Kauno apygardos teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo bylą pagal J. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. B. Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas subendrinta 115 eurų dydžio bauda, už tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 11 d., apie 16.20 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, bare ,,L“, būdamas girtas (nustatytas 2,32 promilės girtumas), demonstruodamas nepagarbą keikė baro darbuotoją bei baro lankytojus necenzūriniais žodžiais, tuo pažeisdamas viešąją tvarką bei žmonių rimtį, sutrikdydamas baro darbą. Be to, J. B. ,,A“ turgavietės teritorijoje nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų eiti su pareigūnais išsiaiškinti įvykio aplinkybes, elgėsi agresyviai, sulaikomas muistėsi, vadino pareigūnus necenzūriniais žodžiais, grasino susidorojimu, aplaistė pareigūnus alumi, nenutraukė savo neteisėtų veiksmų. Apeliaciniu skundu J. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimo dalį pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį ir šioje dalyje jį pripažinti nekaltu. Skunde teigia, kad gailisi dėl padaryto tvarkos pažeidimo. Mano, kad gal jis per daug jautriai sureagavo į visą situaciją, kad neapsikentęs barmenės įžeidimo elgėsi neadekvačiai veldamasis į žodinius konfliktus su ja ir baro administratore. Išėjus iš baro į turgaus teritoriją, po kurio laiko ant jo staiga puolė du vyrai, o jis nesuprato, kad tai pareigūnai, kadangi jie nevilkėjo įprastos uniformos. Nesupratęs ko iš jo norima, jis bandė nuo jų atsitraukti ir nesąmoningai vieną iš arčiausiai buvusių asmenų apipylė rankoje laikytu alumi, tuo pat metu pareigūnas tazeriu šovė jam į krūtinę. Tvirtina, kad parkritęs šaukė iš skausmo, tačiau jį ir toliau kankino elektros srove, todėl prašė jų liautis ir iš skausmo keikė juos visokiais žodžiais. Vėliau pareigūnai uždėję antrankius jį nuvedė į tarnybinį automobilį, jis prašė pareigūnų atlaisvinti antrankius, tačiau šie visiškai nereagavo, dėl skausmo, norėdamas atkreipti laukė esančių asmenų dėmesį, iš automobilio šaukėsi pagalbos ir spardėsi. Pareigūnų elgesį su juo vadina egzekucija. Skunde J. B. dėsto savo įvykio versiją, aplinkybes kaip panaudotas tazeris ir pareigūnų veiksmai įtakojo jo sveikatą, fizinę ir emocinę būseną, darbingumą, taip pat apie planuojamus savo tolimesnius veiksmus. Skunde užduoda klausimą, kaip jis galėjo nevykdyti teisėtų pareigūnų reikalavimų, jei jie nevilkėjo įprastų uniformų. Be to pažymėjo, kad pareigūnai nepateikė jokių reikalavimų, o tik puolė prieš jį. Tvirtina, kad kaltinimai pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį yra neadekvatūs ir iškreipti, kadangi jis šaukė ir keikėsi negalėdamas iškentėti fizinio pareigūnų sukelto skausmo. Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyrius atsiliepimu prašo J. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

J. B. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Pagal ATPK 257 straipsnį duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas nagrinėjant bylą yra organo (pareigūno), šiuo atveju teismo, išimtinė teisė. Kiti teismo proceso dalyviai gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime nėra ATPK normų pažeidimas, jeigu nutarimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų teisiniu vertinimu ir išvadomis dėl jo kaltės padarius tiek ATPK 174 straipsnyje ir 187 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus. Apylinkės teismas, laikydamasis ATPK 248, 257 straipsnių, 284 straipsnio 1 dalies reikalavimų, išsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis įstatymu bei remdamasis teismų praktika, pagrįstai J. B. veikoje nustatė minėtuose straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties požymius.Administracinė atsakomybė pagal ATPK 174 str. numatyta už nedidelį chuliganizmą, tačiau apeliaciniame skunde J. B. neginčija jo veikos kvalifikavimo ir kaltės pagal šį straipsnį. Pažeidėjas nesutinka su jam inkriminuotu pažeidimu, numatytu ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, dėl ko prašo nutarimą šioje dalyje panaikinti. ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Iš šios formuluotės seka, jog tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti bent vieną iš veikų požymių, t. y. arba pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, arba jo garbės ir orumo įžeidimą. Pirmuoju atveju pareigūnas turi vykdyti pareigas, jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte, antruoju atveju – turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo pareigūno statuso ir gali pasireikšti užgaulių žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan. Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad policijoje buvo gautas iškvietimą dėl viešosios tvarkos ir žmonių rimties pažeidimo. Nustatyta, kad J. B., būdamas girtas, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,32 promilės), demonstruodamas nepagarbą keikė baro darbuotojus ir lankytojus necenzūriniais žodžiais. Pagal gautą iškvietimą į įvykio vietą atvyko vyr. patruliai R. G. ir A. P.. Iškvietimas gautas jų tarnybos metu, kas reiškia, kad pagal Lietuvos policijos Generalinio Komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymą Nr. 5-V-673 „Dėl Policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“, tarnybos metu patruliai privalėjo vilkėti uniformas, todėl J. B. nurodytos aplinkybės, jog pamatė iš nugaros ateinančius vyrus, kurie nevilkėjo įprastos policijos uniformos, nematė ir policijos tarnybinio automobilio bei negirdėjo jokių sirenų, kas leistų jam tuos vyrus identifikuoti kaip pareigūnus, yra visiškai nepagrįstos, nepaneigiančios jo kaltės dėl padaryto pažeidimo. J. B. nurodė, kad jokių policijos pareigūnų reikalavimų net nebuvo, kadangi jie iš karto puolė prieš jį. Šie nurodyti pažeidėjo argumentai prieštarauja vyr. patrulio R. G. įvykio dieną rašytame tarnybiniame pranešime nurodytoms įvykio aplinkybėms. Pareigūnas nurodė, kad jam su kolega atvykus į įvykio vietą, pareiškėjai (pareigūnus iškvietusiai baro darbuotojai) nurodžius pažeidimą padariusį asmenį, jį pastebėjus ir prie jo priėjus, akivaizdžiai matėsi, kad J. B. yra stipriai neblaivus. Pareigūnams pareikalavus, kad pažeidėjas eitų kartu su jais, J. B. pradėjo agresyviai elgtis, pradėjo grasinti, perspėjus asmenį, kad nutrauktų savo neteisėtus veiksmus, jis į tai nereagavo ir toliau keikė pareigūnus. Bandant prieiti prie asmens šis pradėjo per atstumą laistyti pareigūnus rankoje laikytu alumi. Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad išsitraukus elektros impulsinį prietaisą „Taser X26“ pareigūnas perspėjo asmenį, kad nutrauktų neteisėtus veiksmus, bet J. B. ir toliau laistėsi. Panaudojus prietaisą, asmeniui pargriuvus ant žemės bei bandant uždėti antrankius, J. B. ir toliau muistėsi neleisdamas jų uždėti, dėl ko perspėjus apie prietaiso pakartotiną panaudojimą, asmuo į tai nereagavo. Iš šių duomenų akivaizdžiai matyti, jog J. B. tokiais savo veiksmais įgyvendino ATPK 187 straipsnyje numatytos veikos požymį – pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą.Pažymėtina ir tai, kad pats pažeidėjas J. B. savo skunde pripažįsta, kad pareigūnus keikė visokiais žodžiais, tačiau nurodo, kad tą įtakojo neteisėti pareigūnų veiksmai ir tą darė iš skausmo. Vis tik iš R. G. tarnybinio pranešimo turinio matyti, jog J. B. pareigūnus pradėjo įžeidinėti dar nepanaudojus jo atžvilgiu jokių veiksmų, nesukėlus fizinio skausmo (elektrošoko prietaisu ar uždedant antrankius), o raginant kartu su jais eiti išsiaiškinti iškvietimo aplinkybes. Pranešime nurodoma, jog J. B. pradėjo grasinti sakydamas „prieikit gaidžiai, užmušiu“, perspėjus jį, jis ir toliau keikė „jūs pyderai, mentai, prieisit užmušiu“, po ko pradėjo laistyti ant pareigūnų rankose laikytą alų. R. G. nurodė, kad net ir gabenant J. B. tarnybiniu automobiliu jis pareigūnus vadino „pyderais, gaidžiais“, grasino susidorojimu, atleidimu iš darbo. Akivaizdu, jog J. B. savo elgesiu ir išsakytais užgauliais žodžiais įžeidė tarnybines pareigas atliekančius pareigūnus, t. y. jo veika atitinka ATPK 187 straipsnio 2 dalyje esančio pažeidimo požymį – pareigūnų garbės ir orumo įžeidimą. Aukštesnysis teismas netiki apelianto pateikta versija, kadangi ji prieštarauja ne tik policijos pareigūno tarnybiniame pranešime pateiktai informacijai, bet ir aplinkybėms, nurodytoms pareiškėjos (baro darbuotojos) pareiškime. Atsižvelgiant į tai, J. B. nurodomos aplinkybės laikomos jo siekiu išvengti administracinės atsakomybės, o netikėti pareigūnu ar pareiškėja teismas neturi pagrindo, kadangi byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl ko jie būtų galėję nurodyti neteisingas įvykio aplinkybes, apkalbėti ir be pagrindo apkaltinti J. B.. Šioje byloje sprendžiamas tik Kauno apylinkės teismo nutarimo, priimto J. B. atžvilgiu, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Kiti J. B. skundo argumentai apie pareigūnų veiksmus, padarytus sužalojimus ir kitas aplinkybes nėra analizuojami, kadangi tai nėra šios administracinio bylos dalykas.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimą nepakeistą ir J. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.