- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-11
- Bylos Nr.
- II-314-834/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00281-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Pareiškėjas
- A. K., J. K.
sekretoriaujant Erikai Bernotaitei, Irenai Adamovič, Daivai Sadauskaitei
dalyvaujant skundą padavusiems asmenims A. K., J. K.
teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjų A. K. ir J. K. skundą dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus 2019-03-19 nutarimo Nr. A33(13)-13, kuriuo atsisakyta pradėti administracinę teiseną ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2018-08-06 Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje buvo gautas A. K. ir J. K. skundas dėl tęstinio gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimo. Minėtame skunde prašo ištirti N. P. tęstinai nuolat daromą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 1 dalyje 9 grubiai pažeidinėjant Gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių 8.9, 8.12, 10.2, 24 bei 31 punkto reikalavimus ) ir juos konstatavus N. P. nubausti administracine tvarka bei imtis priemonių šiuos veiksmus nutraukti įstatyme nustatyta tvarka, tame tarpe taikant ir šuns konfiskavimą.
Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2018 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. A33(1)-6620 informavo pareiškėjus, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija, išnagrinėjusi pareiškime nurodytas aplinkybes, atlikusi pareiškime nurodytų aplinkybių patikrinimą, nustatė, jog administracinio nusižengimo teisena yra negalima. Rašte taip pat nurodyta, kad šis raštas gali būti pasirinktinai skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi atsisakė priimti J. K. ir A. K. skundą, kadangi pareiškėjų skundžiamas raštas yra informacinio pobūdžio pranešimas ir nelaikytinas procesiniu dokumentu ANK prasme.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 6 d. nutartimi A. K. ir J. K. atskirąjį skundą tenkino ir grąžino bylą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui motyvuoto nutarimo priėmimui.
2019-03-19 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyrius priėmė nutarimą atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį N. P. atžvilgiu. Nutarimą motyvavo tuo, kad 2018-08-08 patikrinimo metu (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad A. K. tariama įvykio vieta , kurioje N. P. šuo šlapinosi yra sausa ( trinkelės bei šulinio dangtis). Taip pat pažymėjo, jog nurodyta N. P. šuns šlapinimosi vieta ir yra 2016-01-10 susitarimo pagrindu apibrėžta 52 kv. m. žemės sklypo dalis, kuria savo nuožiūra leista naudotis N. P.. Pažymėjo, jog nė vienas iš išvardintų taisyklių punktų nereglamentuoja bei nedraudžia priskirtoje teritorijoje vedžioti gyvūną, bei kad jis toje teritorijoje galėtų atlikti savo gamtinius reikalaus. Taisyklių 8.12 p. nustatyta, kad gyvūnų laikytojas be Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nurodytų pareigų turi garantuoti, kad jų laikomi gyvūnai neterštų laiptinių, liftų, kitos asmens priskirtos teritorijos ir viešųjų vietų, taigi savo priskirtų teritorijų minimas punktas nereglamentuoja bei šiuo atveju jokiais būdais negali būti taikomas, kadangi teisėti teritorijos, kurioje galimai šlapinosi N. P. priklausantis šuo, šeimininkai pagal 2016-01-10 sudarytą susitarimą leido šia teritorija savo nuožiūra naudotis N. P. bei jokių priekaištų dėl šuns vedžiojimo bei šuns gamtinių reikalų atlikimo neturi. Dėl Taisyklių 31 p. pažymėjo, jog šis taisyklių punktas negali būti taikomas, kadangi nėra nustatyto bendro kiemo. Pareiškėjo valdomas žemės sklypas yra padalytas bei nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, todėl N. P. neprivalo gauti pareiškėjų sutikimo laikyti šunį. Valstybinės įmonės registro centro duomenimis, žemės sklype Nr. 4103/0200:2066 yra įregistruotas dvibutis gyvenamasis namas ir pagal pateikta naudojimosi tvarka nustatyta, kad kiekvienam dvibučio gyvenamojo namo savininkui nustatyta atskira žemės sklypo dalis bei nėra nustatyta bendro naudojimo žemės sklypo.
2019-04-15 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas A. K. ir J. K. skundas dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus 2019-03-19 nutarimo Nr. A33(13)-13, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialisto T. D. 2019-03-19 nutarimą atsisakyti padėti administracinę teiseną Nr. A33 (13 )-13 ir paskirti N. P. ANK 346 str. 3 d. numatytą administracinę nuobaudą už pakartotinai padarytą Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pažeidimą. Skunde nurodė, jog jiems ir N. P. priklauso gyvenamasis namas, kurį sudaro du butai, butas Nr.1 priklauso jiems, o butas Nr. 2 priklauso N. P.. Namas kaip bendras privatus pastatas priklauso jiems su N. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį. Nurodo, jog N. P. be jų raštiško sutikimo šunį laiko name ir bendrame kieme. N. P. tyčia nuolat teršia namo kiemą, tokiu būdu pažeidinėdamas jų teises į švarią ir sveiką gyvenamąją aplinką.
Atsiliepimas
2019-05-13 Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į A. K. ir J. K. skundą dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus 2019-03-19 nutarimo Nr. A33(13)-13, kuriuo atsisakyta pradėti administracinę teiseną, panaikinimo. Atsiliepime nurodyta, kad taisyklės nereglamentuoja bei nedraudžia priskirtoje teritorijoje vedžioti gyvūną bei, kad jis toje teritorijoje galėtų atlikti savo gamtinius reikalus. Taisyklių 8.12 p. tik nustatyta tvarka, kad gyvūnų laikytojas be Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nurodytų pareigų turi garantuoti, kad jų laikomi gyvūnai neterštų laiptinių, liftų, kito asmens priskirtos teritorijos ir viešųjų vietų. Nurodo, jog teisėti teritorijos šeimininkai , kurioje galimai šlapinosi N. P. priklausantis šuo, pagal 2016-01-10 sudarytą susitarimą leido šia teritorija savo nuožiūra naudotis N. P. bei jokių priekaištų dėl šuns vedžiojimo bei šuns gamtinių reikalų atlikimo neturi. Nurodo, jog pareiškėjų valdomas žemės sklypas yra padalytas bei nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, todėl N. P. neprivalo gauti pareiškėjų sutikimo laikyti šunį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu A. K. savo skundą palaikė ir paaiškino, kad pareigūnas, atvykęs po kažkurio laiko, rado sausą vietą. Sklypas nėra atidalintas. Vienu atveju N. P. buvo nubaustas, kitu atveju šališkai siekiama apginti. Aikštelė yra vieša vieta, nors žemė yra privati, naudojama bendram naudojimui. Šuo yra laikomas didžiąją dalį name. Reiškia pretenzijas dėl to , kad šuo dergia aplinką. N. P. pažeidžia gyvūnų laikymo taisykles, kadangi laiko be jų sutikimo. Šuo dergia aplinką. Tuo yra pažeidžiami jų interesai, nes nemalonu būti kieme.
Teismo posėdžio metu J. K. skundą palaikė ir paaiškino, jog pradžioje šunį atvesdavo prie jų langų. Prašymų jis neklauso. Trinkeles jis nuplaudavo tik tada, kai jie matydavo. Šuns dergimas prasidėjo, kai jie įsigijo šunį 2017 m. pavasarį. Į teritoriją gali patekti visi, tvorų nėra.
Institucijos atstovas K. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją. Paaiškino, jog gavus pareiškimą po 2 dienų, pareigūnas nustatė, kad yra sausas kanalizacijos dangtis. Papildomai buvo iškviestas N. P. ( šuns savininkas ). Yra nustatyta žemės naudojimosi sklype tvarka. Namas yra padalintas, šuns laikymui nereikalingas sutikimas, nes tai yra dvibutis namas, turintis atskiras dalis. Pagal sklypo naudojimosi tvarką pareiškėjų sutikimas nereikalingas. Pirmą kartą N. P. buvo skirtas įspėjimas, kadangi nebuvo žinoma naudojimosi tvarka.
Motyvuojamoji dalis
A. K. ir J. K. skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 5 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog 2019-03-19 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyrius nutarimu Nr. A33(13)-13, atsisakė pradėti administracinę teiseną pagal pareiškėjų A. K. ir J. K. skundą. Nurodė, kad 2018-08-08 patikrinimo metu Vilniaus r. Avižienių sen., Gilužių k. Pakalnės g. 18 buvo nustatyta, kad A. K. tariama įvykio vieta, kurioje N. P. šuo šlapinosi yra sausa ( trinkelės bei šulinio dangtis). Be to nurodė, jog N. P. pateikė 2016-01-10 su UAB „(duomenys neskelbtini)“, G. L. bei D. L. sudaryta susitarimą, kad leidžiama N. P. naudotis 52 kv.m. žemės sklypo dalimis, žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane B1 pažymėta taškais 21, 22, 4, 5, 23, 24 iki bus nustatytas servitutas.
ANK 346 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Minėta norma yra blanketinė, todėl, siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal šią normą, yra būtina nurodyti kito teisės akto normą (nuostatą), kurios reikalavimus asmuo pažeidė.
Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 str. 2 d., 3 p. numatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui; Minėto straipsnio 4 p. numatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu 2014-12-03 NrA27(1)-2876 su pakeitimais patvirtintose gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių ( toliau taisyklės) 8.3 punkte nustatyta, kad Gyvūnų laikytojas, be Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nurodytų pareigų turi užtikrinti, kad viešose vietose, dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose , pvz atviruose balkonuose, rūsiuose, koridoriuose, laiptinėse ir kt, gyvūnai nebūtų paliekami be priežiūros ir ( ar ) laikomi. Gyvūnui priteršus viešoje vietoje, dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose ar kito asmens žemės valdoje, gyvūnų laikytojas nedelsdamas turi surinkti gyvūnų ekskrementus ar kitus gyvūnų paliktus teršalus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nurodė, jog N. P. priklausantis šuo nuolat teršia aplinką. Iš pateiktos filmuotos medžiagos matyti, jog šuo šlapinosi ant kanalizacijos dangčio. Posėdžio metu apklaustas N. P. teigė, jog šuo kartais šlapinasi ant lietaus nuotekų dangčio. Specialiai ten šuns neveda, tačiau kartais atlieka gamtinius reikalus. Šuo kiemo neteršia, nes kiemas yra nuplaunamas. Teismas šiuo nagrinėjamu atveju neįžvelgia taisyklių 8.3 punkto pažeidimo, kadangi taisyklėse yra įtvirtinta, jog gyvūnų laikytojas nedelsdamas turi surinkti gyvūnų ekskrementus ar kitus gyvūnų paliktus teršalus. Tai jog šuniui pasišlapinus yra nuplaunamas kiemas patvirtino pats N. P.. Iš dalies patvirtina ir pačių pareiškėjų paaiškinimai, jog kiemas yra nuplaunamas. Pareiškėjai nurodo, jog N. P. kiemą nuplauna, tik kai jie mato. Tačiau ši aplinkybė vertintina kritiškai. Jeigu toje vietoje kaip pareiškėjai teigia šuo sistemingai šlapintųsi, neabejotinai šlapimo žymės ir kvapas turėtų būtį įsigėręs ir matytųsi žymės. Tačiau kaip matyti T. D. tikrino įvyko vietą, kur nustatė, kad kiemo trinkelės ir kanalizacijos šulinys yra sausi ir jokių dėmių. Sutiktina su pareiškėjų argumentais, jog tikrinant praėjus kelioms dienoms, trinkelės ir dangtis gali būti sausi. Tačiau vertinant pareiškėjų nurodomas aplinkybes, jog šuo sistemingai šlapinasi ir jei ta vieta nebūtų nuplaunama, neabejotinai, šlapimo žymės nors ir išdžiūvusios matytųsi. Todėl nėra jokiai objektyviais duomenimis paremta aplinkybė, jog šuo namo kiemą 3-5 kartus per dieną teršia tyčia. Byloje pateiktas vienintelis nufilmuotas atvejis dėl 2018-07-26 įvykio. Tačiau kaip minėta, N. P. patvirtino, jog priteršus šuniui ta vieta yra nuplaunama. Taigi šios aplinkybės leidžia teismui spręsti, jog N. P. nepažeidė taisyklių 8.3, 8.9, 8.12 reikalavimų. Iš bylos duomenų matyti, jog tai yra dvibutis gyvenamasis namas, kuriame yra du butai su skirtingais unikaliais numeriais. Iš byloje esančios fotonuotraukos ( b.l. 49 ) matyti, jog tai yra dviejų butų pastatas sujungtas garažu. Tačiau vertinant N. P. veiksmus taisyklių 8.9 punkto aspektu nurodoma vieta, kur šuo šlapinosi 2018-07-26 15 val. 03 min ( medžiaga Nr. A34(1)-4689-S , b.l. 8) ir sulyginus su fotonuotrauka kur užfiksuoti abu pastatai ir kiemas, ta vieta yra arčiausiai paties savininko N. P. buto ir gerokai nutolusi nuo pareiškėjų buto. Todėl teismui kelia pagrįstų abejonių, pareiškėjų nurodoma aplinkybė, jog jie nuolat jaučia šuns šlapimo smarvę. Be to ir pats pareiškėjas A. K. dėl 2018-07-26 15 val. 03 min. užfiksuoto šuns šlapimosi kreipėsi tik praėjus kelioms dienoms ( pareiškimo surašymo data 2018-08-03, o Vilniaus rajono savivaldybėje gautas 2018-08-06).
Pareiškėjai taip pat nurodo, taisyklių 31 punkto reikalavimas imperatyviai numato, jog laikyti šunis, kates bute, privačiame name, bendrame kieme kur gyvena kelios šeimos leidžiama tik turint raštišką jame gyvenančių pilnamečių veiksnių asmenų sutikimas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjai gyvena bute Nr. 1, o N. P. gyvena bute Nr. 2. Taigi pareiškėjai ir N. P. gyvena atskiruose butuose su skirtingais unikaliais numeriais. Be to, iš byloje esančios fotonuotraukos ( b.l. 49 ) matyti, jog tai yra dvibutis gyvenamasis namas su atskirais įėjimais iš laiko. Nenustatyta, jog šuo būtu laikomas kieme. Taigi šiuo atveju teismas nenustatė, jog N. P. veiksmuose yra taisyklių 31 punkto pažeidimas. Taip pat atkreiptina ir į tai, jog posėdžio metu pareiškėja J. K. nurodė, jog jie neprieštaravo, kai N. P. įsigijo šunį. Todėl teismo vertinimu nėra jokio pagrindo išvadai, jog šiuo atveju būtų pažeisti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai.
Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas pasakyta, daro išvadą, kad 2019-03-19 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus nutarimas Nr. A33(13)-13, kuriuo atsisakyta pradėti administracinę teiseną pagal pareiškėjų A. K. ir J. K. pareiškimą, pagrįstas ir teisėtas, todėl pareiškėjų skundas netenkintinas ir nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. K. ir J. K. skundo netenkinti.
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus 2019-03-19 nutarimą Nr. A33(13)-13 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.