Telšių apylinkės teismo sprendimas

atsakovui S. U. bei trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, D. U. ir jų atstovui advokatui Mariui Mikalauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovui S. U. dėl skolos ir delspinigių priteisimo ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, D. U. savarankišką reikalavimą dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas E. M. prašė priteisti iš atsakovo S. U. 2500,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovas E. M. palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Ieškovas nurodė, kad jam reikėjo papildomos žemės ploto, todėl iš atsakovo brolio, kuris dirba matininku, gavo atsakovo telefono numerį, susitiko ir sutarė, kad iš atsakovo nupirks Nacionalinės žemės tarnybos išvadas dėl žemės perkėlimo (toliau – išvada). Atsakovas S. U. sakė, kad išvados nėra iki galo parengtos, todėl iš karto jų negali pateikti, dėl ko ieškovas du kartus vežė atsakovą į Vilnių, kur šis ėjo į kažkokią įstaigą, kad sutvarkyti formalumus. Sutarė, jog bus atsiskaitoma santykiu 1:5. Kalbantis, išsiaiškino, kad ieškovas turi rąstų namuko statybai, o atsakovas norėtų statyti namą, todėl sutarė, kad ieškovas parduos atsakovui rąstus, o kai gaus išvadas, padarys sumų užskaitymą, įvertinę tai, kokia suma bus už perkeliamos žemės išvadą. Susitarimas buvo žodinis, už medieną sulygo 8000,00 Eur kainą. Medienos dokumentų ieškovas neturėjo, nes tuos rąstus gavo iš kito asmens. Rąstai paruošti rąstinio namo statybai, sunumeruoti, jų užtenka 150-200 m² ploto namui pastatyti. Atsakovas rąstus apžiūrėjo, jam tiko. Be to, kartu su atsakovu ir jo sūnumi važiavo apžiūrėti namo Mažeikiuose, pastatyto iš tokių rąstų ir pasiūlė kreiptis į to namo savininką dėl brėžinių namui gavimo, kadangi jis pats namo brėžinių neturėjo. Rąstus atsakovas išsivežė per dvi dienas, buvo gal 6 priekabos. Pirmą dieną juos vežė atsakovo sūnus, o antrą dieną atvažiavo pats atsakovas. Atsakovas sumokėjo 1000,00 Eur, dėl rąstų jokių pretenzijų nereiškė. Iki šiol išvados dėl žemės perkėlimo atsakovas nepardavė, teigdamas, kad vis dar nėra sutvarkyti dokumentai. Praėjus kuriam laikui ieškovas pradėjo raginti atsakovą atsiskaityti už rąstus ir šis pažadėjo padaryti pavedimą. Atsakovo žmona D. U. į jo sąskaitą pervedė 3000,00 Eur, pavedimo paskirtyje nurodydama, kad tai paskola. Su atsakovo žmonos jis nepažįsta, jos niekada nėra matęs, iš jos pinigų nesiskolino, todėl tuos 3000,00 Eur užskaitė kaip atsakovo skolą. Atsakovas pradėjo neatsiliepti į telefono skambučius, daugiau pinigų nemokėjo. Kadangi pas atsakovą buvo matęs vikšrinį traktorių, todėl susisiekė su juo ir paklausė, ar jam reikalingas tas traktorius. Atsakovas sakė, kad ne, todėl sutarė, kad už skolą jis paims traktorių. Sutarė ir dėl traktoriaus vertės – 1900,00 Eur, jeigu atsakovas pateiks traktoriaus tvarkingus dokumentus, o jei dokumentų nepateiks, tai traktorių įvertino 1500,00 Eur. Dėl traktoriaus paėmimo susitarė iš anksto, tačiau atvykus paimti traktorių, atsakovo namuose nebuvo. Jis traktorių išsivežė sutartą dieną, o registracijos liudijimą iš S. U. gavo vėliau. Vikšrinis traktorius nebuvo registruotas atsakovo vardu, paaiškėjo, kad traktoriaus savininkas miręs, jo paveldėjimo niekas nesitvarkė. Atsakovas yra jam skolingas 2500,00 Eur. Trečiąjį asmenį D. U. pirmą kartą pamatė teisme, pinigų iš jos niekada nesiskolino. Dėl to, kad jis pateiks atsakovui brėžinius namelio statybai, jokio susitarimo nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, o trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovas S. U. iš ieškovo įsigijo rąstus, už kuriuos, ieškovo teigimu, sutarė 8000,00 Eur kainą. Kadangi atsakovas 1000,00 Eur sumokėjo grynais, o ieškovas, atsakovo sutikimu, pasiėmė 1500,00 Eur vertės traktorių ir D. U. pervedė jam 3000,00 Eur, pasak ieškovo, atsakovas yra sumokėjęs 5500,00 Eur už parduotus rąstus, ir skoloje liko prašomus priteisti 2500,00 Eur.

Atsakovas S. U. ginčijo ieškovo nurodytą 8000,00 Eur kainą ir nurodė, kad su ieškovu už žemės perkėlimo išvadą sutarė 5000,00 Eur. Kad ją mainys į rąstus, sugalvojo vėliau, taigi, susitarta rąstų kaina buvo 5000,00 Eur. Vėliau duodamas parodymus atsakovas nurodė, kad per jo brolį A. ieškovas prašė parūpinti 1 ha žemės perkėlimo išvadą. Iš karto avanso ieškovas nemokėjo, nes norėjo įsitikinti, ar ta išvada tikrai yra. Vėliau, spalio mėnesį, norėdamas išsivalyti sandėlį, ieškovas pasiūlė atvažiuoti pasiimti rąstų bei kitų daiktų, kurie galėtų tikti atsakovui. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu teikė prieštaringus paaiškinimus, teigdamas, jog tartasi buvo tai dėl išvados pirkimo-pardavimo, tai dėl mainų, tačiau kaip matyti iš apeliacinio skundo, šiuos santykius jis pats įvardijo pirkimo-pardavimo santykiais, patvirtindamas, kad išveždamas dalį rąstų jis sumokėjo 1000,00 Eur, tačiau daugiau mokėti pinigų nežadėjo, nes manė, kad gavus išvadą, pinigų mokėti nebereikės.

Nagrinėjamu atveju kyla klausimas, kaip kvalifikuotini tarp ieškovo ir atsakovo susiklostę santykiai – pirkimo-pardavimo ar mainų teisiniais santykiais.

CK 3.306 straipsnio 1 dalis nustato, jog pirkimo-pardavimo sutarties dalyku gali būti neišimti iš apyvartos daiktai, kuriuos pardavėjas jau turi ar kurie gali būti sukurti ar pardavėjo įgyti ateityje, vertybiniai popieriai ir kitokie daiktai bei turtinės teisės.

Priešingai, mainų sutarties pagrindinis tikslas, skirtingai nei pirkimo-pardavimo sutarties atveju, šalių siekis ne gauti perleidžiamo daikto vertę atitinkančią pinigų sumą, bet įgyti individualiais požymiais apibrėžtą kitos šalies turimą daiktą, išsiskiriantį tam tikromis ypatybėmis, kurios jį įgyjančiai šaliai yra svarbios ir priimtinos (CK . CK 6.434 straipsnis nustato, kad abi šalys savo prievolę perduoti daiktus turi įvykdyti kartu, jeigu sutartis nenumato ko kita.

Mainai ir pirkimas-pardavimas turi bendrų bruožų, bet tai – ne tapatūs sandoriai. Nors abiejų sandorių atveju įvyksta turto perdavimas, tačiau mainų esmė yra apsikeitimas daiktais, o pirkimo-pardavimo sutartimi daiktas perduodamas kito asmens nuosavybėn už sutartą pinigų sumą (kainą). Tai esminis mainų skirtumas nuo pirkimo-pardavimo. Kitas skiriamasis mainų ir pirkimo-pardavimo požymis yra nuosavybės teisių į daiktą atsiradimo momentas. Nuosavybės teisė į daiktą pirkimo-pardavimo atveju atsiranda nuo jo perdavimo (CK 6.393 straipsnio 4 dalis, CK 6.317 straipsnio 1 dalis), o į išmainytus daiktus – abiem mainų sutarties šalims tuo pat metu, t. y. kai prievolę perduoti daiktus įvykdo abi šalys (CK 6.434 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys žodžiu susitarė, jog atsakovas pateiks ieškovui išvadą dėl žemės perkėlimo į Mažeikių rajoną santykiu 1:5. Jokių duomenų apie tai, kad ieškovas ir atsakovas bendravimo pradžioje tarėsi dėl išvados mainymo į kokius tai daiktus, byloje nėra. Nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl rąstų, traktoriaus įsigijimo šalys pradėjo tartis tik po to, kai jau buvo sudarytas susitarimas dėl žemės perkėlimo išvados, o tai leidžia spręsti, jog tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo santykiai. Tai pagrindžia ir faktas, jog šalių tarimosi dėl žemės perkėlimo išvados momentu atsakovas S. U. neturėjo tinkamos perleisti ieškovui išvados, o bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tokios išvados jis neturi iki šiol. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostę santykiai kvalifikuotini pirkimo-pardavimo teisniais santykiais, nes nustatyta, kad šalys iš karto susitarė būtent dėl žemės perkėlimo išvados, o susitarimai dėl rąstų ir traktoriaus įsigijimo atsirado vėliau, po pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo.

Byloje ginčas kilo dėl pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo, atsiskaitymo už įsigytas prekes.

Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Parduodamo daikto kaina nustatoma pinigais šalių susitarimu (CK 6.313 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 6.156 straipsnio 5 dalį, jeigu sutarties sąlygas nustato dispozityvioji teisės norma, tai šalys gali susitarti šių sąlygų netaikyti arba susitarti dėl kitokių sąlygų. Jeigu tokio šalių susitarimo nėra, sutarties sąlygos nustatomos pagal dispozityviąją teisės normą. CK 4.49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kito. Pirkimo–pardavimo sutartyje ginčo šalims nesusitarus dėl kainos sumokėjimo terminų, tvarkos ar būdo, nustatydamas kainos sumokėjimo sąlygas, teismas remiasi CK 6.314 straipsniu: jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainą konkrečioje vietoje, jis privalo sumokėti ją pardavėjui daiktų perdavimo vietoje (CK 6.314 straipsnio 1 dalis); jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainą konkrečiu laiku, jis privalo ją sumokėti daiktų perdavimo momentu (CK 6.314 straipsnio 2 dalis); jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, pirkėjas privalo iš karto sumokėti visą kainą (CK 6.314 straipsnio 4 dalis). Tais atvejais, kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas (CK 6.314 straipsnio 5 dalis).

CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutartis ir iš jos kylančios pareigos galioja tol, kol įstatymo nustatyta tvarka nėra pakeičiama, pabaigiama ar pripažįstama negaliojančia. Kai sudaryta sutartis ir viena jos šalis reikalauja sutartį vykdyti, tai kita šalis arba turi tam paklusti ir ją vykdyti, arba nuo vykdymo gintis tokiais teisių gynimo būdais, kurie leidžia sustabdyti ar panaikinti vykdymo prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2010).

Šalys nesudarė rašytinės prekių pirkimo-pardavimo sutarties, todėl apie sutarties sudarymo aplinkybes, už prekes nustatytą kainą, sutarties vykdymą teismas sprendžia vadovaudamasis šalių, trečiojo asmens bei liudytojų paaiškinimais (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovaudamasis bylos nagrinėjimo koncentruotumo principu, vadovaudamasis CPK 195 straipsnio analogija, pakartotinai neapklausė liudytojų R. S. ir R. S., kadangi byloje dalyvaujantys asmenys nurodė, kad jų parodymai yra žinomi, neprašė jų garsinti ir sutiko, kad teismas šių liudytojų parodymais vadovautųsi priimdamas sprendimą (CPK 183 straipsnis).

Šalys neginčija aplinkybių, jog atsakovas iš ieškovo įsigijo statinio statybai rąstus. Tarp šalių kilo ginčas dėl rąstų įsigijimo kainos, atsiskaitymo būdo bei dėl dalinio/visiško atsiskaitymo. Ieškovo teigimu, už rąstus buvo susitarta 8000,00 Eur kaina, iš kurių 5500,00 Eur atsakovas įvairiais būdais sumokėjo, o atsakovo teigimu, sutarta kaina buvo 5000,00 Eur ir šią sumą jis jau yra sumokėjęs.

Šalių paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad 2021 m. spalio mėn. atsakovas iš ieškovo įgijo rąstus, juos per dvi dienas išsivežė iš sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini).

Liudytojas E. U. patvirtino, jog visų pirma su atsakovu, kuris yra jo tėvas, važiavo į M. pažiūrėti rąstų namo statybai. Visų pirma apžiūrėjo iš tokių pat rąstų pastatytą namą, nes ieškovas neturėjo plano, kurį žadėjo duoti vėliau. Kkokį projektą ir kokio pastato statybai ieškovas turėjo pateikti, jis nežino. Rąstus vežėsi po 1-2 mėnesių. Pirmą dieną rąstus vežė jis, tada ieškovas ir paprašė 1000,00 Eur avanso. Rąstai nebuvo blogi, o kitą dieną tėvas pats vežėsi rąstus, jie buvo prastesni. Apie vikšrinio traktoriaus perleidimą detalių aplinkybių nežino, nes tuo metu buvo užsienyje, apie paskolą taip pat nieko nežino.

Nustatyta, kad antrąją dieną rąstus vežė atsakovas ir ieškovui grynais pinigais sumokėjo 1000,00 Eur. Nors abi šalys neneigė aplinkybės, jog už atsakovo pateiktą išvadą dėl žemės perkėlimo tam tikra suma galėtų būti įskaityta į medienos kainą, tačiau iki pat bylos nagrinėjimo pabaigos atsakovui nepavyko sutvarkyti tinkamai žemės perkėlimo išvados, ką jis patvirtino ir 2024 m. gegužės 6 d. vykusio teismo posėdžio metu. Atsakovui kyla pareiga atsiskaityti už įsigytus rąstus. Dėl atsakovo teiginių, jog šalys planavo lygiaverčius – 5000 Eur – vertės mainus: mainyti išvadas dėl žemės perkėlimo į rąstus, teismas pasisakė aukščiau, nuspręsdamas, jog tarp šalių susiklostę santykiai vertintini ne mainų, o pirkimo-pardavimo santykiais.

Dalinį atsakovo atsiskaitymą už rąstus pagrindžia byloje nustatytos aplinkybės. Kaip minėta, 1000,00 Eur atsakovas sumokėjo grynais pinigais antrąją dieną pats išsiveždamas dalį rąstų. Dalį sumos – 1500,00 Eur ieškovas užskaitė už atsakovo perleistą vikšrinį traktorių. Atsakovas nesutiko su ieškovo nurodyta traktoriaus verte ir nurodė, jog už šį traktorių, kurį įsigijo prieš metus, jis mokėjo 2200,00 Eur. Liudytojas R. S. parodė, kad atsakovas norėjo 2000,00 Eur už traktorių. Tokia suma buvo per didelė, nes traktorius buvo be dokumentų, neužsivedė, pats atsakovas jį užvedė tik užtraukdamas kito traktoriaus pagalba, traktorius buvo labai blogos būklės. M. nesutiko mokėti 2000,00 Eur (2022 m. spalio 20 d. teismo posėdis, garso įrašas 01:11:28-01:18:17). Nesant galimybės traktoriaus įregistruoti savo vardu, ieškovas vikšrinio traktoriaus kainą sumažino 400,00 Eur iki 1500,00 Eur. Jokių įrodymų apie traktoriaus būklę perleidimo momentu, paneigiančių jo blogą būklę, kurią nurodė tiek ieškovas, tiek liudytojas R. S., atsakovas nepateikė. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė „autoplius.lt“ duomenis apie DT-75 buldozerio kainą – 3000 Eur. Atsakovas patvirtino ieškovo ir liudytojo R. S. paaiškinimus, jog traktorius savaime neužsivedė, jį reikėjo užtraukti kito traktoriaus pagalba, taip pat tai, kad traktorius neregistruotas jo vardu, o dokumentai yra mirusio savininko vardu, o paveldėtojai palikimo dokumentų nėra susitvarkę.

Interneto svetainėse „Auction Baltic industries“, „autoplius.lt“ ir kt. naudojimui tinkami traktoriai DT-75 įvertinti 1200,00-3000,00 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog ieškovo pateikta traktoriaus vertė – 1500,00 Eur, yra reali, o atsakovo nurodyta 2000,00 Eur kaina, minėtų svetainių ir bylos duomenimis yra per didelė, atsižvelgiant į šalių nurodytus jo trūkumus.

Spręsdamas dėl traktoriaus perleidimo ieškovui, teismas nemato pagrindo abejoti, jog tarp šalių buvo susitarimas, jog dalis kainos už parduotą medieną bus užskaityta perleidžiant ieškovui traktorių. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, šalys tarėsi dėl traktoriaus perleidimo, pats atsakovas atgabeno traktorių iš laukų į savo kiemą, ieškovas atvažiavo traktorių paimti su tralu, apie tai telefonu informavo atsakovą, pranešdamas, jog užsakytas tralas, o atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad reiškė prieštaravimus dėl to, kad ieškovas išsiveža traktorių. Jo sodyboje gyvenęs P. A. (kuris yra miręs), padavė traktoriaus raktelius. Atsakovas į policijos pareigūnus dėl savavališko traktoriaus išsivežimo bei galimo ieškovo savavaldžiavimo ar traktoriaus vagystės nesikreipė nei iškarto po išsivežimo, nei vėliau. Dėl šios aplinkybės jis davė prieštaringus parodymus, pradžioje nurodydamas, kad galvojo susitarti geruoju, vėliau nurodydamas, kad policijos pareigūnai nepriėmė jo pareiškimo dėl traktoriaus vagystės. Tokie atsakovo nenuoseklūs ir prieštaringi parodymai kelia pagrįstų abejonių atsakovo parodymų patikimumu, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas sutiko ir neprieštaravo, kad ieškovas išsivežtų traktorių, dėl ko teismas laiko įrodytu 1500,00 Eur įskaitymo už medienos įsigijimą.

Sprendžiant trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, D. U. pateikto reikalavimo priteisti iš ieškovo 3000,00 Eur, kuriuos ji nurodė paskolinusi ieškovui, teismas pripažįsta, kad šios sumos pervedimas ieškovui negali būti priskiriamas paskolos teisinių santykių kategorijai.

CK 6.870 straipsnis nustato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.871 straipsnis nustato, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų.

Ginčo dėl to, kad trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, D. U. 2022 m. gruodžio 6 d. pervedė ieškovui E. M. 3000,00 Eur, byloje nėra. Tiek ieškovas, tiek atsakovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad niekada nėra matę vienas kito iki susitikimo teisme ir nėra bendravę. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, D. U. parodė, kad 3000,00 Eur ji pervedė sutuoktinio, t. y. atsakovo prašymu, kuris jai sakė, kad paskolinti pinigus prašo ieškovas neva Kalėdoms. Atsakovas patvirtino, kad jis tuo metu pinigų pats neturėjo, todėl prikalbino žmoną padaryti pavedimą ieškovui. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, D. U. tikėjosi, kad pinigus jai grąžins ieškovas, tačiau nepagrindė, kokiu būdu, kada ir dėl ko ieškovas turėtų tai padaryti. Ji nurodė, kad iš vyro paaiškinimo suprato, kad pinigus skolina pusmečiui, o praėjus kuriam laikui pradėjo sutuoktinį klausinėti, kada bus grąžinti pinigai. Į ieškovą ji pati niekada nesikreipė, kaip nustatyta, jo nepažinojo ir nebuvo mačiusi bei bendravusi.

Kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Taigi, prezumpcijos, kad paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju paskolos sutartis, atitinkanti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, tarp ieškovo ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, nebuvo sudaryta, nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina paskolos sutarties sudarymo fakto, ieškovas nepasirašė jokios paskolos sutarties, dokumento ar raštelio, pinigus – 3000,00 Eur trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, D. U. pervedė prašoma ir įtikinta sutuoktinio, t. y. atsakovo, kuris jau buvo parsivežęs rąstus iš ieškovo, tačiau už juos pilnai nesumokėjęs, todėl teismas pripažįsta, jog pavedimas buvo padarytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pagrindu, sumokant dalį skolos už šeimos reikmėms nupirktus rąstus. Tokią išvadą teismas daro ir dėl to, kad žinodama rąstų pirkimo faktą bei šalių susitarimą dėl išvados, D. U. pervedė pinigus, nors turėjo galimybę atsisakyti tai daryti.

Nenustačius paskolos santykio tarp ieškovo ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, D. U., 3000,00 Eur skola, teismo įsitikinimu, ieškovo pagrįstai įskaityta į medienos kainą.

Nustatytos aplinkybės, kad už parduotus rąstus buvo iš dalies atsiskaityta su ieškovu, atsakovui sumokant 1000,00 Eur grynais pinigais antrąją rąstų išsivežimo dieną, užskaitant 1500,00 Eur už perleistą traktorių ir 3000,00 Eur pavedimu – viso 5500,00 Eur, leidžia teismui daryti išvadą, jog už parduodamus rąstus ieškovo nurodyta 8000,00 Eur suma yra teisinga ir paneigia atsakovo nurodytą neva susitartą 5000,00 Eur sumą. Vertindamas surinktus įrodymus, teismas pripažįsta, jog atsakovas, kuris bylos eigoje teikė nenuoseklius, prieštaringus parodymus, nurodė skirtingas aplinkybes, iki bylos nagrinėjimo pabaigos nepatiekė įrodymų apie susitarimo dėl žemės perkėlimo išvados įvykdymą, dėl to sprendžia, jog ieškovo nurodytos aplinkybės pagrindžia jo reikalavimus, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 2500,00 Eur skola. Teismo vertinimu atsakovas neįrodė, jog už įsigytas prekes (rąstus) yra visiškai atsiskaitęs, nepateikė įrodymų, kad rąstų būklė yra netinkama, priešingai – teigdamas, jog rąstai yra supuvę, beverčiai, netinkami statybai, atsakovas reikalavo iš ieškovo namo brėžinių, pagal kuriuos būtų galima iš minėtų rąstų pastatyti namą. Nustatytos aplinkybės rodo, kad atsakovas turėjo pakankamai laiko ir galimybių įsitikinti rąstų tinkamumu jo tikslams, rąstų kokybe, tačiau to nedarė, dėl ko turi pareigą atsiskaityti už įsigytas prekes, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 2500,00 Eur skola (CK 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.314 straipsnio 5 dalis).

Pirkėjui laiku nesumokėjus už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas (CK 6.314 straipsnio 5 dalis). CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas ieškovui pareikalavus atsiskaityti, už įsigytus rąstus nesumokėjo, dėl ko ieškovas kreipėsi į teismą, todėl iš jo, priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas byloje patyrė 2608,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 56 Eur žyminis mokestis, ir 2402,50 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą, kurias sudaro pasiruošimas bylos nagrinėjimui, ieškinio paruošimas, dalyvavimas teismo posėdžiuose, apeliacinio skundo paruošimas, be to ieškovas sumokėjo 150,00 Eur už atsiliepimo į trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus paruošimą.

Įvertinus tai, jog ieškovo susidariusios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų maksimalių dydžių, teismas sprendžia, jog mažinti bylinėjimosi išlaidas nėra teisinio pagrindo. Ieškinį patenkinus ir netenkinus trečiojo asmens savarankiško reikalavimo, iš atsakovo ieškovui priteistinos 2458,50 Eur, o iš trečiojo asmens – 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti, o trečiojo asmens savarankišką reikalavimą atmesti.

Priteisti iš atsakovo S. U. ieškovui E. M. 2500,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų 00 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. liepos 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2458,50 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, D. U. ieškovui E. M. 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.