- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-04-25
- Bylos Nr.
- 2K-259/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimantas Baumilas (pirm.), Josifas Tomaševičius, Jonas Prapiestis (pran.)
- Kaltinamasis
- T. B.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko teisėjo Rimanto Baumilo, teisėjo Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo teisėjo Jono Prapiesčio,
teismo posėdyje susipažino su Z. B. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria, atmetus Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą, Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 30 d. nuosprendis T. B. baudžiamojoje byloje paliktas nepakeistas.
Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 30 d. nuosprendžiu T. B. išteisintas nesant jo veikose nusikaltimų požymių, nurodytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, 294 straipsnio 2 dalyje.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo siūlymą apsvarstyti, ar Z. B. skundas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) reikalavimus ir ar yra BPK 369 straipsnyje nustatyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai, prokuroro, prašiusio skundą palikti nenagrinėtiną, kaip neatitinkantį baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, Z. B., prašiusios jos skundą nagrinėti, išteisintojo ir jo gynėjos, prašiusių skundą palikti nenagrinėtą, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
BK 138 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2004 m. balandžio 2 d., apie 14.30 val., valdoje (duomenys neskelbtini) konflikto su sutuoktine Z. B. metu, tyčia užsukdamas jai ranką, nutraukė alkūnės raištį, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios Z. B. sveikatą;
BK 294 straipsnio 2 dalį tuo, kad 2004 m. birželio 1 d., apie 19.00 val., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdydamas savo tariamą teisę, ginčijamą sutuoktinės Z. B., panaudodamas fizinę prievartą, išstūmė ją ir nepilnametę dukrą V. B. iš šeimos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), ir neleido nukentėjusiosioms naudotis šeimos turtu nuo 2004 m. birželio 1 d. iki nenustatyto laiko, taip padarė didelę žalą nukentėjusiųjų teisėms ir teisėtiems interesams.
Pirmosios instancijos teismas išteisinamąjį nuosprendį T. B. baudžiamojoje byloje motyvavo tuo, kad: komisinės teismo medicinos ekspertizės aktu konstatuota, jog Z. B. 2004 m. balandžio 2 d. padarytas sužalojimas nežymiai sutrikdė sveikatą, o tai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį ir už šią veiką kaltininkas atsako privataus kaltinimo tvarka; bylą nagrinėjant teisme prokuroras nuo kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 1 d. atsisakė; nei vienas liudytojas nepatvirtino, jog nuo 2004 m. birželio 1 d. T. B. prieš Z. B. ir V. B. būtų vartojęs fizinį ar psichinį smurtą, ir nenurodė, nuo kada Z. B. neįleidžiama į namus; Z. B. parodė, jog 2004 m. birželio 1 d. ji su T. B. susistumdė tarp durų, o tai nėra fizinė prievarta; Z. B. parodymai iš dalies prieštarauja dukters V. B. parodymams, duotiems teisme 2004 m. gruodžio 7 d.; Z. B. teisme niekuo nepagrindė to, kad jai ir V. B. buvo padaryta didelė žala, o prokuroras įrodymų dėl didelės žalos padarymo nukentėjusiosioms nepateikė.
Šalies argumentai
Z. B. skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Z. B. teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog įrodymų visuma nenustatyta, kad T. B. padarė BK 294 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikaltimą, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Kartu ji nurodo, kad 2005 m. liepos 19 d. Kauno miesto apylinkės prokuratūra padavė apeliacinį skundą, prašydama T. B. pripažinti kaltu padarius BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą ir skirti jam areštą septyniasdešimčiai parų, tačiau apeliacinės instancijos teismas nutartimi šį skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį paliko nepakeistą. Z. B. nesutinka su tokia apeliacinės instancijos teismo nutartimi ir teigia, kad teismas, neįvertinęs byloje surinktų įrodymų, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pasak jos, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neatkreipė dėmesio į padarytus įstatymų pažeidimus ir nepagrįstai nepanaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio.
Motyvuojamoji dalis
Z. B. skundas paliktinas nenagrinėtas ir teismo procesas nutrauktinas.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasaciniame skunde turi būti nurodyti ir nuosprendžio ar nutarties apskundimo pagrindai bei motyvai (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Kasacinės instancijos teismas priimtus bei įsiteisėjusius nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Baudžiamosios bylos nagrinėjamos kasacine tvarka ir įsiteisėję teismų sprendimai tikrinami teisės taikymo aspektu pagal pagrindus, numatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Vadinasi, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų išvados dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
Z. B. skunde nenurodo konkrečių baudžiamojo ir (ar) baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Abstraktūs samprotavimai apie įstatymų pažeidimus negali būti kasacinio skundo pagrindas. Z. B. taip pat iš esmės neigia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadas dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo. Tokie Z. B. skundo argumentai pagal baudžiamojo proceso įstatymą negali būti kasacinio skundo dalykas ir yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų. Taigi Z. B. skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų, keliamų kasacinio skundo turiniui, nes jame nenurodytas nei vienas iš minėtų, BPK 369 straipsnyje įtvirtintų, apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, ir yra paliktinas nenagrinėtas, o teismo procesas nutrauktinas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 377 straipsnio 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Z. B. skundą palikti nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukti.