- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-14
- Bylos Nr.
- 1-1093-1046/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17123-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė
- Nukentėjusysis
- T. T.
- Kaltinamasis
- R. J.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB(duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis R. J. 2019 m. balandžio 25 d., apie 20.55 val., namo, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., kieme, smurtavo prieš T. T., tai yra suduodamas vieną smūgį kumščiu į kairę akį, spirdamas vieną smūgį koja į pilvą ir taip pargriaudamas nukentėjusįjį ant žemės, po to T. T. rankinės diržu suspausdamas nukentėjusiojo kaklą ir taip smaugdamas bei suduodamas kumščiais ne mažiau trijų smūgių nukentėjusiajam į veidą bei kitas kūno vietas, padarė T. T. sužalojimus: poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, odos nubrozdinimus alkūnėse, dešiniame dilbyje, keliuose ir kairėje blauzdoje, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą bei fizinį skausmą.
Kaltinamasis R. J. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. kovo 18 d., apie 21 val., netoli L. J. namų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje, sutiko T. T. ir L. J.. Užsipuolė T. J. ir kilo konfliktas, kurio metu įvyko grumtynės. Užsipuolęs trenkė T. T.. Smūgiuodamas galėjo pataikyti nukentėjusiajam jam į kairę akį. Taip pat galėjo ir įspirti T. T.. Grumtynių metu T. T. buvo pargriuvęs ant žemės. Buvo ir abu kokius tris kartus nukritę ant žemės. Grumtynių metu buvo apkabinęs T. T. ranka už kaklo ir paskui pamatė, kad kaklą apkabino kartu su nukentėjusiojo rankinės diržu, o tada pradėjo tuo diržu smaugti. Po to įsikišo L. J., pradėjo skirti, jis (kaltinamasis) atsitraukė šiek tiek atgal, bet paskui ir vėl puolė. Tada mušėsi vėl. Galėjo T. T. suduoti tris ar daugiau kartų. Smūgių buvo ir iš T. T. pusės, bet jis turbūt gynėsi. Įvykio metu pats buvo neblaivus, piktas. Savo poelgį vertina blogai. Nori susitaikyti su nukentėjusiuoju.
Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdomas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.
Motyvuojamoji dalis
Iš nukentėjusiojo T. T. apklausos protokoluose užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog su R. J. buvo draugai nuo vaikystės. Laikui bėgant abu sukūrė šeimas, ėmė bendrauti šeimomis, abiejų sutuoktinės irgi buvo draugės. 2018 m. liepos mėn. išsituokė su savo sutuoktine. Sužinojo, kad L. J. irgi panašiu metu išsituokė su R. J.. Su L. J. bendraudavo SMS žinutėmis, pasidalindavo savo išgyvenimais, tačiau bendravimas buvo tik draugiškas. Apie jų bendravimą sužinojo R. J., kuris jį apkaltino ardant šeimą. 2018 m. spalio ar lapkričio mėnesį L. J. su dukromis išsikraustė iš R. J. namų bei išsinuomojo butą. Kai L. J. paliko R. J., toliau bendravo, draugystė peraugo į artimus santykius. Nuo 2018 m. pabaigos R. J. ėmė skambinėti po keliasdešimt kartų per dieną ar naktį, dažniausiai savaitgaliais, vadindavo necenzūriniais žodžiais, grasindavo, kad primuš ir užmuš. Į šiuos R. J. skambučius nekreipė dėmesio. 2019 m. balandžio 25 d. svečiavosi pas L. J.. Apie 20.55 val., kai jau ruošėsi važiuoti į namus ir kartu su L. J. ėjo link automobilio, stovėjusio aikštelėje prie J. B. g. 52A namo, pamatė link jų ateinantį R. J.. Šis ėjo nuo savo namo link J. B. gatvės. Nekreipė į R. J. dėmesio, tačiau pastarasis pats artėjo link jų, sakydamas „ateik čia, baily“, mosikavo rankomis. Matė, kad R. J. yra neblaivus. L. J. atsistojo tarp jų, tačiau pabijojęs, kad R. J. gali ją sužaloti, L. J. paprašė pasitraukti. Kai L. J. pasitraukė, R. J. puolė prie jo, užsimojo kažkuria ranka, norėdamas suduoti. Jis (T. T.) pasisuko šonu ir išvengė smūgio. Tuomet R. J. pačiupo rankomis už rankinės diržo, kurią buvo užsidėjęs per petį, tyčia apsuko diržą apie kaklą bei ėmė smaugti. Tuo metu fizinio skausmo nejuto, nes kaklas buvo suspaustas ne priekyje, o dešinėje pusėje. Po įvykio ant kaklo buvo likusios nežymios žymės, kurios vėliau išnyko. Jis (T. T.) mosikavo rankomis, tačiau smūgių R. J. nesudavė. Kai L. J. puolė prie R. J. ir šį nustūmė, diržas atsipalaidavo. R. J. kiek atsitraukė, tačiau netrūkus vėl atbėgo link jo laikydamas iškeltas rankas, kaip suprato, norėdamas smūgiuoti. Norėdamas atremti R. J. smūgį pakėlė ir ištiesė dešinę koją. R. J. bėgdamas atsitrenkė į jo koją visu kūnu ir abu nuo smūgio pargriuvo. Keldamasis R. J. ėmė smūgiuoti, suduodamas vieną smūgį kumščiu į veidą ir pataikydamas į apatinį žandikaulį kairėje pusėje. Taip pat ne mažiau kaip du kartus smūgiavo į abiejų rankų žastų išorines puses. Smūgiai buvo skausmingi. Taip pat R. J. kažkuria ranka sučiupo jam už veido kairės pusės ir pirštais ėmė spausti kairę akį, tuo sukeldamas stiprų skausmą. Norėdamas sutramdyti R. J. apkabino šį rankomis, pargriovė ant žemės bei prispaudė visu savo kūnu prie grindinio. R. J. spyrėsi kojomis, mėgino stotis atsispirdamas nuo jo. Tuo metu jam neskaudėjo. Kai abu atsistojo, R. J. vėl ėmė smūgiuoti bei kumščiais sudavė ne mažiau dviejų smūgių į abiejų rankų žastų išorines puses. Minėti smūgiai nebuvo stiprūs ir skausmingi. Tuomet jis vėl pargriovė R. J. ant žemės ir ėmė laikyti užspaudęs visu kūnu, kad sutramdytų. Tačiau gulėdamas šis kažkurios rankos kumščiu sudavė vieną skausmingą smūgį jam į kairį šoną. R. J., kad šis nusiramintų, pats taip pat sudavė smūgį į kairį šoną. Tuo metu L. J. iškvietė policijos pareigūnus, o jis, kol atvyks pareigūnai, laikė R. J. prispaudęs prie grindinio. R. J. galėjo sužaloti tik spaudimu, be to vieno smūgio į šoną jokių kitų smūgių šiam nesudavė. Civilinio ieškinio nereiškia. Jei R. J. atsiprašytų ir pasižadėtų ateityje taip nebesielgti, sutiktų su pastaruoju susitaikyti (b. l. 29-32, 35-39, 40-43).
Iš liudytojos L. J. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog R. J. yra jos buvęs sutuoktinis. 2018 m. rugpjūčio mėnesį jos iniciatyva įvyko skyrybos, santuoka oficialiai nutraukta. Iki ištuokos jau apie pusantrų metų su R. J. nebevedė bendro ūkio ir nebegyveno šeimyninio gyvenimo. Po ištuokos finansiškai ir morališkai padėjo T. T.. Nei santuokos metu, nei po skyrybų su T. T. jokių artimų santykių neturėjo ir judviejų bendravimas tikrai nebuvo ištuokos priežastis. Išsituokti ryžosi dėl nepakenčiamo savo sutuoktinio būdo ir elgesio. Tik apie 2018 m. lapkričio mėnesį su T. T. pradėjo draugauti ir draugauja iki šiol, bet kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. Buvęs sutuoktinis T. T. kaltina, kad šis esą sugriovė šeimą, tačiau tai netiesa. 2019 m. balandžio 25 d., apie 20.55 val., kai kartu su T. T. išėjo iš savo namų, esančių adresu(duomenys neskelbtini) g., abu eidami link aikštelės, esančios prie namo šiaurinio kampo, pamatė nuo kito kiemo pusės ateinantį buvusį sutuoktinį. Šis pasakė kažką panašaus į tai „o, kaip laiku ir kaip man pasisekė“, po ko pribėgo prie T. T., ranka smūgiavo pastarajam į kairę akį bei spyrė koja į pilvą. Nuo smūgio T. T. pargriuvo. T. T. su savimi turėjo rankinę ilga rankena, tai R. J. kažkaip užsuko tą diržą gulinčiam ant žemės T. T. ir pradėjo juo smaugti. Priėjusi tą diržą atitraukė. R. J. šaukė ant T. T.. Kai vyrai atsistojo, ji gindama T. T. stojo tarp judviejų, liepė R. J. liautis. T. T. paprašė eiti į automobilį, tačiau šis negalėjo atsitraukti, nes R. J. iškart vėl puolė. T. T. paprašyta paėjo į šoną, kad nebūtų R. J. sužalota, bei ėmė kviesti policijos pareigūnus. Matė, kaip T. T. su R. J. vėl grumiasi ant žemės, kaip R. J. T. T. kišo pirštus į akis ir spaudė. T. T. tikrai skaudėjo, nes šis ėmė šaukti. T. T. R. J. laikė prispaudęs prie žemės kol atvyko pareigūnai. Kiek ir kokių smūgių sudavė R. J. dėl išgąsčio neprisimena. Ar T. T. sudavė smūgius R. J., negali pasakyti. Matė, kaip vieną kartą T. T. trenkė kumščiu R. J. į šoną, po ko gulinčiam buvo užspaudęs rankas ir kojas, kad galėtų šį sulaikyti. Įvykio metu jos buvęs sutuoktinis buvo neblaivus (b. l. 54-57).
Iš 2019 m. balandžio 25 d. įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Panevėžyje, šalia(duomenys neskelbtini) g. namo (b. l. 15-18).
Iš Specialisto išvados Nr. G 450/2019 (05) matyti, kad T. T. nustatytos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, odos nubrozdinimai alkūnėse, dešiniame dilbyje, keliuose ir kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti ne mažiau vienuolikos bukų trauminių poveikių pasekoje, ką nurodo sužalojimų kiekis ir jų lokalizacija, galimai aplinkybėse nurodytu laiku ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Dėl nustatytų sužalojimų T. T. sveikata sutrikdyta nežymiai, jam buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 22).
Iš Specialisto išvados Nr. G 452/2019 (05) matyti, kad poodinės kraujosruvos krūtinėje ir dešinėje šlaunyje bei kairiame kelyje, odos nubrozdinimai krūtinėje, alkūnėse ir nugaroje R. J. padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku. R. J. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 26).
Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2019 m. balandžio 25 d., 21.27 val., R. J. buvo nustatytas 1,09 promilės girtumas (b. l. 106-107).
Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis R. J. 2019 m. balandžio 25 d., apie 20.55 val., namo, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., kieme, smurtavo prieš T. T. ir savo veiksmais padarė T. T. sužalojimus: poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, odos nubrozdinimus alkūnėse, dešiniame dilbyje, keliuose ir kairėje blauzdoje, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą bei fizinį skausmą. Kaltinamojo kaltę patvirtina jo paties parodymai, taip pat nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojos L. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat specialisto išvada ir kiti rašytiniai bylos įrodymai. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.
Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui.
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis R. J. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis). Veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, yra neteistas (b. l. 119-120), baustas administracine tvarka (b. l. 116-118), dirba (b. l. 114-115), nors turi psichologinių problemų, tačiau skirti psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b. l. 97-98), priklausomybės ligų kabinete neregistruotas (b. l. 105). Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi dėl netinkamo elgesio, atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė. Nukentėjusysis kaltinamajam atleido, jam jokių pretenzijų neturi. Įvertinęs visas paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pagrįstas pagrindas manyti, jog kaltinamasis R. J. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam susitaikius su nukentėjusiuoju T. T., baudžiamąją bylą nutraukiant.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo išieškotinos 5,70 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti į valstybės pajamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu,
nusprendžia:
Baudžiamąją bylą dėl R. J. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis, nutraukti kaltininkui R. J. ir nukentėjusiajam T. T. susitaikius.
R. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Išieškoti iš R. J. 5,70 Eur (penkis eurus 70 ct) proceso išlaidų į valstybės pajamas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.