Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Eligijaus Gladučio (pirmininkaujantysis), Jolantos Raščiuvienės ir Prano Šimkaus, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei, dalyvaujant prokurorui Edgarui Baltrimavičiui, išteisintiesiems R. G., N. K., gynėjams advokatams Justinui Stauskui, Antanui Cemnolonskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos teismo prokuroro skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-18 nuosprendžio, kuriuo R. G. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 227 str. 4 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; N. K. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 225 str. 4 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 227 str. 4 d. tuo, kad jis 2013 m. vasario 26 d. apie 16.40 val., Panevėžio mieste, S.Kerbedžio gatvėje, priešais pastatą Nr. 34, policijos pareigūnui sustabdžius jo vairuojamą vilkiką „SCANIA R 144 LA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabenantį medieną, siekdamas neteisėto policijos pareigūno neveikimo vykdant įgaliojimus, (duomenys neskelbtini) patruliui N. K. davė 100 litų kyšį, padėdamas 100 litų kupiūrą ant vilkiko „SCANIA R 144 LA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės durelių slenksčio šalia sėdynės, už tai, kad nebūtų fiksuojamas jo padarytas administracinės teisės pažeidimas, numatytas LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 1 d. (transporto priemonių be valstybinės techninės apžiūros vairavimas) ir tokiu būdu siekė išvengti administracinės atsakomybės.

N. K. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 225 str. 4 d. tuo, kad jis 2013 m. vasario 26 d. apie 16.40 val., Panevėžio mieste, S. Kerbedžio gatvėje prie pastato Nr. 34, būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) patruliu, – tarnybos metu savo naudai iš R. G. priėmė 100 litų kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant savo kaip policijos pareigūno įgaliojimus – už tai, kad nebūtų fiksuojamas R. G., vairavusio automobilį „SCANIA R 144 LA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytas administracinės teisės pažeidimas, numatytas LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 1 d., (transporto priemonių be valstybinės techninės apžiūros vairavimas), tokiu būdu siekiant išvengti R. G. administracinės atsakomybės už šį padarytą administracinį teisės pažeidimą.

Panevėžio apygardos teismo prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-18 nuosprendį dėl R. G. ir N. K. išteisinimo bei jų atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį – R. G. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 227 str. 4 d., ir nubausti jį 15 MGL dydžio pinigine bauda; N. K. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 225 str. 4 d., ir nubausti jį 50 MGL dydžio pinigine bauda; daiktinius įrodymus, esančius byloje, palikti saugoti prie bylos. Prokuroro nuomone, teismas netinkamai vertino surinktus duomenis, padarė nepagrįstas išvadas dėl surinktų įrodymų vertinimo, todėl skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas. Teigia, kad teismas visiškai nepagrįstai nevertino ir atmetė visus ikiteisminio tyrimo metu suriktus duomenis apie padarytą nusikalstamą veiką ir priimdamas sprendimą rėmėsi vien tik teismo posėdžio metu duotais akivaizdžiai neatitinkančiais tikrovės kaltinamųjų R. G. bei N. K. parodymais.

Teismas nepagrįstai motyvavo išteisinamąjį nuosprendį vien tik tuo, kad kaltinamasis R. G. bylos nagrinėjimo teisme metu davė priešingus parodymus nei buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas vertindamas R. G. parodymus nepagrįstai rėmėsi ir apeliavo į kitų užsienio valstybių teisės doktrinas, kuriose kaltinamojo (įtariamojo) parodymai yra apskritai neįtraukti į bendrą įrodymų rūšių sąrašą motyvuojant tuo, kad šių parodymų prigimtis yra kitokia nei kitų įrodymų: neva kaltinamasis yra suinteresuotas bylos baigtimi proceso dalyvis, jo pateikiama informacija gali būti šališka, kaltininkas gali sąmoningai duoti neteisingus parodymus, nerizikuodamas, kad už tai jam bus taikomos jokios nors sankcijos. Tokia teismo išteisinamojo nuosprendžio motyvacija yra visiškai nepagrįsta, kadangi jokios kitų užsienio šalių teisės doktrinos ir įrodymų vertinimo principai negali kaip nors įtakoti Lietuvos Respublikos teismų priimamus sprendimus nagrinėjant bylas.Teismas nepagrįstai nevertino ir priimdamas sprendimą nesivadovavo R. G. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai bei ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, juos laikė netinkamais ir nepatikimais, motyvuodamas tuo, kad R. G. yra suinteresuotas bylos baigtimi proceso dalyvis. Vadovaujantis tokia logika teismai priimdami sprendimus taip pat negalėtų vadovautis ir nukentėjusiojo bei jo artimųjų kaip liudytojų parodymais, nes jie taip pat yra itin suinteresuoti bylos baigtimi proceso dalyviai. Prokuroras pažymi, kad įtariamojo apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją siekiant teisme užfiksuoti jo parodymus apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes prilyginama apklausai teisme teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teigia, kad motyvų, kodėl R. G. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui yra netinkami ir nepatikimi teismas nenurodė. Taip pat teismas nepagrįstai vertino R. G. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu kaip prieštaringus ir nenuoseklius. Susipažinus su ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo R. G. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnui bei ikiteisminio tyrimo teisėjui yra akivaizdu, kad jo parodymai yra nuoseklūs, logiški ir neprieštaringi vieni kitiems. Be to, R. G. parodymus pilnai patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys (vaizdo įrašai iš miesto stebėjimo kamerų, vaizdo įrašai iš policijos tarnybinio automobilio, duomenys iš pajėgų valdymo sistemos, duomenys apie techninės apžiūros nebuvimą, radijo ryšio garso įrašas). Teismas priimdamas sprendimą rėmėsi kaltinamojo R. G. teisme duotais parodymais apie tai, kad jis parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui bei ikiteisminio tyrimo teisėjui davė išprovokuotas policijos pareigūnų, pasirašė tai, kas buvo surašyta. R. G. teisme nurodė, kad policijos pareigūnai darė jam spaudimą, paėmė iš namų nieko nesuprantantį, kad buvo uždarę į kamerą, atėmę telefoną, o apie 100 litų kyšį policijos pareigūnui jis teigia tik pajuokavęs. Vertinant šiuos kaltinamojo parodymus būtina atsižvelgti į tai, kad R. G. ikiteisminio tyrimo įstaigoje į jokią laikino sulaikymo ar kitokią kamerą patalpintas nebuvo, o apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu dalyvavo prokuroras bei įtariamojo gynėjas, todėl daryti kokias nors prielaidas apie neva įtariamojo atžvilgiu apklausos metu naudotą prievartą, spaudimą ar provokavimą duoti parodymus, negali būti ir kalbos. O vertinant R. G. paėmimą iš namų ir nuvežimą į ikiteisminio tyrimo įstaigą yra akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai jokių Lietuvos Respublikos įstatymų ar kitų teisės aktų šiais savo veiksmais nepažeidė ir tokie jų veiksmais negali būti vertinami kaip spaudimas ar koks nors provokavimas duoti byloje parodymus prieš save. R. G. kaip įtariamasis turėjo teisę iš viso atsisakyti duoti bet kokius parodymus byloje, bet šia savo teise nepasinaudojo, o priešingai - nuoširdžiai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir davė išsamius bei nuoseklius parodymus apie padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Liudytojas R. S. teisme nurodė, kad R. G. sutiko su juo važiuoti į ikiteisminio tyrimo įstaigą apklausai savo laisva valia. Dėl to, R. G. teisme duoti parodymai yra vertintini kaip neatitinkantys tikrovės ir kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės sau bei A. K.. R. G. ikiteisminio tyrimo metu savo parodymuose apie padarytą nusikalstamą veiką nurodė kur jis automobilyje padėjo 100 litų, nurodė, kad tuo metu policijos pareigūnui pasakė, kad „čia visi pinigai“. Šios įvykio detalės rodo, kad apklausos tekstas buvo surašytas iš paties R. G. žodžių, o ne kaip teigia R. G. - sukurtas ikiteisminio tyrimo pareigūno, nes tokios aplinkybės iki jo apklausos ikiteisminio tyrimo pareigūnams nebuvo žinomos. Vertinant kaltinamojo R. G. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui, būtina atsižvelgti į tai, kad iki pat pirmosios R. G. kaip įtariamojo apklausos momento policijos pareigūnai nedisponavo jokiais objektyviais duomenimis ar buvo duotas koks nors kyšis policijos pareigūnui, koks buvo kyšio dydis ir pan. Būtent tik paties įtariamojo R. G. parodymų dėka buvo gauti duomenys apie piniginio kyšio policijos pareigūnui dydį, priežastis, už ką buvo duotas kyšis, kokių tikslų siekiant jis buvo duotas bei kitos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės. Teismas vertindamas kaltinamojo N. K. parodymus apie radijo ryšiu melagingai nurodytus sustabdyto miškovežio valstybinius numerius kaip suklydimą remdamasis tuo, kad N. K. teismui nurodė, kad miškovežio valstybinis numeris buvo aptaškytas purvu. Vertinant šią aplinkybę būtina atsižvelgti į tai, kad į prokuroro klausimą teismo posėdžio metu kaltinamasis N. K. nurodė, kad radijo ryšiu pranešė sustabdytos transporto priemonės numerius ne sėdėdamas tarnybiniams automobilyje, bet išlipęs iš tarnybinio automobilio ir priėjęs prie jo artyn. Taip pat būtina įvertinti tai, kad N. K. radijo ryšiu nurodydamas melagingą sustabdytos transporto priemonės numerį klaidingai nurodė ne kuria nors klaidingą raidę ar skaičių, bet nurodė iš esmės visiškai kitokį ir net nepanašų transporto priemonės valstybinį numerį, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą apie jo sąmoningus tyčinius veiksmus siekiant, kad sistemoje (radijo ryšio pagalba) būtų užfiksuotas melagingas sustabdytos transporto priemonės valstybinis numeris. Be to, remiantis N. K. parodymais apie neva purvu aptaškytą transporto priemonės valstybinį numerį, jis kaip policijos pareigūnas turėjo teisę ir netgi pareigą pareikalauti vairuotojo nuvalyti transporto priemonės valstybinius numerius ir tik juos galėdamas gerai matyti turėjo nurodyti juos radijo ryšiu. Jokių šių veiksmų N. K. neatliko ir tai patvirtina aplinkybę, kad jis tyčia radijo ryšiu nurodė melagingus sustabdytos transporto priemonės valstybinius numerius. Apklausos metu N. K. nurodė, kad jis netikrino sustabdytos transporto priemonės techninės apžiūros dokumentų, o patikrino tik vežamo krovinio dokumentus. Šie N. K. parodymai yra akivaizdžiai melagingi, kadangi R. G. ikiteisminio tyrimo metu apklausoje nurodė, kad jis policijos pareigūnui iš viso nedavė tikrinti jokių transporto priemonės ar krovinio dokumentų, o pasakęs, kad nėra techninės transporto apžiūros, iš karto padėjo 100 litų kyšį ant vairuotojo pusės kabinos durų slenksčio, kuriuos paėmęs policijos pareigūnas nuėjo. N. K. parodymai apie neva sąmoningai netikrintus sustabdytos transporto priemonės techninės apžiūros dokumentus, taip pat vertintini kaip neteisingi dar ir dėl to, kad, kaip jis pats teigia, dėl purvu aptaškyto miškovežio valstybinio numerio jis nematė, ar yra techninės apžiūros lipdukas, todėl patikrinti, ar ši transporto priemonė yra perėjusi techninę apžiūrą būtų buvę nuoseklu ir logiška, juo labiau, kad techninės apžiūros dokumentai priklauso pirmiausiai tikrintinų transporto priemonės dokumentų kategorijai.

Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

Prokuroras skunde akcentuoja R. G. parodymų ikiteisminio tyrimo metu kaip įrodymo svarbą ir siūlo jais vadovautis, gretinant su kitais bylos duomenimis.

R. G., apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, jog jam vairuojant vilkiką SCANIA ir vežant medieną, jį sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnas paprašė automobilio dokumentų. Jis pasakė pareigūnui, kad neturi automobilio techninės apžiūros talono, išsitraukė iš rankinės 100 litų kupiūrą ir padėjo ant kabinos durų slenksčio, jokių dokumentų pareigūnui nepadavė. Pareigūnas pasiėmė pinigus ir nuėjo nuo automobilio, o jis nuvažiavo. Šiuos parodymus R. G. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu.

Iš byloje surinktų įrodymų visumos matyti, jog kaltinimai R. G. policijos pareigūno papirkimu bei N. K. kyšio priėmimu grindžiami R. G. parodymais ikiteisminio tyrimo metu bei byloje nustatytomis aplinkybėmis, jog N. K. per raciją nurodė neteisingą sustabdyto automobilio numerį bei nebuvo protokoluotas R. G. padarytas administracinio teisės pažeidimas.

Byloje surinktų įrodymų visuma neabejotinai nustatytos ir apeliaciniu skundu nėra ginčijamos objektyvios aplinkybės, jog išteisintasis R. G. 2013-02-26 Panevėžio m. vairavo gabenantį medieną vilkiką „SCANIA", neturintį galiojančios valstybinės techninės apžiūros. Šį vilkiką S.Kerbedžio gatvėje sustabdė Kelių policijos biuro vyr. patrulis, išteisintasis N. K.. N. K. per raciją nurodė neteisingus sustabdyto automobilio numerius. Šis R. G. padarytas KET pažeidimas nebuvo užfiksuotas. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, šie duomenys yra pakankami konstatuoti, jog N. K., nurodydamas neteisingą sustabdytos transporto priemonės valstybinį numerį bei, neužfiksuodamas R. G. padaryto administracinio teisės pažeidimo vairuojant automobilį be techninės apžiūros, aiškiai netinkamai atliko savo tarnybines pareigas, už ką ir galėtų būti traukiamas atsakomybėn, tačiau nėra neginčytinai įrodyta, jog R. G. papirko N. K., jam duodamas 100 litų kyšį, o N. K. šį kyšį priėmė.

Teisiamojo posėdžio metu R. G. teigė, kad jokio kyšio pareigūnui nedavė. 2013-02-26 nebuvo atlikta automobilio techninė apžiūra, už tai jis buvo nubaustas Kelių transporto policijos. Vėliau, pareigūnų klausinėjamas, kokiu būdu išvengė nuobaudos, pajuokavo, kad davė 100 Lt kyšį, o policijos pareigūnai vertino jo žodžius rimtai, jį tyrėjai provokavo, reguliavo - ten parodyk, tą padaryk, ir jis jų klausė ir dėl to davė atitinkamus parodymus apie kyšį policijos pareigūnui.

R. G. iš esmės analogiškai įvykio aplinkybes aiškino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Įtariamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, yra įrodymų šaltinis. Tačiau vien tik įtariamojo parodymai apie asmenį, kaip padariusį nusikaltimą, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nėra pakankami duomenys, pripažįstant tą asmenį kaltu padarius nusikaltimą. Įtariamojo parodymai turi būti patikrinti ir vertinami tik kartu su kitais bylos duomenimis.

Išteisintasis N. K. priėmęs iš R. G. kyšį neigė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo.

Iš bylos medžiagos matyti, jog kyšio perdavimas nebuvo užfiksuotas jokiomis techninėmis priemonėmis. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kaip policijos pareigūnas prieina prie vilkiko, tačiau policijos pareigūno ir vairuotojo pokalbio garsas ir vaizdas nėra užfiksuoti, nėra kaip įkalčio paimto kyšio dalyko - pinigų. Kad būtų perduotas-priimtas kyšis, nematė ir nepatvirtino kartu su N. K. dirbęs policijos patrulis liudytojas D. D., nei joks kitas asmuo. Naudojant technines telekomunikacijų kontrolės priemones reikšmingų bylai duomenų taip pat negauta. Todėl į tai, kad buvo perduotas- priimtas 100 litų kyšis, nurodo vien tik R. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau R. G. keitė parodymus, kas savaime kelia abejones jo duotų parodymų patikimumu. Be to, ikiteisminio tyrimo teisėjo atliktoje apklausoje, kuria prašo vadovautis prokuroras, R. G. nurodė aiškiai neteisingas aplinkybes - teigė, jog už automobilio vairavimą be techninės apžiūros nėra baustas ( t.1, b.l. 58), tačiau pažymos apie asmens baustumą duomenimis jis 2013-02-05, t. y., kelios savaitės prieš nagrinėjamą įvykį buvo padaręs analogišką pažeidimą, vairuodamas tą patį automobilį be techninės apžiūros, o baudą sumokėjo 2013-02-21, t. y., prieš penkias dienas iki nagrinėjimo įvykio (t. l, b.l. 78). Jei asmuo apklausoje duoda jam žinomai neteisingus parodymus apie kurią nors aplinkybę, tai menkina jo parodymų patikimumą ir apie kitas to asmens nurodytas aplinkybes. Kyla abejonių lyginant minėtus R. G. parodymus ir su vaizdo įrašo duomenimis. R. G. parodė, jog jis policijos pareigūnui visai nedavė tikrinti jokių transporto priemonės ar krovinio dokumentų. Pasakęs, kad nėra techninės transporto apžiūros, iš karto padėjo 100 litų kyšį ant vairuotojo pusės kabinos durų slenksčio, kuriuos paėmęs policijos pareigūnas nuėjo, o jis nuvažiavo. Jei jokie automobilio dokumentai tikrinti nebuvo, tai sustabdymas turėjo užtrukti labai trumpai, tačiau pagal vaizdo įrašo duomenis, matyti, jog 16:38:49 val. vilkikas sustoja, 16:38:51 val. prie vilkiko prieina policijos pareigūnas, 16:40:40 val. vilkikas pajuda ir nuvažiuoja, o 16:40:47 val. link tarnybinio automobilio ateina policijos pareigūnas. Iš to seka, jog policijos darbuotojas prie sustabdyto vilkiko buvo beveik 2 minutes. Tai kelia abejones, ar R. G. nurodė teisingai automobilio tikrinimo aplinkybes - jog iš karto padėjo pinigus, o policijos darbuotojas, paėmęs pinigus ir netikrinęs dokumentų nuėjo, kas aiškiai turėjo trukti trumpesnį laiką, nei 2 minutės.

Nėra pagrindo konstatuoti, jog ikiteisminio tyrimo metu parodymai iš R. G. buvo išgauti prievarta. Tačiau liudytojos tyrėjos R. K. parodymai apie tai, kad parodymų patikrinimo metu ji pati padėjo popieriaus lapelį, tikėdamasi, jog kaltinamasis į šį lapelį parodys, kaip pinigų padėjimo vietą, rodo išankstinį tyrimo kryptingumą. Be to, vežant R. G. į policijos komisariatą apklausai policijos automobiliu, bylą tyrę pareigūnai prieš apklausą su R. G. kalbėjosi apie įvykį, kas galėjo turėti įtakos R. G. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, ir menkina jo apklausoje užfiksuotų duomenų patikimumą.

Nenuoseklių kaltinamojo R. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kurių negalima patikrinti kitais bylos duomenimis, laikyti neabejotinu kaltės įrodymu negalima, o kitų duomenų nėra surinkta. Teisėjų kolegija kaltinime nurodytas aplinkybes apie policijos pareigūno papirkimą ir kyšio priėmimą vertina kaip prielaidas, o prielaida grįsti apkaltinamojo nuosprendžio negalima, todėl pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas R. G. dėl kaltinimo pagal BK 227 str. 4 d. bei N. K. dėl kaltinimo pagal BK 225 str. 4 d. išteisino pagrįstai.

Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tai, kad R. G. vairuota transporto priemonė neturėjo techninės apžiūros talono, o kaltinamasis N. K. pranešė neteisingą transporto priemonės numerį bei nepatraukė vairuotojo administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, turi veikų, užtraukiančių drausminę, tačiau ne baudžiamąją atsakomybę, požymius.

Apeliacinio skundo motyvais naikinti skundžiamą išteisinamąjį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.