Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Albinas Antanaitis, pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą (ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą), kurioje A. P., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. 1987-03-11 Vilkaviškis, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, dirbantis S. M. ūkis darbininku, teistas: 2009-02-26 pagal BK 178 str. 2 d. - 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo bausme; 2009-11-05 pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 302 str. 1 d. - 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 9 mėn.; 2011-05-16 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, 2012-10-12 nutartimi lygtinai paleistas neatlikus 6 mėnesių 9 dienų laisvės atėmimo bausmės, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. 2013-07-14 apie 22 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, būdamas neblaivus, kilusio šeimyninio konflikto metu su motina Č. O. P., ją pastūmė, dėl ko ji parkrito ant kieme gulėjusio stulpo ir susimušė kairę šlaunį, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d..

Kaltinamojo kaltė, padarius Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, yra visiškai įrodyta paties kaltinamojo bei liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais.

A. P. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis, dėl veikos numatytos BK 140 str. 1 d. padarymo parodė, kad 2013-07-14 gėrė alkoholį, namuose girtavo su namiškiais. Įvykio dėl girtumo neatsimena, bet neneigia, kad galėjo suduoti motinai. Su motina susitaikė, jos atsiprašė ir ji jam pretenzijų neturi. Sutinka, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 30-31, 38-39).

Liudytoja apklausta nukentėjusioji Č. O. P. parodė, kad 2013-07-14 apie 22 val. buvo neblaivi. Dingus elektrai išėjo į kiemą, tada prie jos pribėgo neblaivus sūnus A. P. ir liepė atiduoti elektros skydinės raktus, o nedavus stipriai ją pastūmė, dėl ko ji parkrito ant kieme gulėjusių stulpų ir susitrenkė koją. Dar užsidengė veidą, bijodama, kad sūnus nesumuštų veido, tačiau nieko nedarė, nes ji pradėjo šaukti. Dėl parkritimo ir kojos susimušimo jautė fizinį skausmą, kairėje kojoje šlaunyje buvo kraujosruva. Pas medikus nesikreipė. Su sūnumi susitaikė, jam pretenzijų neturi (b. l. 17-18, 19-20).

Liudytoja apklausta S. A. parodė, kad 2013-07-14 vakare mama išėjo į lauką. Ji būdama kambaryje išgirdo kaip mama šaukia „gelbėkit“. Per langą pamatė stovinčią mamą, o toliau brolį A. P., tačiau daugiau nieko nematė (b. l. 24-25).

2013-07-14 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota tai, kad 2013-07-14 apie 22 val. buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), sūnus smurtauja prieš motiną, kuri atvykus pareigūnams nurodė, kad sūnus A. P. ją stumdė, spardė, tampė už plaukų. Objektyviai užfiksuotas patinimas ir paraudimas kairėje šlaunyje (b. l. 3-4).

Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-8, 9).

Alkoholio matuoklio kvite užfiksuota, kad 2013-07-14, 22.22 val. A. P. nustatytas 2,67 promilės girtumas (b.l. 23).

Nurodyti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., kadangi būtent dėl jo veiksmų nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Nors iš aukščiau paminėtų įrodymų seka, kad Č. O. P. dėl patirto smurto veiksmų galėjo būti padaryti kūno sužalojimai, tačiau sužalojimas objektyviai nekonstatuotas - nukentėjusioji pas medikus ir specialistą nenuvyko, todėl kaltinamajam nėra pagrindo inkriminuoti sveikatos sutrikdymą. Be to, veikos kvalifikacijai tai reikšmės neturi. Veika baigta. Nukentėjusios stiprus stūmimas rodo, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, t.y. suvokė pavojingą daromos nusikalstamos veikos pobūdį, turėjo ir galėjo numatyti, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai ir jų norėjo, tačiau nedetalizavo numatomų ir siekiamų padarinių išraiškos iki atskirame BK straipsnyje ar jo dalyje numatytų padarinių lygio, o siekė tik tam tikros rūšies, šiuo atveju fizinio skausmo sukėlimo, padarinių. Kadangi pasekmių atžvilgiu kaltinamojo veika buvo neapibrėžta, todėl padaryta veika kvalifikuojama pagal kilusius padarinius – sukeltą fizinį skausmą. Smurto veiksmai atlikti prieš artimą giminaitį – motiną (CK 3.135 str.), todėl darytina išvada, kad kaltinamojo veika pagal BK 140 str. 2 d. kvalifikuota teisingai, kadangi jis veikdamas tiesiogine tyčia, vartojo fizinį smurtą prieš artimą giminaitį, sukeldamas fizinį skausmą.

Baudžiamojoje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Kadangi yra visos kitos įstatymo numatytos sąlygos, procesas užbaigtinas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Įvykio metu kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio (apklausos metu ikiteisminio tyrimo metu pripažino pats kaltinamasis), tai patvirtina ir rašytiniai įrodymai (užfiksuota alkotesterio kvite, b.l. 23) ir ši aplinkybė (įvertinant kaltinamojo parodymus) neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl pripažintina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamasis nepriklauso pas psichiatrą ir priklausomybės ligų gydytoją stebimų pacientų grupei (b.l. 58), jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu nuoseklūs ir logiški, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nekyla. Nusikalstama veika, numatyta BK 140 str. 2 d. yra nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 140 str. 2 d., BK 11 str. 3 d.). Kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, todėl konstatuotina, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 27 str. 1 d., 97 str. 3 d. 3 p. „a“ papunktis). Baustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 46-51). Charakterizuojamas patenkinamai (b. l. 60). BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatyta, kad nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. BK 56 str. numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, tačiau draudimo, skirti kitokią sankcijoje numatytą bausmę nėra. Nors kaltinamasis ir yra anksčiau teistas, tačiau ankstesnis teistumas yra už veiką, kuri pagal savo objektą nėra susijusi su dabartine nusikalstama veika, o tai leidžia daryti išvadą, kad jis nėra tiek pavojingas visuomenei, kad jam būtų tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę, kadangi bausmės tikslai dar gali būti pasiekti paskiriant švelnesnę sankcijoje numatytą bausmę - areštą. Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą, kitas aplinkybes, numatytas BK 54 str. 2 d., nukentėjusiosios parodymus, smurto veiksmų apimtį, kaltinamajam už veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. skirtina 60 parų areštas. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d. sumažintina 1 trečdaliu ir galutinė bausmė nustatytina 40 parų areštas, bausmę atliekant areštinėje (BK 11 str. 3 d., 27 str. 1 d., 41 str., 49 str. 3 d., 54 str., 56 str., 61 str.). Bausmės pradžia - sulaikymo diena. Į bausmės laiką, įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-07-14 iki 2013-07-15 (1 diena), vieną sulaikymo dieną prilyginant 1 arešto parai (BPK 140 str. 9 d., BK 66 str. 2 d.) (b.l. 26, 42).

Kaltinamajam 2013-07-15 tyrėjos nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, (b. l. 40, 41) nekeistina, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – naikintina (BPK 119 str., 139 str.).

Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti bei proceso išlaidų byloje nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 ir 422 str., teisėjas

nusprendžia:

A. P., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir paskirti 60 (šešiasdešimt) parų areštą. Paskirtą bausmę vadovaujantis BK 64 ¹ str. 1 d. sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 40 (keturiasdešimt) parų areštą, bausmę atliekant areštinėje. Bausmės pradžia - sulaikymo diena. Į bausmės laiką, vadovaujantis BPK 140 str. 9 d., BK 66 str. 2 d., įskaityti 1 dieną laikiname sulaikyme nuo 2013-07-14 iki 2013-07-15 išbūto laiko, vieną sulaikymo dieną prilyginant 1 (vienai) arešto parai.

A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) tyrėjos 2013-07-15 nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilkaviškio rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Albinas Antanaitis