- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-19
- Bylos Nr.
- ATP-117-337/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-32-3-00706-2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl 2015 m. sausio 12 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio pareigūnė 2014-10-15 priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas), kuriuo S. G. nubaudė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 str. 10 d. 750 Lt (217 Eur) bauda už tai, kad 2014-10-07 apie 11.40 val. (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, nepririštas jos šuo sudraskė 1 vištą, kuri priklauso V. K. ir tuo padarė jai 20 Lt dydžio turtinį nuostolį. S. G. tokiais savo veiksmais pažeidė Gyvūnų laikymo Pasvalio rajono savivaldybėje taisyklių, patvirtintų Pasvalio rajono savivaldybės direktoriaus 2013-08-09 įsakymu Nr. DV-518, 6.4 punkto reikalavimus.
Nesutikdama su tokiu nutarimu pažeidėja pateikė skundą Pasvalio rajono apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama apylinkės teismo nutartimi buvo tenkinta dalis S. G. skundo ir Nutarimas pakeistas pažeidėjai už ATPK 110 str. 10 d. numatyto pažeidimo padarymą paskiriant mažesnę baudą, t. y. 150 eurų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu S. G. prašo panaikinti Nutarimą ir skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, jog turi šunį, kurį laiko voljere, ir retkarčiais išleidžia jį pabėgioti savo sodybos teritorijoje. Tačiau 2014-10-07, t. y. įvykio dieną, ji savo šuns iš voljero išleidusi nebuvo, o be to jos sodybos teritorija yra aptverta tvora, kuri patikimai izoliuoja šunį, kadangi šios tvoros šiuo negali peršokti. S. G. kartu tvirtinama, jog tarp jos ir nukentėjusiosios V. K. yra susiklostę konfliktiški santykiai, todėl tiek nukentėjusioji, tiek jos vyras turi pagrindą ją apkalbėti. Atsižvelgiant į tai, negalima vadovautis V. K. bei jos vyro parodymais, juo labiau kad byloje daugiau nėra jokių jos kaltę padarius inkriminuotą pažeidimą patvirtinančių įrodymų. Apeliantė pabrėžia, kad įrodymu, patvirtinančiu jos kaltę, negali būti ir policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys apie tai, kad kaimo gyventojai ne kartą yra matę jos šunį bėgiojantį po kaimą. S. G. tvirtinimu, šie asmenys gali apsirikti, ar tai buvo būtent jos šiuo, o aplinkybė, jog kai kurie asmenys žino apie jos šuns sudraskytą V. K. vištą yra tik gandai, kuriuos šiems asmenims pasakė pati V. K.. Be to aptariama policijos pareigūnės užfiksuota informacija nepatvirtina, jog jos šuo po kaimą lakstė būtent įvykio dieną. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog nukentėjusiosios vištą galėjo sudraskyti ir kitas šuo, o kartu negali būti atmetama ir galimybė, kad vištą galėjo sužaloti ir pati šeimininkė. Apeliantė tvirtina, jog visi nukentėjusiosios ir jos vyro parodymai yra prasimanymai ir apkalbėjimai, o policijos pareigūnai ir teismas tik deklaratyviai padarė išvadą dėl jos kaltės. Pažymi, jog byloje esanti foto lentelė ir kita surinkta informacija niekaip nepatvirtina jos kaltės, todėl, nesant jokių kitų objektyvių įrodymų, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato viršininkas D. P. prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, jog byloje yra sunkinta pakankamai S. G. kaltę patvirtinančių įrodymų, o netikėti nukentėjusiaisiais, kurie buvo ne tik tiesioginiai įvykio liudytojai, tačiau ir buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nėra jokio pagrindo. Be to, kiti byloje esantys duomenys kartu su nukentėjusiosios ir jos vyro parodymais sudaro nuoseklią įrodymų visumą, kuri leidžia neabejotinai spręsti, kad būtent S. G. šuo sudraskė nukentėjusiosios vištą. Tokiu būdu apeliantės nurodomos aplinkybės, jog jos šuo įvykio dieną nebuvo pabėgęs nei iš voljero, nei iš sodybos, yra paneigti ir pagrįstai buvo įvertinti tik kaip apeliantės siekis išvengti administracinės atsakomybės.
Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą nukentėjusioji V. K. prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka, mano, kad tiek institucija, tiek pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo objektyviai ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo, S. G. nesutinka su jos nubaudimu pagal ATPK 110 str. 10 d. ir tvirtina, kad pažeidimo nepadarė. Tačiau bylos duomenys rodo priešingai.
ATPK 110 str. 10 d. numatyta, jog gyvūnų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisyklių pažeidimas, dėl ko atsirado žala asmens sveikatai ar turtui, užtraukia baudą nuo 144 Eur iki 289 Eur su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo. Be to, Gyvūnų laikymo Pasvalio rajono savivaldybėje taisyklių, patvirtintų Pasvalio rajono savivaldybės direktoriaus 2013-08-09 įsakymu Nr. DV-518, 6.4 punkte numatyta, jog gyvūnų laikytojai be Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme ir Apraše nurodytų pareigų, privalo ir garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ir kitų gyvūnų sveikatai, gyvybei, ramybei ar žmonių nuosavybei. Taigi galiojantys teisės aktai tiesiogiai įtvirtina gyvūnus laikančių asmenų pareigą, tinkamai auginti bei laikyti augintinius bei garantuoti, jog šie nekels grėsmės pirmiau aptartiems įstatymo saugomoms vertybėms.
Iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusioji V. K. kreipėsi į policijos pareigūnus bei nurodė, jog 2014-10-07 apie 11.40 val. būdamas palaidas S. G. šuo atbėgo ir sudraskė jos vištą. Šį pareiškimą nukentėjusioji pateikė tą pačią dieną, kada ir įvyko įvykis. Matyti ir tai, kad nukentėjusioji V. K. tiek apklausiama tyrimo, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuosekliai tvirtino, jog įvykio dieną būtent S. G. šuo atbėgęs sudraskė jos vištą (25 b. l., 1 – 2 administracinio teisės pažeidimo medžiagos lapai). Be to, analogiškas aplinkybes, t. y. jog įvykio dieną vištą sudraskė būtent S. G. šuo, nurodė ir teismo posėdžio metu apklaustas V. K. (25 b. l.). Reikšminga, kad nukentėjusioji ir liudytojas buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (22 – 23 b. l.). Taigi tiesioginiai įvykio liudytojai nurodė konkretų, būtent S. G., augintinį, įvykio metu atbėgusį ir sudraskiusį vištą. Dėl šio šuns jie buvo garantuoti, o nukentėjusioji, kaip nurodyta pirmiau, į policijos pareigūnus kreipėsi iškart po įvykio. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo netikėti šių asmenų parodymais ar juos vertinti kritiškai, kaip apeliaciniame skunde tvirtina pažeidėja. Priešingai, S. G. nurodytos aplinkybės, jog tarp jos ir kaimynų yra susiklostę konfliktiški santykiai, dar neįrodo pirmiau aptartų duomenų melagingumo. Pažeidėjos argumentai, jog tokiu būdu V. K. jai keršija, yra tik deklaratyvūs teiginiai, kurie apylinkės teismo visiškai pagrįstai buvo vertinti kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės, juo labiau, kad šių pažeidėjos nurodomų aplinkybių nepatvirtina jokie kiti duomenys, o tokių duomenų nepateikė ir pati S. G.. Be to, netikėti nukentėjusiosios bei liudytojo parodymais nėra pagrindo dar ir dėl to, jog šiuos parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys, t. y. foto nuotrauka, policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas bei kita bylos medžiaga.
Priešingai nei tvirtina apeliantė, byloje esanti foto nuotrauka atitinka bylos duomenis ir pagrįstai buvo pripažinta įrodymu sprendžiant klausimą dėl S. G. patraukimo administracinėn atsakomybėm. Matyti, jog foto nuotraukoje yra užfiksuota apdraskyta višta, o fotonuotrauka daryta 2014-10-07 (duomenys neskelbtini) rajono, (duomenys neskelbtini) kaime (3 administracinio teisės pažeidimo medžiagos lapas). Netikėti užfiksuotomis šios nuotraukos padarymo aplinkybėmis visiškai nėra pagrindo, kadangi šie duomenys atitinka pirmiau aptartus nukentėjusiosios V. K. bei liudytojo V. K. parodymus, jog 2014-10-07 jų kieme S. G. šuo sudraskė jų vištą. Be to, abejonių dėl šio įrodymo patikimumo pažeidėja nekėlė nei tyrimo, nei pirmosios instancijos teisme. Reikšminga ir tai, jog policijos pareigūnė, tyrusi įvykio aplinkybes, išties bendravo su kaimo gyventojais, kurie patvirtino, kad S. G. šuo ne kartą bėgiojo po kaimą palaidas, o vietos seniūnei pati V. K. skundėsi, kad S. G. šuo sudraskė jos vištą. Tokiu būdu akivaizdžiai matyti, jog byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių neabejotinai tvirtinti, kad S. G. šuo gali bėgioti palaidas, todėl netikėti nukentėjusiosios ir jos vyro parodymais, jog šuo bėgiojo ir įvykio dieną, nėra jokio pagrindo. Negana to, matyti, jog aplinkybę, kad būtent pažeidėjos šuo sudraskė vištą, nukentėjusioji pasakė ir seniūnei, kas dar kartą patvirtina, jog dėstydama įvykio aplinkybes nukentėjusioji buvo nuosekli.
Taigi, priimant aptariamus procesinius sprendimus, kuriais S. G. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn bei atmestas jo skundas, visiškai pagrįstai buvo remiamasi aptartais įrodymais, kurių visuma, priešingai nei tvirtina pažeidėja, neabejotinai patvirtina jos kaltę padarius inkriminuotą pažeidimą.
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normų, todėl jos naikinti ar keisti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
2015 m. sausio 12 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą ir S. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.