Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Laisvutės Kartanaitės, kolegijos teisėjų Marytės Švažienės ir Virginijaus Stankevičiaus,

dalyvaujant pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro atstovei Almai Jankauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą ir patikslintą prašymą atsakovei UAB „Aiba“ dėl 1008,00 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d., ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro atstovė Alma Jankauskienė prašo patikslintą prašymą patenkinti ir priteisti iš atsakovės UAB „Aiba“ 1008,00 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d., ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš patikslintame prašyme nurodytos 1160,00 Lt sumos prašo minusuoti 152 litus, kuriuos atsakovė sumokėjo už 2010 m. spalio, lapkričio, gruodžio ir 2011 metų sausio mėnesius. Nurodė, kad pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka įpareigota apskaičiuoti ir surinkti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kurią skaičiavo ir atsakovei UAB „Aiba“. Atsakovė neigia savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą dėl to, kad ji nesudarė sutarties, tačiau susiformavusi teisminė praktika (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A18-1025/2007) dėl rinkliavos mokėjimų yra tokia, kad rinkliava yra nesutartinio pobūdžio prievolė kylanti iš teisės aktų reikalavimų, todėl sutartys nėra sudarinėjamos. Atsakovės UAB „Aiba“ atstovas paaiškino, kad Pabalių g. 26, Šiauliai, kur įregistruota įmonės buveinė, nuosavybės teisės priklauso jo mamai R. B., kuri turi atliekų surinkimo konteinerį nuo 2004 m., tai įrodo byloje esantis įrodymas, t.y. konteinerio panaudos sutartis, todėl jis turėjo galimybę dėti atliekas į šį konteinerį. Atsakovės atstovas pateikė patalpų Vairo g. 6, Šiauliuose nuomos sutartį ir žodžiu paaiškino, kad dalis veiklos vykdoma nurodytu adresu, bei ten yra konteineris į kurį dedamos atliekos. Pagal nuostatų, patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-211, kuriais pareiškėja grindžia savo reikalavimą, 3 punktas nustato, kad iš vietinės rinkliavos mokėtojo negali būti reikalaujama atlyginti už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojo ir atliekų tvarkymo paslaugą kitaip negu sumokant už šią rinkliavą šių nuostatų nustatyta tarka, t.y. sumokant pareiškėjai, o ne nuomotojui. Šis nuomos sutarties punktas, jeigu jame kalbama apie komunalines atliekas, yra negaliojantis nuo pat sutarties pradžios. Atsakovės UAB „Aiba“ atstovas negali atskirti įmokos sumos dalies, t.y. kiek moka už patalpų valymo paslaugas ir kt. Be to, nuomos sutartyje naudojama ne visiškai juridinė sąvoka – šiukšlių šalinimas, tačiau nenurodoma, ar tai gamybinės, ar komunalinės atliekos. Bet kokiu atveju, tai atsakovei nesukuria jokių prievolių ir neatleidžia nuo pareigos mokėti rinkliavą, nes rinkliava yra renkama tik už komunalines atliekas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 nurodė, kad rinkliava yra mokestis už teisę naudotis savivaldybių komunaline paslauga, o ne paslaugų teikimas. Šiaulių miesto savivaldybė priėmė komunalinių atliekų tvarkymo taisykles, kurių 34 punktas nustato, kad atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą, o Taisyklių 36 punktas nurodo, kad atliekų mokėtojai turi naudotis tik atliekų tvarkytojų pateiktais konteineriais. Atsakovė UAB „Aiba“ nepateikė įrodymų, kad dalis darbuotojų buvo išvykę į komandiruotes, nepranešė administratoriui apie rinkliavos dydžiui turinčios įtakos pasikeitusius parametrus. Pasikeitimai matyti SODROS ketvirtinėse ataskaitose, kur nurodytas darbuotojų skaičiumi. Nors atsakovės atstovas su pareiškėjos skaičiavimais nesutiko, tačiau dėl rinkliavos dydžio nesikreipė į administratorių, t.y. į VšĮ ŠRATC. Atsakovė UAB „Aiba“ kreipėsi į pareiškėją 2009 m. raštu, kuriame nurodė, jog buveinė yra Pabalių g. 26, Šiauliuose, o kitame siųstame rašte atsakovės adresas nenurodytas, tačiau nurodyti kitos įmonės rekvizitai. Atsakovės pateiktos sutartys sudarytos patalpoms, esančioms Šiaulių mieste, tačiau laikotarpiai iš dalies tiek patys, nes viena sutartis sudaryta 5 metams, o kita 2010 m. sutartis sudaryta pusmečiui. Be to, LR CK 2.49 str. 3 d. nustato, kad visas susirašinėjimas bei kitokios prievolės yra vykdomos juridinio asmens buveinės adresu, jeigu juridinis asmuo savo adreso nepakeičia VĮ Registrų centre arba aiškiai savo raštuose nenurodo, kokiu adresu norėtų vykdyti susirašinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro patikslintas prašymas tenkintinas.

Atsakovės, kaip juridinio asmens, verslo vieta laikoma jo buveinė (LR CK 2.49 straipsnis). Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kuriose ji yra, adresą ir registruojama Juridinių asmenų registre, taip pat pateikiama juridinio asmens įstatuose bei visuose kituose juridinio asmens dokumentuose, kuriuos jis naudoja turėdamas santykių su kitais subjektais (raštuose, sąskaitose, prekybos dokumentuose ir t. t.). Pagal LR CPK 122 straipsnio 2 dalį juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą adresą, o pagal LR CK 2.49 straipsnio 3 dalį visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, taip pat atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip. Kaip matyti iš atsakovės atstovo pasisakymo, UAB „Aiba“ buveinės adresas viešajame registre iki šiol yra nepakeistas ir įregistruotas Pabalių g. 26 Šiauliuose. LR CPK 121 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga nedelsiant informuoti teismą ir kitus byloje dalyvaujančius asmenis apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą, o nesilaikant šios pareigos procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais (LR CPK 121 straipsnio 2 dalis). Atsakovės atstovas pateikė negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties (b. l. 41-43), Patalpų nuomos sutarties (b. l. 44-50), Negyvenamųjų patalpų perdavimo – priėmimo akto (b. l. 50-51) nuorašus, kad UAB „Aiba“ išsinuomoja patalpas Vairo g. 6, Šiauliuose ir pagal 2009-09-09 Patalpų nuomos sutarties Nr. 09/09/09 6 punktą (b. l. 47-48) Nuomotojui moka už išnuomotų patalpų valymą, šiukšlių maišelių keitimą ir šiukšlių šalinimą 100 litų. Tačiau, kiek yra mokama už patalpų valymo paslaugas, kokių tai šiukšlių šalinimas: gamybinių ar komunalinių, nėra pateikta jokių įrodymų, to negalėjo paaiškinti ir atsakovės atstovas. Pateiktos sutartys atsakovės neatleidžia nuo pareigos mokėti rinkliavą, nes rinkliava yra renkama tik už komunalines atliekas Be to, juridinis asmuo turi pareigą tinkamai vykdyti LR CK 2.49 straipsnio reikalavimus ir informuoti subjektus, kurie su juo susiję darbo, privatiniais ir kitais teisiniais santykiais, taip pat viešąjį registrą apie savo buveinės adreso pakeitimus, o neįvykdęs šios pareigos prisiima su tuo susijusią riziką. Taigi, atsakovė nei viešojo registro, nei kitų subjektų nėra tinkamai informavusi apie savo buveinės adreso pakeitimus, todėl skola už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skaičiuojama remiantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2006-01-26 sprendimu Nr. T-4, kuriuo nuo 2007 m. sausio 1 d. įvesta privaloma vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2006-06-29 sprendimu Nr. T-210 pareiškėjai pavestas rinkliavos administravimas ir 2006-12-21 sprendimu Nr. T-452 patvirtintos Šiaulių miesto komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės, kurių 34 p. nustatė, kad atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą, o 36 p. – naudotis tik Šiaulių mieste esančiais atliekų konteineriais. Rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2006-06-29 sprendimu Nr. T-206 patvirtintais Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (nauja redakcija patvirtinta 2008-06-26 sprendimu Nr. T-211, kuri buvo pakeista 2009-09-24 sprendimu Nr. T-293) (toliau tekste – ir Nuostatai). Šie sprendimai yra viešai paskelbti www.siauliai.lt ir Šiaulių miesto savivaldybės taryba priėmė šiuos sprendimus, įgyvendindama savarankiškąsias savivaldybės funkcijas atliekų tvarkymo srityje ir rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, taigi vietinė rinkliava ir jos dydis nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu; rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d. nustato, kad vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, o 11 str. l d. 8 p. – kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą; 3 str. – kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, o rinkliavos mokėjimo visuotinumo principo reikalavimas jiems nustatytas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. „teršėjas moka“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-12 nutarimu Nr. 519 patvirtinto plano 79 p. Pagal LR Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, o įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog tai, kaip vykdomi savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių institucijos. Pagal LR Rinkliavų įstatymo bei LR Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas savivaldybių institucijų kompetencijai yra priskirta funkcija atitinkamos savivaldybės teritorijoje organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą bei suteikta teisė nustatyti vietinę rinkliavą už naudojimąsi šios sistemos paslaugomis.

Nuostatų 10 p. nustato, kad pareiškėja viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras administruoja šią vietinę rinkliavą bei be kitų vykdo šias vietinės rinkliavos administravimo procedūras: apskaičiuoja vietinę rinkliavą ir siunčia pranešimą mokėtojui, kontroliuoja jos mokėjimą. Pagal Nuostatų 11 p., LR Atliekų tvarkymo įstatymo 31 str. 1 d., LR Viešojo administravimo įstatymą pareiškėjo veiksmai, vykdant šias funkcijas, yra laikomi viešojo administravimo įgalinimus turinčio subjekto veiksmais viešojo administravimo srityje. Rinkliava atsakovei skaičiuojama Nuostatų nustatyta tvarka, o Nuostatų 26 p. nustato, kad nesumokėtą rinkliavą Administratorius (pareiškėjas) išieško Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Tokiu būdu ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – ir LR CK) 6.1. str. rinkliavos mokėjimas yra atsakovo prievolė, kurią LR CK 6.59 str. draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti. Atsakovė UAB „Aiba“ yra skolinga viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui 1008,00 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d. Atsakovė UAB „Aiba“ yra Šiaulių mieste, o pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d. vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovei draudžiama (LR CK 59 str.). Atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jos priteistina įsiskolinimo suma pareiškėjai (LR CK 6.38 str.). Atsakovės UAB „Aiba“ nurodytais motyvais atmesti pareiškėjos patikslintą prašymą nėra pagrindo.

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). Civilinės teisės ir pareigos atsiranda LR Civilinio kodekso ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat iš fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas (LR CK 1.136 str. 1 d.). Vadovaujantis šia nuostata, civilinės teisės ir pareigos be kita ko atsiranda ir iš administracinių aktų, turinčių civilines teisines pasekmes (LR CK 1.136 str. 2 d. 3 p.). LR CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju ši nuostata yra aktuali tik tuo aspektu, kiek jame nustatytas procesinių palūkanų dydis, o procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžia nustatyta LR CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į paminėtas teisės aktų nuostatas, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2011 m. vasario 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p.,

nusprendė:

Pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro patikslintą prašymą patenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovės UAB „Aiba“ viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui 1008,00 Lt (vieną tūkstantį aštuonis litus 00 centų) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d., ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo 1008,00 Lt (vieno tūkstančio aštuonių litų 00 centų) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2011 m. vasario 24 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.