Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2022-12-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1532-446/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-12-15
Bylos Nr.
1-1532-446/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30609-2022-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Nukentėjusysis
S. M.
Kaltinamasis
D. T.
Advokatai
Petras Simėnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1532-446/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30609-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 15 d.Kelmė
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Gabrielei Petrylei,dalyvaujant prokurorei D. B.,nukentėjusiajai S. M.,kaltinamajam D. T., jo gynėjui advokatui Petrui Simėnui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, teistas 2022-04-21 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 10 mėnesių, 2022-07-20 Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nutartimi neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalis pakeista 90 parų areštu, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis D. T. 2022 m. rugpjūčio 13 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, automobilyje žodinio konflikto metu tyčia kumščiu sudavė ne mažiau vieną kartą į veidą S. M., tuo padarydamas kairiojo skruosto poodinę kraujosruvą, apatinės lūpos gleivinės pusės muštinę žaizdą, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis D. T. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad S. M. yra jo teta. 2022 m. rugpjūčio 13 d. jis kartu su teta jos namuose gėrė alų, dviese išgėrė 3-4 litrus alaus. Po to jis išvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestelį susitikti su savo pusbroliu, su kuriuo jo draugo namuose taip pat vartojo alkoholį, kiek jis prisimena, keturiese išgėrė apie 12 litrų alaus. Jis negali paaiškinti, kur ir kodėl jį automobiliu vežė S. M. draugas. Kai S. atvažiavo į pusbrolio draugo namus, jis buvo puolęs į paniką, kad pusbrolis nevažiuoja kartu su juo. Buvo labai apsvaigęs, kai įsėdo į automobilį beveik miegojo. Jis pirmas jokių smūgių S. M. nesudavė, tarp jų jokio konflikto nebuvo, jie nesipyko. Jis pajuto jam suduodamus smūgius, S., jo įsitikinimu, jam sudavė septynis kartus. Kai jį pradėjo mušti, jis prašė sustabdyti automobilį, tačiau S. M. draugas automobilio nesustabdė, jis neturėjo kitos išeities ir trenkė vieną kartą S. į veidą. Kur sudavė, negali pasakyti. Ant jo kūno matėsi nuo S. M. smūgių sužalojimai, tačiau jis dėl to niekur nesikreipė, pretenzijų S. M. nereiškė. Tuo metu jis kiekvieną dieną vartojo alkoholį. Jis pripažįsta, kad vieną kartą sudavė S. M., bet kaltas nesijaučia, nes ji pirma jam sudavė, o jis tik gynėsi, nes neturėjo kitos išeities. Sužalojimų S. M. jis nepadarė. Kadangi S. M. nenori prisipažinti, kad jį mušė, jis taip pat jos neatsiprašo, nes yra principingas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta.

Nukentėjusioji S. M. parodė, kad ji D. T. atleido, nes jis yra jos sūnėnas, sesers vaikas. D. T. į jos namus atėjo 2022 m. rugpjūčio 12 d., pernakvojo. Ryte jie kepė šašlykus, dviese su D. gėrė alų, išgėrė 4 litrus alaus. Po pietų D. nuvežė į (duomenys neskelbtini), nes jis norėjo pasimatyti su savo pusbroliu, jos sūnumi, kurio buvo nematęs keletą metų. Vakarop sūnus, paskambinęs jos draugui, paprašė, kad atvažiuotų parvežti D., nes vyksta konfliktas, D. T. su visais pykstasi, sūnus baiminosi, kad D. gali būti sumuštas. Ji kartu su savo draugu E. T., jo vairuojamu automobiliu nuvažiavo į savo sūnaus draugo namus (duomenys neskelbtini). Kai jie įvažiavo į kiemą, D. sėdėjo prie namo kampo ir verkė. Įsodinę jį į automobilį, važiavo į (duomenys neskelbtini). Sėdėdamas ant galinės sėdynės D. keikėsi, koliojo jos sūnaus draugus. Norėdama jį nuraminti, iš priekinės keleivio sėdynės ji perlipo ant galinės, sėdėdama šalia D., bandė jį guosti, norėjo nuraminti, dešine ranka buvo jį apsikabinusi. Neneigia, kad galėjo vieną kartą delnu suduoti D. į veidą, tuo siekdama, kad jis atsipeikėtų ir nusiramintų. Smūgis jos kaire ranka negalėjo būti stiprus. Jis nesiramino, pradėjo ją mušti, jos įsitikinimu, visą sukauptą pykti išliejo ant jos. Sudavė ne vieną smūgį, jai kliuvo į lūpą, kairį skruostą, dėl ko buvo perkirsta lūpa, pradėjo klibėti vienas dantis, skruoste atsirado kraujosruva. Nuo smūgių jai pradėjo bėgti kraujas, ji ėmė šaukti, prašyti sustabdyti automobilį, kad galėtų išsilaisvinti nuo D.. E. sustabdžius automobilį, ji išstūmė D. iš mašinos. Važiuodama link namų ji paskambino Bendrajam pagalbos centrui. Ji jokių pretenzijų D. T. nereiškia, jam atleido.

Liudytojas E. T. parodė, kad jis nesusipykęs su D. T.. 2022 m. rugpjūčio 13 d. jam paskambinęs draugės S. M. sūnus paprašė parvežti D. T. iš (duomenys neskelbtini) į jo namus. Kai nuvažiavo į nurodytą vietą (duomenys neskelbtini), matė, kad D. T. yra apsvaigęs. Įsėdęs į automobilį jis buvo nervingas, įpykęs. Važiuojant S. perlipo į galinę sėdynę, atsisėdo šalia D., apie ką jie kalbėjosi, jis negirdėjo. Važiuojant (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, jis išgirdo smūgius, aiškiai suprato, kad tai smūgiai į žmogaus kūną. Atsisukęs pamatė D. palinkusį link S., S. stumiančią D. nuo savęs ir kruviną jos veidą. Kraujo buvo ir ant sėdynė, automobilio grindų. S. liepė stabdyti automobilį, jis sustabdė. Išlipęs atidarė galines automobilio dureles, S. D. išstūmė iš automobilio. Jis užtrenkė automobilio durele, jas užrakino ir jie nuvažiavo. Jis buvo blaivus, įvykius gerai prisimena. Suduodamų smūgių nematė, tačiau gerai girdėjo smūgių sudavimo garsą. Važiuojant link namų S. M. paskambino Bendrajam pagalbos centrui, jis perėmė iš jos telefoną ir patikslino įvykio aplinkybes.

Iš telefoninio pranešimo ir įvykio informacijos Lietuvos policijos duomenų bazėje (b. l. 6), garso įrašo, gauto iš Bendrojo pagalbos centro (b. l. 53-54), matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 13 d. 16 val. 50 min Bendrajam pagalbos centrui paskambinusi S. M. pranešė, kad ją sumušė D. T., E. T. Bendrajam pagalbos centrui patikslino informaciją, kad važiuojant automobilyje įvyko muštynės, giminaitis, būdamas neblaivus, pradėjo mušti moterį, jis sustabdė automobilį, agresyvų asmenį iš automobilio išmetė ir nuvažiavo. Po šio pranešimo į nukentėjusiosios namus – (duomenys neskelbtini) rajoną, (duomenys neskelbtini) seniūniją, (duomenys neskelbtini) kaimą, (duomenys neskelbtini) - vyko Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato pareigūnai.

Įvykio vietos apžiūros metu 2022 m. rugpjūčio 13 d., policijos pareigūnams atvykus į nukentėjusiosios S. M. namus, apžiūrėtas ir nufotografuotas E. T. priklausantis automobilis „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ant automobilio galinės sėdynės matosi apie 1 cm skersmens raudonos spalvos dėmė, ant automobilio keleivio priekinės sėdynės matosi dvi rausvos spalvos dėmės (b. l. 18, 21-24).

Iš 2022 m. rugpjūčio 13 d. S. M. asmens apžiūros protokolo (b. l. 26), foto nuotraukų (b. l. 28-29) matyti, kad S. M. veide matomi sumušimo požymiai - veido kairysis skuostas patinęs, lūpos ir barzda kruvinos, ant rožinės palaidinės matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje (b. l. 37) nurodyta, kad S. M. nustatyti sužalojimai: kairiojo skruosto poodinė kraujosruva, apatinės lūpos gleivinės kairės pusės muštinė žaizda. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2-10 parų bėgyje iki apžiūros, galimai užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek griuviminės traumos metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. S. M. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Iš Lietuvos policijos duomenų bazės įrašų (b. l. 8) matyti, kad D. T. iš karto po įvykio, jo sulaikymo metu nustatytas 2,04 promilių girtumas.

Akistatos metu (b. l. 136-137) kaltinamasis D. T. ir nukentėjusioji S. M. patvirtino savo apklausų metu duotus parodymus. S. M. nurodė, kad D. T. jai automobilyje sudavė kumščiais į veidą, o po to ji D. T. sudavė. D. T. nurodė, kad S. M. pirma sudavė delnu ne mažiau kaip tris kartus jam į veidą, o po to jis S. M. vieną kartą ranka sudavė į veidą.

Įvertinus visumą aptartų įrodymų, darytina išvada, kad byloje surinkti duomenys sudaro visumą aplinkybių, leidžiančių neabejotinai konstatuoti, kad kaltinamasis D. T., važiuojant E. T. vairuojamu automobiliu, tyčia sudavė smūgius ranka nukentėjusiajai S. M. į veidą, ko pasekoje nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas. Iš karto po konflikto nukentėjusioji S. M. paskambino Bendrajam pagalbos centrui ir pranešė, kad ją sumušė D. T.. Nukentėjusiosios sumušimo požymiai užfiksuoti policijos pareigūnų vaizdo kameromis ir asmens apžiūros protokole. Veido patinimas, kraujas ant nukentėjusiosios veido iš karto po suduotų smūgių, kraujo dėmės įvykio vietoje – automobilyje ir ant nukentėjusiosios palaidinės patvirtina buvusį smūginį kontaktą į nukentėjusiosios veidą, lūpos sužalojimą. Teismo medicinos specialistas, apžiūrėjęs nukentėjusiąją, nustatė, kad jai padaryta kairiojo skruosto poodinė kraujosruva, apatinės lūpos gleivinės kairės pusės muštinė žaizda – nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas neturi pagrindo abejoti teismo medicinos specialisto išvada. Liudytojas E. T. patvirtino, kad jis nors ir nematė, kaip D. T. sudavė smūgius S. M., bet aiškiai girdėjo smūgių sudavimo garsą, matė automobilyje D. palinkusį prie S., kruviną S. veidą. Nukentėjusioji S. M. – kaltinamojo teta, ji savo sūnėnui atleido, civilinio ieškinio nereiškė, liudytojas E. T. teisme patvirtino, kad jis niekada nebuvo susipykęs su D. T., jam jokių pretenzijų ir priekaištų neturi, pats kaltinamasis aplinkybių, kurios leistų abejoti S. M. ir E. T. parodymais, suteiktų pagrindą manyti, kad jie apkalba kaltinamąjį, nenurodė. Aptartų įrodymų ir aplinkybių visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo D. T. veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

Kaltinamojo D. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis nurodė, kad prieš konfliktą vartojo alkoholinius gėrimus, iš karto po įvykio jam nustatytas didesnis nei 2 promilių girtumas, kaltinamojo smurto proveržis pagrįstai leidžia manyti, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos jo neteisėtiems veiksmams nukentėjusiosios atžvilgiu, todėl apsvaigimas nuo alkoholio pripažįstama kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Jis nusikalsto turėdamas neišnykusį teistumų už analogišką nusikaltimą, kas sudaro nusikaltimų recidyvą ir yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamojo D. T. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau kaltės jis nepripažino, teistas už analogišką veiką - smurtinį nusikaltimą prieš šeimos narį, nusikalto laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu (b. l. 154-156). 2022 m. liepos 20 d. teismo nutartimi (b. l. 166-168) Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. balandžio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalis pakeista 90 parų areštu teismui priėjus išvados, kad D. T. paskirta bausmė – laisvės apribojimas – nėra efektyvi BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės ir prevenciniams tikslams pasiekti, nes nuteistasis teismo nustatytų pareigų nevykdo ir atsisako jas vykdyti ateityje. Nuo 2022 m. lapkričio 11 d. kaltinamasis atlieka arešto bausmę Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Nusikaltimo padarymo metu, būdamas laisvėje kaltinamasis niekur nedirbo, Užimtumo tarnyboje nesiregistravo (b. l. 175). Visuma šių aplinkybių pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad D. T. padaryta neteisėta veika nėra atsitiktinis jo poelgis, išvadų iš valstybės jam taikytos bausmės jis nepadarė, piktybiškai nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų, iš naujo nusikalto laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu, todėl jam skirtina vidutinio griežtumo bausmė, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje, - areštas. Kadangi kaltinamasis D. T. iš esmės kaltės nepripažįsta, neigia sužalojęs nukentėjusiąją, savo neteisėtą poelgį stengiasi pateisinti, todėl jam skirtinas ilgesnės nei vidutinės trukmės areštas, įstatymo numatytas už nusikaltimo padarymą (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Kadangi naują nusikalstamą veiką D. T. padarė laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu, todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama su 2022 m. balandžio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir 2022 m. liepos 20 d. nutartimi pakeista bausme. Kadangi D. T. 2022 m. liepos 20 d. nutartimi paskirtą arešto bausmę atlieka šiuo metu, todėl bausmes subendrinus, naujai paskirtos bausmės pradžia laikoma šio nuosprendžio paskelbimo diena.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitomas laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. rugpjūčio 13 d. 19 val. 15 min (b. l. 106-107) iki 2022 m. rugpjūčio 14 d. 12 val. 48 min (b. l. 115-116), t. y. vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

D. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 60 (šešiasdešimties) parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2022 m. balandžio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, pakeista 2022 m. liepos 20 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, bausmes iš dalies sudedant, galutinę bausmę paskirti 90 (devyniasdešimties) parų areštą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2022 m. gruodžio 15 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmę įskaityti vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną, ją prilyginant vienai arešto parai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam D. T. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Vilma Raščiuvienė