos, su kuriuo yra susijęs, nepranešdamas apie jį policijai, t.y. dėl administracinio teisės pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. Tačiau administracinio teisės pažeidimo byla šioje dalyje nutrauktina, nes R. V. veiksmuose nenustatyta Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties.
Pagal KET 231.4, 232 bei 234 punktus, pareiga pranešti apie eismo įvykį atsiranda tik tuo atveju, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, eismo įvykio dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių arba dėl eismo įvykio padaryta turtinė žala ir eismo įvykio vietoje nėra nukentėjusiojo. Įvertinus nurodytas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET. Šiuo atveju įrodymų, kad eismo įvykis sukėlė kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą), eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, bylos medžiagoje nėra, todėl nėra pagrindo R. V. traukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį (Žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr. N444-1030/2010). Nesant nurodyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, bylos teisena šioje dalyje nutrauktina.
R. V. neneigė, kad vairavo automobilį, kurio valdytojo civilinė atsakomybė neapdrausta, automobiliui neatlikta valstybinė techninė apžiūra, jis neturėjo ir pareigūnams negalėjo pateikti automobilio registracijos liudijimo. Tokiais veiksmais jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., 124(1) str. 7 d.
Skirdamas nuobaudas teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę. Lengvina R. V. atsakomybę tai, kad gailisi dėl pažeidimų. Teistas. Sunkina jo atsakomybę tai, kad pažeidimus padarė turėdamas neišnykusį teistumą už nusikaltimus. Baustas administracine tvarka už įvairių rūšių administracinius teisės pažeidimus. Skirtinos nuobaudos sankcijų ribose. Pats R. V. prašė skirti jam areštą, nes neturi lėšų mokėti baudas. Iš asmens baustumų pažymos matyti, kad paskutinės baudos mokamos nebuvo. Už LR ATPK 129 str. numatytą pažeidimą skirtinas minimalus areštas. Taikytini įstatymo reikalavimai dėl nuobaudų subendrinimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 33 str., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., 124(1) str. 7 d., 127 str. 3 d., 129 str., 130 str. 1 d., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str., 313 str., teisėjas
nutarė:
R. V. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 129 str., perkvalifikavus jo veiką iš LR ATPK 127 str. 3 d., ir nubausti 20 (dvidešimties) parų areštu.
R. V. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d., ir nubausti 120 Lt (vieno šimto dvidešimties litų) bauda.
R. V. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d., ir nubausti 100 Lt (vieno šimto litų) bauda.
R. V. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124(1) str. 7 d., ir nubausti 30 Lt (trisdešimties litų) bauda.
LR ATPK 33 str. pagrindu nuobaudas subendrinti ir galutinę nuobaudą R. V. nustatyti 20 (dvidešimties) parų areštą.
Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1d., R. V. veikoje nesant šio pažeidimo įvykio ir sudėties, nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.