Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. M. S. (K. M. S.) skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai, trečiasis suinteresuotas asmuo - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja Krystyna M. S. (toliau – ir pareiškėja) skunde prašo teismo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovė) direktoriaus 2016-03-21 sprendimą Nr. SPRE-412 (toliau – ir Tarnybos Sprendimas); 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) 2016-05-26 sprendimą Nr. (1.45)I-3144 (toliau – ir Valdybos Sprendimas); 3) įpareigoti Tarnybą išduoti pareiškėjai, UAB „Vil-training“ buvusiai darbuotojai, socialinio draudimo A1 pažymėjimą už likusį laikotarpį nuo 2014-05-01 iki 2015-03-24; 4) priteisti iš atsakovės 28 Eur žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-10).

Paaiškino, kad ginčijami sprendimai yra netesėti, nepagrįsti, priimti neteisingai aiškinant ir taikant ES, Lietuvos Respublikos materialinės teisės normas, neatsižvelgiant į teisės normų tarpusavio ryšį, nepaisant sisteminio teisės normų aiškinimo taisyklių, pažeidžiant pareiškėjos, kaip ES pilietės, teisę laisvai judėti, dirbti bet kurioje ES valstybėje narėje bei teisę naudotis socialinio draudimo teise tokiu būdu, kaip tai nustato ES įstatymo leidėjas ir Lietuvos Respublikos teisės aktai. Pareiškėja nurodo, kad ji yra Lenkijos Respublikos pilietė ir Lenkijoje dirba savarankiškai. Nuo 2009-03-01 pagal terminuotą darbo sutartį pradėjo dirbti Lietuvos įmonėje UAB „Vil-training“, kurioje dirbo iki 2015-03-24. Už visą UAB „Vil-training“ dirbamą laikotarpį buvo drausta socialiniu draudimu ir yra sumokėtas socialinio draudimo mokestis Lietuvos Respublikai, todėl mano, kad ji, kaip Europos Sąjungos (toliau - ir ES) pilietė, įgijo teisę į Lietuvos Respublikos socialinę apsaugą. Asmenų, migruojančių tarp ES valstybių narių, EEE valstybių, Šveicarijos Konfederacijos, socialinę apsaugą nustato 2004-04-29 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 883), 2009-09-16 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 987), 2012-05-22 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 465/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009 (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 465), 2012-12-18 Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1224/2012 (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 1224), Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašas, patvirtintas VSDFV direktoriaus 2010-06-08 įsakymu Nr. V-253 su vėlesniais pakeitimais (toliau – ir Tvarkos aprašas). Iki 2010-05-01 galiojo Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 1971 m. birželio 14 d. dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje (Toliau – ir Reglamentas Nr. 1408/71); Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 574/72 1972 m. kovo 21 d., nustatantis Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, įgyvendinimo tarką (toliau – ir Reglamentas Nr. 574/72). Vadovaujantis Reglamento Nr. 883 11 str. 1 d., asmeniui taikomi tik vienos valstybės socialinio draudimo teisės aktai; minėto Reglamento 13 str. 3 d. nustatyta, kad asmeniui, kuris paprastai dirba pagal darbo sutartį ir savarankiškai keliose valstybėse narėse, taikomi tos valstybės narės, kurioje jis dirba pagal darbo sutartį, teisės aktai. Tarnyba 2009 m. pareiškėjai išdavė E101 pažymą laikotarpiui nuo 2009-03-01 iki 2010-02-28; 2010-09-06 išdavė E101 pažymą laikotarpiui nuo 2010-03-01 iki 2013-04-30. Pareiškėjos darbo sutartis su UAB „Vil-training“ 2013-05-01 buvo pratęsta iki 2015-12-31. Tarnyba pareiškėjai 2013-10-31 išdavė A1 pažymėjimą laikotarpiui nuo 2013-05-01 iki 2014-04-30. Išduodama pareiškėjai E101 ar A1 pažymėjimus Tarnyba nereikalavo, kad pareiškėja pateiktų papildomus dokumentus. Kadangi pareiškėja tebedirbo UAB „Vil-training“, ji 2014 m. kreipėsi į Tarnybą dėl A1 pažymėjimo išdavimo laikotarpiui nuo 2014-05-01 iki 2015-12-31. Lenkijos kompetentinga įstaiga (Zaklad Ubezpieczen Spolecznych Oddzial w Krakowie) pareiškėjai laikinai nustatė Lietuvos Respublikos socialinio draudimo taikytiną teisę laikotarpiui nuo 2014-05-01 iki 2015-12-31, o Tarnybos prašymu įvertinusi pareiškėjos darbo laiką bei darbo užmokestį, gaunamą Lietuvoje, su jos pajamomis iš Lenkijoje vykdomos veiklos, pakartotinai nustatė, kad pareiškėjai turi būti taikomi Lietuvos teisės aktai už laikotarpį nuo 2014-05-01 iki 2015-12-31 ir apie tai 2015-05-08 informavo Tarnybą. Tarnyba 2015-07-25 raštu Nr. (7.8)S2-25455 įpareigojo pareiškėją pateikti papildomus dokumentus už laikotarpį nuo 2014-05-01 iki 2015-03-24 (UAB „Vil-training" bankrutavo ir pareiškėja nustojo dirbti šioje įmonėje). Vykdydama minėtą įpareigojimą pareiškėja 2015-08-22 pateikė Tarnybai reikalaujamus pateikti dokumentus, tarp jų - pažymą apie gautas pajamas iš Lenkijoje vykdomos savarankiškos veiklos už 2014 metus ir pranešimą, kad ji nuo 2015-01-01 iki 2015-03-24 pajamų iš savarankiškos veiklos negavo. Praėjus daugiau, nei pusei metų nuo reikalaujamų pateikti dokumentų gavimo, Tarnyba 2016-03-14 priėmė sprendimą Nr. SPRE-382, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjai A1 pažymėjimą laikotarpiui nuo 2013-05-01 iki 2015-12-31. 2016-03-21 Tarnybą priėmė naują Sprendimą, kuris nuo 2016-03-14 priimto sprendimo skiriasi tik sprendimo išdavimo data ir numeriu, be to, Tarnyba, siusdama pareiškėjai 2016-03-21 Sprendimą, lydraštyje informavo pareiškėją, kad Tarnybos 2016-03-14 sprendimas Nr. SPRE-382 yra negaliojantis, tačiau nedetalizavo, dėl kokių priežasčių ir nepridėjo sprendimo, kuriuo 2016-03-14 sprendimas Nr. SPRE-382 pripažintas negaliojančiu. Tarnybos 2016-03-14 ir 2016-03-21 priimtus sprendimus pareiškėja apskundė Valdybai, kartu prašydama atlikti tarnybinį patikrinimą bei apie patikrinimo rezultatus informuoti pareiškėją bei jai atsiųsti patikrinimo išvadą ir informaciją, kokių priemonių imtasi gauto skundo pagrindu. Valdyba 2016-05-26 priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą atmetė, o prašymą dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo – ignoravo. Pareiškėja nurodo, kad ginčijamais sprendimais jai nepagristai atsisakyta išduoti socialinio draudimo Al pažymėjimą, nes jai anksčiau buvo išduotas A1 pažymėjimas, todėl ji įgijo teisinį lūkestį, jog tokiais pat pagrindais jis bus išduotas ir už ateinantį laikotarpį. Pareiškėja pažymi, kad pagal Reglamento (EB) 987 16 str. 2 d., Lenkijos kompetentinga įstaiga pareiškėjai nustatė laikiną Lietuvos Respublikos taikytiną socialinio draudimo teisę, o 2015-05-08 – šią aplinkybę nustatė pakartotinai, todėl vadovaujantis Reglamento (EB) 987 16 str. 3 d. Tarnyba turėjo dviejų mėnesių terminą (tiek priminės, tiek ir pakartotinės nuomonės pateikimo atžvilgiu) pareikšti savo prieštaravimus dėl Lenkijos kompetentingos įstaigos nuomonės pateikimo. Tarnyba iki minėto termino pabaigos neinformavo Lenkijos kompetentingos įstaigos apie tai, kad ji negali sutikti su laikinos taikytinos teisės nustatymu arba kad ji laikosi kitos nuomonės šiuo klausimu. Tarnybai nepateikus savo prieštaravimų Lenkijos kompetentingai įstaigai per Reglamento (EB) 987 16 str. 3 d. nustatytą dviejų mėnesių terminą, laikinas Lietuvos socialinio draudimo taikytinos teisės nustatymas tapo galutiniu, todėl Tarnyba turi išduoti pareiškėjai A1 pažymėjimą iki 2015-03-24. Tarnyba, Sprendimu atsisakydama išduoti pareiškėjai A1 pažymėjimą tuo pagrindu, kad jos darbo UAB „Vil-training“ apimtis lyginant su Lenkijoje vykdomos savarankiškos apimtimi, yra nedidelė, neatsižvelgė į tai, kad Reglamentu Nr. 465 į Reglamentą Nr. 883, kuris yra pagrindinis, buvo įterptas 87a str., nustatantis pereinamąsias nuostatas dėl Reglamento Nr. 465 taikymo. Reglamentas Nr. 465, taip pat Reglamento Nr. 987 14 str. 5b dalies nuostata įsigaliojo 2012-06-28. Pareiškėjai iki Reglamento Nr. 465 įsigaliojimo buvo išduotos dvi E101 pažymos laikotarpiui iki 2013-04-30 ir 2013-10-31 išduotas A1 pažymėjimas iki 2014-04-30 nevertinant pareiškėjos darbo apimties. Kadangi A1 pažymėjimo išdavimo metu ( 2013-10-31) pareiškėjos atžvilgiu galiojo Reglamento Nr. 883 87 a str. ir pareiškėja nepateikė prašymo netaikyti jos atžvilgiu pereinamojo laikotarpio, šiuo atveju toliau egzistavo sąlygos pareiškėjos atžvilgiu taikyti pereinamąjį laikotarpį, be to, pareiškėjos atžvilgiu taip pat galiojo Reglamento Nr. 883 87 str. 8 p. nuostatos. Tarnyba, vadovaujantis Reglamento Nr. 883 87 str. 8 p. ir 87 a str., privalėjo pareiškėjos atžvilgiu toliau taikyti pereinamojo laikotarpio nuostatas ir išduoti jai A1 pažymėjimą likusiam laikotarpiui (nuo 2014-05-01 iki 2015-03-24), tačiau ji tokių veiksmų neatliko ir sąmoningai netaikė tinkamų ES teisės normų, vadovavosi tik jai naudingomis nuostatomis ir tokiais veiksmais pažeidė Reglamento Nr. 883 87 str. 8 p., 87a str., Reglamento Nr. 987 14 str. 5b p. bei Europos Sąjungos sutarties 4 str. 3 p. įtvirtintą lojalaus bendradarbiavimo principą. Dėl vykdomos veiklos apimties vertimo pareiškėja pažymi, kad Reglamento Nr. 987 14 str. 5b p. nuostata lietuvių kalba skiriasi nuo kitų to paties straipsnio kalbinių versijų (anglų, lenkų, prancūzų, vokiečių kalbomis), nes Reglamento Nr. 987 14 str. 5b p. kalbama ne apie tai, kad neatsižvelgiama į nedidelės veiklos apimti, kaip tai neteisingai aiškina Tarnyba, o į labai nedidelės veiklos apimtį. Pagal Reglamento Nr. 987 14 str. 5b ir 8 p. nuostatų vertimą į lietuvių kalbą, „didelė veiklos apimtis“ šio reglamento 14 str. 5b p. sulyginama su „didele veiklos apimtimi“, kaip tai apibrėžta šio Reglamento 8 str., tačiau iš Reglamento Nr. 987 14 str. 5b p. nuostatos penkių kalbinių versijų analizės matyti, kad tai nėra tos pačios teisės nuostatos ir klaida padaryta darant šių nuostatų vertimą į lietuvių kalbą - lietuvių kalbos versijoje liko paminėtas žodis „labai“, o tinkamiausias vertimas būtų: „nereikšmingos apimties veiklą“. Europos Komisijos išleistame praktiniame vadove nurodyta, kad labai nedidelės apimties veikla skaičiuojama taikant pagrindinio Reglamento Nr. 883 13 str. 1 d. Pagal Reglamento Nr. 883 13 str. „didelė veiklos dalis“ vertinama vadovaujantis Reglamento Nr. 987 14 str. 8 p. nuostatomis, t. y. taikant Reglamento Nr. 883 13 str. 1 ir 2 d. Pareiškėjos atžvilgiu taikytinos Reglamento 883 13 str. 3 d. nuostatos iki žodžio „arba“. Minėtoje normoje įtvirtintas lex loci labori principas, kuris yra speciali nuostata Reglamento Nr. 987 14 str. 8 p. atžvilgiu, todėl aplinkybė, kad asmuo atlieka didelę veiklos dalį, pati savaime nereiškia, kad tai yra labai nedidelė veiklos dalis pagal Reglamento Nr. 987 14 str. 5b p. Nagrinėjamu atveju taikytinas „Įgyvendinimo reglamente ir Europos Sąjungoje (ES), Europos ekonominėje erdvėje (EEE) ir Šveicarijoje taikytinų teisės aktų praktiniame vadovas“ (toliau - ir Praktinis vadovas), kurį valstybių narių atstovai patvirtino Socialinės apsaugos sistemų administracinėje koordinavimo komisijoje ir valstybės narės įsipareigojo jį taikyti. Praktiniame vadove pateikiama labai nedidelės apimties veiklos sąvokos apibrėžtis, nurodant, kad „tai yra nuolatinė, tačiau labai nedidelės apimties veikla, atsižvelgiant į laiką ar ekonominį našumą. Labai nedidelės apimties veikla patariama laikyti, pavyzdžiui, veiklą, kuriai skiriama mažiau nei 5 % darbuotojo įprasto darbo laiko <...> ir (arba) jeigu už ją gaunama mažiau nei 5 % viso darbuotojo atlygio“. Lenkijos kompetentinga įstaiga konstatavo, kad pareiškėjos darbas pagal darbo sutartį UAB „Vil-training“ nėra nedidelės apimties pagal Reglamento Nr. 987 14 str. 5b p., nes viršija 5 %, todėl ir šiuo pagrindu pareiškėjai turi būti išduotas A pažymėjimas iki 2015-03-24.

Atsakovė Tarnyba atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 91-94).

Paaiškino, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Pareiškėja skundo teiginius grindžia jai naudingomis teisės aktų normomis, neatsižvelgia į teisės aktuose išdėstytų teisės normų tarpusavio ryšį, taip pat į sisteminio, loginio ir lingvistinio teisės normų aiškinimo taisykles. Tarnyba 2016-03-21 raštu Nr. (7.2) S2-8900 „Dėl taikytinų teisės aktų K. M. S.“ informavo pareiškėją, kad Tarnybos 2016-03-14 sprendimas Nr. SPRE-382 „Dėl sprendimo atsisakyti išduoti A1 pažymėjimą K. M. S.“ yra negaliojantis. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose taikytinų įstatymų nustatymą, neįtvirtinti kriterijai, kuriais vadovaujantis turėtų būti nustatoma, ar asmens vykdoma veikla yra nedidelės apimties, Tarnyba, priimdama Sprendimą, atsižvelgė į Reglamento (EB) Nr. 987 14 str. 8 d. pateiktus kriterijus. Reglamento (EB) Nr. 987 14 str. 8 d. nustatyta Reglamento (EB) Nr. 883 13 str. 1 ir 2 dalių įgyvendinimo tvarka, todėl analogiškais kriterijais turi būti vadovaujamasi ir nustatant taikytinus teisės aktus pagal Reglamento (EB) Nr. 883 13 str. 3 d. Nustatydama, ar asmens darbas Lietuvos Respublikoje, ar Lenkijos Respublikoje vykdoma veikla yra nedidelės apimties, Tarnyba atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) darbo pagal darbo sutartį atveju – darbo laiką ir atlyginimą; 2) savarankiško darbo atveju – veiklos vykdymo laiką ir pajamas. Tarnyba laikosi pozicijos, kad atliekant bendrą vertinimą, mažiau kaip 25 procentų pirmiau nurodytų kriterijų atitikimas rodo, kad atitinkamoje valstybėje narėje vykdoma nedidelės apimties veikla. Tarnyba, įvertinusi turimus ir pateiktus duomenis, nustatė, kad pareiškėjos darbo Lietuvoje pagal darbo sutartį, pasirašytą su UAB „Vil-training“, apimtis, lyginant su Lenkijoje vykdomos savarankiškos veiklos apimtimi, vertintina kaip nedidelės apimties veikla ir Sprendimu pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjai A1 pažymėjimą laikotarpiui nuo 2014-05-01 iki 2015-12-31 bei nustatė, kad pareiškėjai darbo sutarties su UAB „Vil-training“ galiojimo laikotarpiu turi būti taikomi Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valdyba atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 59-62).

Paaiškino, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Tarnyba, įvertinusi turimus ir pateiktus duomenis, nustatė, kad pareiškėjos darbo Lietuvoje pagal darbo sutartį, pasirašytą su UAB „Vil-training“, apimtis, lyginant su Lenkijoje vykdomos savarankiškos veiklos apimtimi, vertinama kaip nedidelės apimties veikla, todėl Sprendimu pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjai A1 pažymėjimą. Valdyba nurodo palaikanti Tarnybos poziciją dėl ES teisės aktų analogijos taikymo. Valdybos nuomone, Tarnyba pagrįstai taikė Reglamento (EB) Nr. 987 14 straipsnio 8 dalyje nustatytą dydį vertindama, ar pareiškėjos vykdoma veikla nepriskirtina nedidelės apimties veiklai ir teisingai nustatė, kad pareiškėjos darbo Lietuvoje pagal darbo sutartį, pasirašytą su UAB „Vil-training“, apimtis, lyginant su Lenkijoje vykdomos savarankiškos veiklos apimtimi, yra nedidelės apimties veikla. Valdybos nuomone, Tarnybos 2013-10-31 sprendimas Nr. SPRE-2218, kuriuo pareiškėjai išduotas A1 pažymėjimas laikotarpiui nuo 2013-05-01 iki 2014-04-30, yra priimtas nepagrįstai, nes jį priimant nebuvo įvertinta pareiškėjos veiklos apimtis, o pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl Reglamento (ES) Nr. 465 taikymo, nustatytos Reglamento (EB) Nr. 883 87 a straipsnio 1 dalyje, pareiškėjai negalėjo būti taikomos, nes pareiškėja 2013-05-01 sudarė naują darbo sutartį su UAB „Vil-training“. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad į lietuvių kalbą neteisingai išversti Reglamento (EB) Nr. 987 14 straipsnio 5 b punktas ir Reglamento (EB) Nr. 883 13 straipsnio 3 dalis, nes minėti Reglamentai į lietuvių kalbą išversti teisingai.

Proceso dalyviai teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką proceso dalyviams pranešta tinkamai.

Skundas atmestinas.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėja K. M. S. yra Lenkijos Respublikos pilietė, kuri Lenkijos Respublikoje užsiima savarankiška veikla, o Lietuvos Respublikoje nuo 2009-03-01 dirbo pagal darbo sutartį su UAB „Vil-training“ ir tuo pagrindu Tarnyba 2009 m. pareiškėjai išdavė E101 pažymą laikotarpiui nuo 2009-03-01 iki 2010-02-28; 2010-09-06 išdavė E101 pažymą laikotarpiui nuo 2010-03-01 iki 2013-04-30; pareiškėjos darbo sutartis su UAB „Vil-training“ 2013-05-01 buvo pratęsta iki 2015-12-31 ir Tarnyba pareiškėjai 2013-10-31 išdavė A1 pažymėjimą laikotarpiui nuo 2013-05-01 iki 2014-04-30 (b. l. 23, 25, 26, 27, 32, 33, 34, 35).

Tarnyboje 2014-12-10 gautas pareiškėjos prašymas išduoti pažymą apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą asmeniui, vienu metu dirbančiam pagal darbo sutartį Lietuvoje ir užsiimančiam savarankiška veikla Lenkijos Respublikoje laikotarpiui nuo 2013-05-01 iki 2015-12-31 (toliau – ir Prašymas) (b. l. 105-108).

Tarnyba 2014-12-22 raštu Nr. (7.16) S2-4536 „Dėl taikytinos socialinio draudimo teisės K. M. S. nustatymo“ kreipėsi į Lenkijos kompetentingą įstaigą, prašydama iš naujo spręsti klausimą dėl taikomų teisės aktų nustatymo nuo 2014-05-01, konstatuojant realias K. M. S. 2014 m. pajamas iš savarankiškos veiklos, registruotos Lenkijoje (b. l. 109-110).

Tarnyboje 2015-05-25 gautas Lenkijos kompetentingos įstaigos raštas Nr. 180000/511/228/2014, kuriame informuojama, kad K. M. S. profesinės situacijos analizė darbo laiko ir pajamų atžvilgiu nesuteikia pagrindo teigti, kad jos darbas Lietuvos teritorijoje UAB „Vil-training“ yra labai nedidelės apimties veikla, todėl vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 883 13 str. 3 d., nuo 2014-05-01 iki 2015-12-31 pareiškėjos atžvilgiu taikytini Lietuvos Respublikos teisės aktai (b. l. 111-112, 113-114).

Įvertinusi turimus bei pateiktus duomenis Tarnyba 2016-03-14 sprendimu Nr. SPRE-382 „Dėl sprendimo atsisakyti išduoti A1 pažymėjimą K. M. S.“ atsisakė išduoti pareiškėjai A1 pažymėjimą laikotarpiui nuo 2013-05-01 iki 2015-12-31 tuo pagrindu, kad pareiškėjos darbo Lietuvoje pagal darbo sutartį su UAB „Vil-training“ apimtis lyginant su Lenkijoje vykdomos savarankiškos apimtimi, yra nedidelės apimties (b. l. 103-104). Tarnyba 2016-03-21 priėmė sprendimą Nr. SPRE-412 „Dėl sprendimo atsisakyti išduoti A1 pažymėjimą K. M. S.“, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjai A1 pažymėjimą laikotarpiui nuo 2014-05-01 iki 2015-12-31 ir nustatė, kad pareiškėjai darbo sutarties su UAB „Vil-training“ galiojimo laikotarpiu turi būti taikomi Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai (b. l. 100-101). Toks sprendimas taip pat grindžiamas tuo, kad pareiškėjos darbo Lietuvoje pagal darbo sutartį su UAB „Vil-training“ apimtis lyginant su Lenkijoje vykdomos savarankiškos apimtimi, yra nedidelės apimties. Tarnyba 2016-03-21 raštu Nr. (7.2) S2-8900 „Dėl taikytinų teisės aktų K. M. S.“ informavo pareiškėją apie 2016-03-21 priimtą Sprendimą, taip pat pranešė, kad Tarnybos 2016-03-14 sprendimas Nr. SPRE-382 „Dėl sprendimo atsisakyti išduoti A1 pažymėjimą K. M. S.“ yra negaliojantis (b. l. 99-101).

Pareiškėja 2016-04-18 pateikė Valdybai skundą dėl Tarnybos 2016-03-14 sprendimo Nr. SPRE-382 „Dėl sprendimo atsisakyti išduoti A1 pažymėjimą K. M. S.“ ir 2016-03-21 sprendimo Nr. SPRE-412 „Dėl sprendimo atsisakyti išduoti A1 pažymėjimą K. M. S.“ panaikinimo (b. l. 70-77).

Valdyba, išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2016-05-26 sprendimu Nr. (1.45)I-3144 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos 2016 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. SPRE-382 ir 2016 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. SPRE-412“ jį atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 12-14).

Ginčo byloje esmė - Reglamento Nr. 883 13 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas, Lietuvos Respublikos taikytinos teisės nustatymas ir socialinio draudimo pažymėjimo A1 išdavimas Lenkijos Respublikos pilietei, Lenkijos Respublikoje vykdančiai savarankišką veiklą, o Lietuvos Respublikoje sudariusiai darbo sutartį.

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatų (toliau – ir Sutartis) 5 straipsnio 3 dalyje suteikiama Sąjungai teisė imtis iniciatyvos siekiant užtikrinti valstybių narių socialinės politikos koordinavimą. Pagal šią Sutartį socialinės politikos aspektai priklauso ne išimtinei Sąjungos kompetencijai, o kompetencijai, kuria Sąjunga dalijasi su valstybėmis narėmis. Sutarties X Antraštinė dalis „Socialinė politika“ reguliuoja kompetencijos pasidalijimo klausimus detaliau. 152 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga remia socialinių partnerių dialogą, kartu gerbdama jų savarankiškumą. 153 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Europos Parlamentas ir Taryba gali numatyti priemones, skirtas valstybių bendradarbiavimui skatinti ir pan., išskyrus valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų derinimą, o šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal 153 straipsnio nuostatas priimtas reguliavimas neturi įtakoti valstybių narių teisės nustatyti pagrindinius savo socialinio draudimo sistemų principus ir neturi didesniu mastu paveikti jų finansinės pusiausvyros, pagal šį straipsnį priimtos nuostatos nekliudo jokiai valstybei narei ir toliau laikytis arba imtis griežtesnių apsaugos priemonių atitinkančių Sutartis. Sutarties 156 straipsnyje nustatyta, kad siekdama 151 straipsnyje iškeltų tikslų ir nepažeisdama kitų Sutarčių nuostatų Komisija skatina valstybių narių bendradarbiavimą ir sudaro sąlygas derinti jų veikimą visose socialinės politikos srityse pagal šį skyrių, ypač reikalais, susijusiais taip pat ir su socialiniu draudimu. Todėl į šias nuostatas būtina atsižvelgti aiškinant šioje byloje taikomų reglamentų nuostatas.

Pareiškėjos Prašymo dėl A1 pažymėjimo išdavimo Tarnybai pateikimo metu asmenų, migruojančių tarp Europos Sąjungos (toliau - ES) valstybių narių (nuo 2010 m. gegužės 1 d.) socialinę apsaugą reglamentavo: 1) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo; 2) 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką; 3) 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 465/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 įgyvendinimo tvarką; 4) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-253 patvirtintas Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašas (su vėlesniais pakeitimais). Pažymėtina, kad Europos Sąjungoje pagrindinis teisės aktas socialinės apsaugos nustatymo srityje yra Reglamentas (EB) Nr. 883. Šio reglamento įgyvendinimo taisyklės nustatytos Reglamente (EB) Nr. 987. Reglamento (EB) Nr. 883 preambulėje nurodyti reguliavimo tikslai, kad nacionalinių socialinės apsaugos sistemų koordinavimo taisyklės priklauso laisvo asmenų judėjimo sričiai ir turėtų padėti kelti jų gyvenimo lygį bei užimtumo sąlygas. Teismas pabrėžia, kad ES socialinės apsaugos reglamentai ne harmonizuoja, o koordinuoja ES valstybių narių socialinės apsaugos sistemas, t. y. jie nepakeičia skirtingų nacionalinių sistemų viena bendra ES sistema, o nustato bendruosius principus, todėl ES valstybėms narėms paliekama teisė nacionaliniuose teisės aktuose pačioms nustatyti tam tikras šių principų įgyvendinimo nuostatas. Tai aiškiai nurodyta Reglamento (EB) Nr. 883 preambulėje, kurioje pabrėžiama, kad būtina atsižvelgti į nacionalinių socialinės apsaugos teisės aktų specifinius bruožus ir parengti tik koordinavimo sistemą, todėl Reglamento (EB) Nr. 883 ir Reglamento (EB) Nr. 987 nuostatos Lietuvos Respublikoje turi būti įgyvendinamos laikantis nacionalinių teisės aktų, o taip pat ir šiai bylai aktualaus teisės akto, t. y. Tvarkos aprašo, nuostatų.

Reglamento (EB) Nr. 883 II antraštinė dalis reglamentuoja taikytinų teisės aktų nustatymą tais atvejais, kai darbuotojas dirba ar savarankiškai dirbantis asmuo užsiima veikla ne vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Reglamento (EB) Nr. 883 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visiems asmenims, kuriems yra ar buvo taikomi vienos ar daugiau valstybių narių teisės aktai, neatsižvelgiant į susijusių valstybių skaičių, taikomi tik vienos valstybės narės teisės aktai. Taigi, bendra taikytinos teisės nustatymo taisyklė – taikomi tos valstybės, kurioje asmuo dirba pagal darbo sutartį, teisės aktai (lex loci laboris principas). Šis principas įtvirtintas Reglamento (EB) Nr. 883 11 straipsnio 3 dalies a punkte, kuriame nustatyta, kad vienoje valstybėje narėje pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims taikomi tos valstybės socialinio draudimo teisės aktai. Pažymėtina, kad darbo vietos valstybės socialinio draudimo teisės taikymo principas yra bendrasis principas, kuris turi kelias išimtis, taikomas atitinkamiems asmenims arba esant tam tikroms aplinkybėms.

Reglamento (EB) Nr. 883 13 straipsnyje įtvirtintos taisyklės dėl taikytinos teisės nustatymo paprastai dviejose ar daugiau valstybių narių dirbančiam asmeniui. Reglamento (EB) Nr. 883 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „asmeniui, kuris paprastai dirba pagal darbo sutartį ir savarankiškai keliose valstybėse narėse, taikomi tos valstybės narės, kurioje jis dirba pagal darbo sutartį, teisės aktai arba, jeigu tokia veikla jis verčiasi dviejose ar daugiau valstybių narių, teisės aktai, nustatyti pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas“. Pagal Reglamento (EB) Nr. 883 57 straipsnį, valstybės narės neprivalo skirti išmokų už laikotarpius, kurie buvo įgyti pagal jos taikomus teisės aktus, jeigu minėtų laikotarpių trukmė yra trumpesnė nei vieneri metai.

Procedūra, pagal kurią nustatoma taikytina teisė, nustatyta Reglamento (EB) Nr. 987 16 straipsnyje. Šioje teisės normoje įtvirtinta, kad dviejose ar daugiau valstybių narių vykdantis veiklą asmuo apie tai informuoja gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos paskirtą įstaigą. Paskirta gyvenamosios vietos įstaiga nedelsdama nustato, kokie teisės aktai taikomi atitinkamam asmeniui, atsižvelgdama į pagrindinio reglamento 13 straipsnį ir į įgyvendinimo reglamento 14 straipsnį. Toks nustatymas iš pradžių yra laikinas. Ta įstaiga informuoja apie tokį laikiną nustatymą visų valstybių narių, kuriose vykdoma veikla, paskirtas įstaigas. Laikinas taikomų teisės aktų nustatymas tampa galutiniu per du mėnesius nuo tada, kai atitinkamų valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų paskirtos įstaigos apie tai informuojamos pagal 2 dalį, išskyrus atvejus, kai teisės aktai jau yra galutinai nustatyti remiantis 4 dalimi, arba bent viena iš atitinkamų įstaigų iki šio dviejų mėnesių laikotarpio pabaigos informuoja gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos paskirtą įstaigą apie tai, kad ji dar negali sutikti su nustatymu arba kad ji laikosi kitos nuomonės šiuo klausimu (Reglamento (EB) Nr. 987 16 straipsnio 3 dalis).

Reglamento (EB) Nr. 987 14 straipsnio 5 b dalis nustato, kad siekiant nustatyti taikytinus teisės aktus pagal pagrindinio reglamento (t. y. Reglamento (EB) Nr. 883) 13 straipsnį, neatsižvelgiama į nedidelės apimties veiklą.

Reglamento (ES) Nr. 465 2 straipsnyje nustatyta, kad Reglamento (EB) Nr. 987 14 straipsnio 5 b dalis iš dalies keičiama taip: „Siekiant nustatyti taikytinus teisės aktus pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį, neatsižvelgiama į nedidelės apimties veiklą“.

Taigi, Reglamente (EB) Nr. 883 įtvirtintos nuostatos užtikrina, kad asmeniui, įgijusiam stažo daugiau nei vienoje valstybėje narėje, kiekviena valstybė skiria ir moka atitinkamos rūšies išmoką už toje valstybėje įgytą stažą vadovaudamasi savo nacionaline teise, nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje narėje tas asmuo gyvena. Teismas pažymi, kad A1 pažymėjimo neišdavimas neužkerta kelio ar kitaip neapriboja asmens darbo Lietuvos Respublikoje ar bet kurioje kitoje valstybėje narėje, nes jis negali būti vertinamas kaip leidimas dirbti kitoje valstybėje narėje. Pažymėjimo paskirtis yra patvirtinti asmeniui taikomus konkrečios valstybės narės socialinio draudimo teisės aktus.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja yra dviejose valstybėse narėse dirbantis asmuo: Lenkijos Respublikoje ji užsiima individualia veikla, o su Lietuvoje registruota įmone UAB „Vil-training“ yra sudariusi darbo sutartį (šių aplinkybių proceso šalys neginčija). Taigi, pareiškėja formaliai atitinka Reglamento (EB) Nr. 883 13 straipsnio 3 dalies sąlygą, pagal kurią jai galėtų būti taikomi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos teisės aktai. Minėta, kad pagal Reglamento (EB) Nr. 883 nuostatas, socialinio draudimo pažymėjimas A1 išduodamas, jei asmuo tuo pat metu dirba pagal darbo sutartį (šiuo atveju – Lietuvoje) ir užsiima savarankiška veikla kitoje valstybėje narėje (šiuo atveju - Lenkijoje) (Reglamento (EB) Nr. 883 13 straipsnio 3 dalis).

Nustatyta, kad Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjos Prašymą, atsižvelgė į šias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis, pagal kuriuos K. M. S. valstybiniu socialiniu draudimu Lietuvos Respublikoje kaip UAB „Vil-training“ darbuotoja buvo draudžiama nuo 2009-03-01 iki 2015-03-24; 2) UAB „Vil-training“ pateiktą informaciją apie pareiškėjos Lietuvoje dirbtą darbo laiką, pagal kurią K. M. S. Lietuvoje laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės mėnesio iki 2015 m. kovo mėnesio vidutiniškai dirbo 26,5 valandų per mėnesį; 3) Lenkijos kompetentingos įstaigos 2015-05-08 raštą Nr. 180000/511/228/2014, pagal kurį K. M. S. darbo laikas Lenkijoje laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės mėnesio iki 2014 gruodžio mėnesio sudarė 1336 darbo valandų, o 2015 metais – 2016 darbo valandų (b. l. 23). Tarnyba, priimdama Sprendimą, nustatė, kad pareiškėjos darbo Lietuvoje pagal darbo sutartį su UAB „Vil-training“ apimtis, lyginant su Lenkijoje vykdomos savarankiškos veiklos apimtimi, vertintina kaip nedidelės apimties veikla ir tuo pagrindu, vadovaudamasi Reglamentu (EB) Nr. 883, Reglamentu (EB) Nr. 987 ir Reglamentu (ES) Nr. 465, Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjai A1 pažymėjimą laikotarpiui nuo 2014-05-01 iki 2015-12-31. Sprendime nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog teisės aktuose, reglamentuojančiuose taikytinų įstatymų nustatymą, neįtvirtinti kriterijai, kuriais vadovaujantis turėtų būti nustatoma, ar asmens vykdoma veikla yra nedidelės apimties, nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į Reglamento (EB) Nr. 987 14 str. 8 d., kurioje nustatyta Reglamento (EB) Nr. 883 13 straipsnio 1 ir 2 dalių įgyvendinimo tvarka, pateiktus kriterijus. Tarnybos nuomone, analogiškais kriterijais turi būti vadovaujamasi ir nustatant taikytinus teisės aktus pagal Reglamento (EB) Nr. 883 13 straipsnio 3 dalį. Nustatydama, ar asmens darbas Lietuvos Respublikoje ar Lenkijos Respublikoje vykdoma veikla yra nedidelės apimties, Tarnyba atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) darbo pagal darbo sutartį atveju - darbo laiką ir (arba) atlyginimą; 2) savarankiško darbo atveju – veiklos vykdymo laiką ir (arba) pajamas. Tarnybos nuomone, atliekant bendrą vertinimą, mažiau kaip 25 procentų veiklos dalis pagal pirmiau nurodytus kriterijus rodo, kad atitinkamoje valstybėje narėje vykdoma nedidelės apimties veikla.

Teismas pažymi, kad socialinio draudimo A1 pažymėjimo sąvoka apibrėžta Tvarkos aprašo 4 punkte, pagal kurį A1 pažymėjimas yra pažymėjimas dėl jo turėtojui taikomų socialinės apsaugos teisės aktų. Jo išdavimas inter alia reglamentuojamas minėtu Tvarkos aprašu, Reglamentu (EB) Nr. 883 ir jo įgyvendinimo tvarką nustatančiu Reglamentu (EB) Nr. 987.

Pagal Tvarkos aprašo 15 p. A1 pažymėjimas išduodamas, jei asmuo tuo pat metu dirba pagal darbo sutartį Lietuvoje ir užsiima savarankiška veikla kitoje Valstybėje narėje (Reglamento (EB) Nr. 883 13 straipsnio 3 dalis). Tvarkos aprašo 27 p. nustatyta, kad Lietuvoje ir kitoje Valstybėje narėje vienu metu pagal darbo sutartį dirbantis ir/ar savarankiška veikla užsiimantis asmuo pateikia Tarnybai Valdybos direktoriaus patvirtintos formos prašymą išduoti pažymą apie Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą asmeniui, vienu metu dirbančiam pagal darbo sutartį ir/ar užsiimančiam savarankiška veikla Lietuvoje ir užsienio valstybėje, ir prideda: asmens dokumento patvirtintą kopiją (jei asmuo nėra Lietuvos Respublikos pilietis), sudarytų darbo sutarčių Lietuvoje ir kitoje Valstybėje narėje patvirtintas kopijas, savarankiškos veiklos vykdymą Lietuvoje ir kitoje Valstybėje narėje įrodančių dokumentų (sudarytų (vykdomų) sutarčių, susijusių su savarankiška veikla, kitų dokumentų) patvirtintas kopijas. Tvarkos aprašo 31 p. numatyta galimybė prašyti pareiškėją pateikti ir kitus, Tvarkos aprašo 27 p. nenurodytus dokumentus bei informaciją.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad gavusi pareiškėjos Prašymą, Tarnyba 2014-12-22 raštu Nr. (7.16) S2-4536 „Dėl taikytinos socialinio draudimo teisės K. M. S. nustatymo“ kreipėsi į Lenkijos kompetentingą įstaigą, prašydama įvertinti, ar K. M. S. darbo Lietuvoje pagal darbo sutartį, pasirašytą su UAB „Vil-training“, apimtis lyginant su jos savarankiškos veiklos vykdymo Lenkijoje apimtimi nuo 2014-05-01 iki 2014-12-31, gali būti vertinama kaip nedidelės apimties veikla ir iš naujo spręsti klausimą dėl taikomų teisės aktų nustatymo nuo 2014-05-01, konstatuojant realias K. M. S. 2014 m. pajamas iš savarankiškos veiklos, registruotos Lenkijoje (b. l. 109-110). Toks prašymas buvo grindžiamas tuo, kad Tarnyboje gautas K. M. S. prašymas dėl A1 pažymėjimo nuo 2014-05-01 iki 2015-12-31 išdavimo ir socialinio draudimo teisės aktų pagal Reglamento Nr. 883 13 str. 3 d. nustatymo. Remiantis Reglamento Nr. 465 2 str. 5 (b) d., siekiant nustatyti taikytinus teisės aktus pagal pagrindinio Reglamento 13 straipsnį, neatsižvelgiama į nedidelės apimties veiklą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, UAB „Vil-training“ pateikta darbo užmokesčio priskaitymų, darbo laiko apskaitos žiniaraščių suvestine ir informacija apie K. M. S. pajamas Lenkijoje, nustatyta, kad: 1) UAB „Vil-training“ deklaratyvus (pagal dokumentus nurodytas/faktiškai nepatikrintas) aukščiau nurodyto asmens darbo Lietuvoje skaičius yra viena darbo savaitė per vieną mėnesį, bet asmuo dirba per dieną tik po 1 valandą; 2) 2014 m. gautos pajamos Lietuvoje sudarė vidutiniškai po 148 Lt per 1 mėnesį iki mokesčių; 3) Tarnyba neturi jokių duomenų, įrodančių kad nurodytas asmuo, gyvenantis, adresu (duomenys neskelbtini), važiuotų dirbti į (duomenys neskelbtini). Tai pakankamai tolimas atstumas, o šios galimos kelionės sąnaudos, palyginus su gaunamomis pajamomis Lietuvoje, yra neadekvačios ir logiškai nepaaiškinamos.

Atsakydama į minėtą paklausimą Lenkijos kompetentinga įstaiga raštu Nr. 180000/511/228/2014 pranešė Tarnybai, kad nuo 2014-05-01, t. y. nuo įsidarbinimo Lietuvos teritorijoje UAB „Vil-training“, K. M. S. dirbo nuo 20 iki 30 valandų per mėnesį ir gaudavo per mėnesį nuo 121,20 Lt iki 175,65 Lt atlyginimą, o tai palyginti su darbo valandų skaičiumi Lenkijos teritorijoje skirtų individualiai veiklai, nėra labai nedidelės apimties veikla; remiantis Lenkijos teisės aktais, pagal kuriuos apskaičiuojamas savarankiškam darbui skirtas laikas, imamas faktinis darbo laikas, nustatytas darbuotojams, dirbantiems pilnu etatu, ir apskaičiuojamas remiantis Darbo kodekso 130 str., todėl K. M. S. atžvilgiu laikotarpiu nuo 2014-05 iki 2013-12 darbo laikas sudarė 1336 darbo valandų, o 2015 m. - bus 2016 darbo valandų; apdraustojo asmens pateiktoje pažymoje nurodyta, kad per mėnesį Lietuvoje dirbta nuo 20 iki 30 valandų, o tai nuo 2014-05 iki 2015-12 sudarė 207 valandų, nuo 2015-01 iki 2015-02 - 58 valandos, taigi darbas šis užima daugiau, negu 5 proc. bendrojo darbo laiko; atsižvelgiant į K. M. S. iš individualios veiklos nuo 2013-11 iki 2014-12 gautas pajamas (2013 m. vidutinės mėnesio pajamos siekė 339,67 PLN bei 2014 m. palyginti su gautomis UAB „Vil-training“ pajamomis nuo 121,20 iki 175,65 Lt, pastarosios sudaro daugiau, negu 5 proc. K. M. S. gautų pajamų; K. M. S. profesinės situacijos analizė darbo laiko ir pajamų atžvilgiu nesuteikia pagrindo teigti, kad jos darbas Lietuvos teritorijoje UAB „Vil-training“ yra labai nedidelės apimties veikla, todėl K. M. S., vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 883 13 str. 3 d., nuo 2014-05-01 iki 2015-12-31 taikytini Lietuvos Respublikos teisės aktai (b. l. 111-112, 113-114).

Tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad Lenkijos kompetentinga įstaiga rašte Nr. 180000/511/228/2014 nurodė neturinti galimybės pateikti dokumentų apie pareiškėjos savarankišką veiklą, vykdytą Lenkijoje, 2015-07-27 raštu Nr. (7.8) S2-25455 „Dėl papildomų dokumentų pateikimo“ kreipėsi į Lenkijos kompetentingą įstaigą ir pareiškėją, prašydama Tarnybai pateikti: sutarčių dėl savarankiškos veiklos vykdymo Lenkijoje laikotarpiu nuo 2014-05-01 iki 2015-03-24 patvirtintas kopijas; dokumentų apie gautas pajamas vykdant savarankišką veiklą Lenkijoje (sąskaitų faktūrų registro, sąskaitų faktūrų ar kitų dokumentų įrodančių gautas pajamas) laikotarpiu nuo 2014-05-01 iki 2015-03-24 patvirtintas kopijas; darbo laiko apskaitos žiniaraščių apie darbą UAB „Vil-training“ laikotarpiu nuo 2014-05-01 iki 2015-03-24, patvirtintas kopijas ir informavo pareiškėją, kad trūkstamų dokumentų nepateikus iki 2015-08-24, A1 pažymos išdavimo klausimas bus sprendžiamas remiantis Tarnybos turimais dokumentais (b. l. 24).

Atsakydama į Tarnybos įpareigojimą, pareiškėja 2015-08-23 raštu pranešė Tarnybai, kad: 1) ji Lenkijoje vykdo individualią veiklą (mobili prekyba), didmeninius pardavimus su fiziniais asmenimis, neturinčiais juridinio asmens statuso ir neišrašo faktūrų, taip pat neturi pasirašytų nuolatinių pardavimo sutarčių; 2) jos mėnesinės pajamos 2014 metais siekė 366 PLN ir tai patvirtina Krokuvos mokesčių inspekcijos dokumentai; 3) nuo 2015-01-01 iki 2015-03-31, 2015-03-31 duomenimis, negavo pajamų iš Lenkijoje vykdomos individualios veiklos; kartu su minėtu raštu pareiškėja taip pat pateikė Tarnybai pažymą apie 2014 m. gautas pajamas dirbant pagal darbo sutartį su UAB „Vil-training“ ir su UAB „Vil-training“ 2013-05-01 sudarytą darbo sutartį (b. l. 117, 118, 119-121).

Atsižvelgdamas į ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjos Prašymą, pagrįstai taikė Reglamento (EB) Nr. 987 14 straipsnio 8 dalyje nustatytą dydį vertindama, ar pareiškėjos Lietuvos Respublikoje vykdoma veikla nepriskirtina nedidelės apimties veiklai. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neįrodė, jog jos Lietuvoje vykdyta veikla nebuvo nedidelės apimties, todėl Tarnyba Sprendimą priėmė remdamasi turimais duomenimis ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėjos darbo Lietuvoje pagal darbo sutartį, pasirašytą su UAB „Vil-training“, apimtis, lyginant su Lenkijoje vykdomos savarankiškos veiklos apimtimi, yra nedidelės apimties veikla. Dėl pareiškėjos teiginio, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu turi būti taikomos Reglamento (EB) Nr. 883 87 a straipsnio 1 dalies nuostatos, susijusios su pereinamuoju laikotarpiu, nes jai Tarnybos 2013-10-31 sprendimu Nr. SPRE-2218 jau buvo išduotas A1 pažymėjimas laikotarpiui nuo 2013-05-01 iki 2014-04-30, teismas pasisako, kad Reglamentas Nr. 465 įsigaliojo 2012-06-28. Minėto Reglamento 2 straipsniu keičiamas Reglamento Nr. 987 14 straipsnis, įterpiama 5 b dalis, kuri nustato, kad siekiant nustatyti taikytinus teisės aktus pagal pagrindinio reglamento, t. y. Reglamento (EB) Nr. 883, 13 straipsnį, neatsižvelgiama į nedidelės apimties veiklą. Reglamento (EB) Nr. 883 87 a straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei įsigaliojus Reglamentui (ES) Nr. 465/2012 asmeniui pagal šio reglamento II antraštinę dalį taikomi kitos valstybės narės, nei tos, kurios teisės aktai buvo taikomi iki to reglamento įsigaliojimo datos, valstybės narės teisės aktai, taikyti iki tos datos, toliau taikomi asmeniui pereinamuoju laikotarpiu tiek, kiek nepasikeičia atitinkama situacija ir bet kuriuo atveju ne ilgiau, nei dešimt metų. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja 2013-05-01 sudarė naują darbo sutartį su UAB „Vil-training“. Teismo vertinimu, nurodyta aplinkybė laikytina situacijos pasikeitimu, todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti pareiškėjos atžvilgiu Reglamento (EB) Nr. 883 87a straipsnio pereinamąsias nuostatas dėl Reglamento (ES) Nr. 465 taikymo. Pareiškėjos teiginį, kad Reglamento (EB) Nr. 987 14 straipsnio 5 b punktas ir Reglamento (EB) Nr. 883 13 straipsnio 3 dalis į lietuvių kalbą išversti neteisingai, paneigia Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015-09-10 rašto Nr. SD-115 (b. l. 67-69) turinys. Minėta, kad Tarnyba 2016-03-21 raštu Nr. (7.2)S2-8900 informavo pareiškėją apie tai, kad Tarnybos 2016-03-14 sprendimas Nr. SPRE-382 yra negaliojantis, t. y. panaikintas dėl to, kad jo rezoliucinėje dalyje netinkamai nurodytas laikotarpis, kuriam atsisakoma išduoti A1 pažymėjimą ir kuriam laikinai nustatomas Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų galiojimas (b. l. 99-101). Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju Valdyba neturėjo teisinio pagrindo naikinti Tarnybos 2016-03-14 sprendimo Nr. SPRE-382.

Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Lenkijos kompetentingai įstaigai pareiškėjai nustačius laikiną Lietuvos Respublikos taikytiną socialinio draudimo teisę, o 2015-05-08 – šią aplinkybę nustačius pakartotinai, Tarnyba per Reglamento (EB) 987 16 str. 3 d. nustatytą dviejų mėnesių terminą (tiek priminės, tiek ir pakartotinės nuomonės pateikimo atžvilgiu) turėjo pareikšti savo prieštaravimus dėl Lenkijos kompetentingos įstaigos nuomonės pateikimo, Tarnybai nepateikus savo prieštaravimų Lenkijos kompetentingai įstaigai per Reglamento (EB) 987 16 str. 3 d. nustatytą dviejų mėnesių terminą, laikinas Lietuvos socialinio draudimo taikytinos teisės nustatymas tapo galutiniu. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad Tarnyba, 2015-05-25 gavusi Lenkijos kompetentingos įstaigos raštą Nr. 180000/511/228/2014, kuriame informuojama, kad nuo 2014-05-01 iki 2015-12-31 pareiškėjos atžvilgiu taikytini Lietuvos Respublikos teisės aktai, ir atsižvelgdama į tai, kad minėtame rašte nurodoma nesant galimybės pateikti dokumentų apie pareiškėjos savarankišką veiklą, vykdytą Lenkijoje, 2015-07-27 raštu Nr. (7.8) S2-25455 „Dėl papildomų dokumentų pateikimo“ kreipėsi į Lenkijos kompetentingą įstaigą ir pareiškėją, prašydama Tarnybai pateikti sutarčių dėl savarankiškos veiklos vykdymo Lenkijoje laikotarpiu nuo 2014-05-01 iki 2015-03-24 kopijas, dokumentų apie gautas pajamas vykdant savarankišką veiklą Lenkijoje laikotarpiu nuo 2014-05-01 iki 2015-03-24 kopijas ir kt. Taigi, tai, kad Tarnyba 2015-07-27 (2015-07-27 - pirmadienis) pateikė raštą Nr. (7.8) S2-25455 Lenkijos Respublikos kompetentingai institucijai, reiškia, kad ji, nesuėjus Reglamento (EB) 987 16 straipsnio 3 dalyje nustatytam dviejų mėnesių terminui, pareiškė nesutikimą su laikinu taikomos teisės nustatymu, todėl šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad laikinas Lietuvos Respublikos teisės aktų taikymas pareiškėjai tapo galutiniu pagal Reglamento (EB) Nr. 987 16 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjos Prašymą, tinkamai taikė ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas, išsamiai išnagrinėjo A1 pažymėjimo išdavimui reikšmingas aplinkybes. Tarnybos Sprendimas ir Valdybos Sprendimas yra motyvuoti, pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir priimti vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 883 13 straipsnio 3 dalimi, Reglamento (EB) Nr. 987 14 straipsnio 5 b dalimi, 14 straipsnio 8 dalimi, Tvarkos aprašo 15, 27, 31 punktais, Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Valdybos direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131, 35 punktu. Remdamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad Tarnybos 2016-03-21 sprendimas Nr. SPRE-412 ir Valdybos 2016-05-26 sprendimas Nr. (1.45)I-3144 yra teisėti ir pagrįsti, todėl pagrindo juos naikinti pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais, nėra.

Atsisakius patenkinti skundo reikalavimus panaikinti ginčijamus Tarnybos ir Valdybos sprendimus, iš šių reikalavimų išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Tarnybą išduoti pareiškėjai, UAB „Vil-training“ buvusiai darbuotojai, socialinio draudimo A1 pažymėjimą už likusį laikotarpį nuo 2014-05-01 iki 2015-03-24, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d.).

Atsisakius patenkinti pareiškėjos skundo reikalavimus, pareiškėjos prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas atmestinas ABTĮ 40 str. 1 d. nustatytu pagrindu.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjos K. M. S. (K. M. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.