Telšių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – S. R., jo atstovui, advokatui V. P., Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus specialistei V. V., nukentėjusiajai Onai D. L. ir jos atstovui advokatui A. P.,

S. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) dirbančio S. R. veterinarijos punkte, veterinarijos gydytoju, adr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, administracine tvarka nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vyriausioji specialistė R. Ž. 2011 m. rugpjūčio 30 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 30 d. patikrinus S. R. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kraštinių ilgių atitikimą žemės sklypo plane nurodytiems rasta, kad kraštinė „1-4“ yra 2,49 m ilgesnė negu nurodyta plane, o kraštinė „2-3“ yra 4,00 m ilgesnė negu nurodyta S. R. žemės sklypo plane, todėl S. R. yra užėmęs apie 0,0240 ha Onos D. L. žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Administracinio teisės pažeidimo protokole konstatuota, kad S. R., savavališkai užėmęs kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemės dalį, pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punktą, todėl traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau LR ATPK) 45 straipsnio 1 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. R. atsisakė pasirašyti ant protokolo motyvuodamas tuo, kad jokių riboženklių neperkėlė ir O. D. L. žemės sklypo dalies nėra užėmęs, todėl administracinio teisės pažeidimo nepadarė.

Teismo posėdžio metu administracinėn traukiamas S. R. paaiškino, jog jam dar 2002 m. buvo atmatuotas 0,80 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kuriuo jis naudojosi dar kolūkio laikais. Sklypą jam atmatavo matininkas P. bei nurodė, kurioje vietoje turi būti įkasti riboženkliai. Jis riboženklius įkalė nurodytoje vietoje ir visada žemės sklypą prižiūrėjo pagal esamus riboženklius. Jau daug laiko kyla ginčai su kaimyninio sklypo savininke O. L., kadangi pastaroji jam neleido prie sklypo privažiuoti buvusiu keliuku ir pasidarė savo geodezinius matavimus, kurie neatitiko realybės. Taip viename sklypo gale atsirado netgi trys riboženkliai iš kurių vienas jo, kitas kaimynės O., o kieno trečias riboženklis jis nežino. Daug metų, tai yra nuo 2002 m. kai jam buvo atmatuotas žemės sklypas, jis juo naudojosi pagal riboženklius ir šiuo metu savo sklypą yra išnuomojęs, tačiau nuomininkui nurodęs sklypo ribas pagal savo sklypo riboženklius. 2011 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje buvo atvažiavusi komisija, kuri jam konstatavo, jog jis yra savavališkai užėmęs savo kaimynės O. žemės dalį. Jis savo sklypo riboženklių nekilnojo, o vadovavosi tuo, ką jam buvo nurodęs matininkas P., todėl jis nėra padaręs jam inkriminuojamo pažeidimo. Jis ginčą dėl sklypo ribų su kaimyne O. L. nori išspręsti taikiai ir prašo žemėtvarkos pagalbos.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji O. D. L. parodė, kad ji turi žemės kaimynystėje su R. Jau daug metų vyksta ginčai dėl sklypo ribų ir iš esmės dėl kelio, kurio pasak jos, toje vietoje neturi būti, kadangi jai trūksta 0,23 ha žemės, todėl ji neprivalo duoti kelio, o tuo tarpu kitiems kaimynams žemės yra per daug. Mano, jog R. nekaltas, dėl susiklosčiusios situacijos, o kalta yra žemėtvarka, o konkrečiai matininkas P., kuris neteisingai atmatavo žemės sklypus ir neteisingai nurodė sklypų ribas. Ji į Nacionalinę žemės tarnybą kreipėsi todėl, kad norėjo nustatyti, jog neteisingi R. žemės sklypo riboženkliai, kuriais visi vadovaujasi, o ji negalinti įsiteisinti savo padarytų geodezinių matavimų. Ji nori su kaimynu R. ginčą dėl žemės išspręsti taikiai, kadangi jau tiek daug metų negalinti naudotis savo žemės sklypais.

Teismo posėdžio metu liudytoja R. Ž. parodė, kad ji dirba Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių žemėtvarkos skyriuje. 2011-08-11 buvo gautas pranešimas dėl O.D. L. prašymo nagrinėjimo, kuriuo buvo įpareigota nedelsiant pavesti valstybinę kontrolę Mažeikių rajone vykdantiems asmenims atlikti S. R. žemės sklypo žemės naudojimo patikrinimą ir nustatyti ar nėra pažeidžiami galiojantys teisės aktų reikalavimai bei užtikrinti žemės naudojimą reglamentuojančių teisės aktų vykdymą. Patikrinimą buvo pavesta atlikti iki 2011-08-30. 2011-08-30 sudaryta komisija susidedanti iš jos, R. J. ir Ž. K. nuvyko į (duomenys neskelbtini), prie S. R. žemės ir buvo atliktas žemės naudojimo patikrinimas, kurio metu buvo nustatyta, jog S. R. žemės sklypo kraštinės pagal planą bei abrisą „1-4“ yra 2,49 m. ilgesnė, „2-3“ yra 4,00 m. ilgesnė negu plane. Kraštinės „1-2“ ir „3-4“ 0,70 m. trumpesnės nei nurodyta plane ir konstatavo, jog pažeistas LR Žemės įstatymo 21 str. 7 d. nuostatos. Taip pat S. R. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Tiek ant akto tiek ant protokolo S. R. atsisakė pasirašyti, nors patikrinime dalyvavo, motyvuodamas, jog jis žemės neužgrobė ir riboženklių nekilnojo.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. J. parodė, kad buvo gautas nurodymas atlikti valstybinę žemės kontrolę ir su sudaryta komisija buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini) kur juostos pagalba buvo apmatuotos visos S. R. žemės sklypo kraštinės ir rasta, jog viena kraštinė ilgesnė 4 metrus, o kita kraštinė ilgesnė daugiau nei 2 metrus. Kitos kraštinės buvo trumpesnės nei nurodyta plane. S. R. buvo surašytas protokolas, kuriame buvo nurodytas užimtos žemės plotas.

Teismo posėdžio metu liudytoja Ž. K. parodė, kad buvo gautas nurodymas atlikti valstybinę žemės kontrolę. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) juostos pagalba buvo apmatuotos S. R. priklausančio žemės sklypo kraštinės ir nustatyta, jog viena kraštinė ilgesnė 4 metrais, kita daugiau nei 2 metrus, nei nurodyta plane, o kitos dvi kraštinės trumpesnės nei nurodyta plane. Surašant protokolą preliminariai buvo apskaičiuotas užimtos žemės plotas, kurį apskaičiuojant nebuvo išminusuotas trūkstamas žemės sklypo plotas.

Motyvuojamoji dalis

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

LR ATPK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Šio pažeidimo kvalifikavimui yra reikšminga nustatyti pažeidimą kvalifikuojančias aplinkybes – tai savavališką valstybės ar privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimą.

Pažymėtina, kad atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (ATPK 284 straipsnis, 256 straipsnis, 9 straipsnis). Taip pat ATPK 9 straipsnyje yra nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi, asmens kaltė turi būti įrodyta. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575 – 1007/2009) taip pat laikomasi pozicijos, jog administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio l dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal ATPK 45 straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas.

Aiškindamas „užėmimo“ sąvoką LR ATPK 45 straipsnio prasme Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet pats užėmimo fakto buvimas (žr. nutartį byloje Nr.N556-1212/2008 ir kt.).

Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, įvertinus teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, administracinėn atsakomybėn traukiamo S. R., nukentėjusios O. D. L. paaiškinimus, akivaizdu, kad tarp šių asmenų yra kilęs nesutarimas dėl žemės sklypų ribų ir atliktų bei įregistruotų kadastrinių matavimų. Ginčas jau yra įsisenėjęs, ir kaip patvirtino pati nukentėjusioji, iš esmės susidariusioje situacijoje S. R. nekaltas, o kalta žemėtvarka, o tiksliau matininkas P., kuris atmatavęs sklypus padarė klaidų ir jų niekas netaiso. Iš teismui pateiktos Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 20011-03-14 nutarties matyti, jog ginčas iš tiesų kyla dėl žemės sklypų ribų ir ginčams kilti pagrindas yra kelias, kuris S. R. buvo suprojektuotas, jo nenurodant O.D. L. plane. Teismo posėdžio metu, tiek nukentėjusioji, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, norėjo ginčą išspręsti taikiai bei prašė žemėtvarkos skyriaus pagalbos. Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. R. teismui patvirtino, jog savo žemės sklypu naudojasi nuo jo atmatavimo 2002 m., pagal tas ribas, o tiksliau riboženklius, kuriuos nurodė matininkas P., kaip viename sklypo gale atsirado trys riboženkliai jis negalėjo paaiškinti, tik sprendė, jog kiti du galėjo būti nukentėjusios O.D. L.. O.D. L. teismo posėdžio metu patvirtino, jog S. R. savo sklypu naudojasi pagal riboženklius, kuriuos jam yra nurodęs matininkas P. S. R. supratimas apie jo subjektines teises į žemės sklypą su tokiomis ribomis, kurias nurodė matininkas S. P. yra grindžiamas dokumentais, tam tikra teisine argumentacija. 2011-08-30 patikrinimo metu užfiksuoti S. R. žemės kraštinių ilgiai yra labai subjektyvūs, kadangi atlikti netiksliais prietaisais, o būtent 50 metrų ilgio juosta, liudytoja R. Ž. teismo posėdžio metu patvirtino, jog matavimai gali būti ir netikslūs, kadangi neturi tikslesnių prietaisų, tokiems matavimas atlikti. Institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovai net nesistengė įrodyti, jog S. R. sąmoningai savavališkai užėmė O.D. L. priklausančio sklypo dalį. Pati O.D. L. teismo posėdžio metu patvirtino, jog į Nacionalinę žemės tarnybą kreipėsi tik su tikslu, kad būtų ištaisytos padarytos matininko P. klaidos, matuojant S. R. žemės sklypą bei nurodant žemės sklypo ribas.

Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad šioje byloje nėra neginčijamai įrodyta administracinio teisės pažeidimo numatyto LR ATPK 45 straipsnio l dalies sudėties subjektyvusis elementas – tyčia, t.y. nėra įrodyta, kad S. R. aiškiai suprasdamas, kad jis tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja O.D. L. priklausančio žemės sklypo dalį.

LR ATPK 250 straipsnio l punkte nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Atsižvelgiant į tai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 287 straipsniais, teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.2.-854-853/2011 teiseną S. R. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.