- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-27
- Bylos Nr.
- e2S-1962-881/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18605-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- A. J., M. J., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, UAB „Avinida“, Valstybės įmonei „Registrų centras“
- Ieškovas
- Lvovo
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. J. ir M. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-25195-868/2016 pagal ieškovo Lvovo g. 15-ojo daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, UAB „Avinida“, A. J., M. J. ir Valstybės įmonei „Registrų centras“ dėl kadastrinių matavimo ir administracinio akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti 2016 m. kovo 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtos departamento statybos dokumentų skyriaus pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos(ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. STL-16-0776; panaikinti UAB „Avinida“ atliktus negyvenamosios patalpos – parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje negyvenamosios patalpos – parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje; negyvenamosios patalpos – parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, negyvenamosios patalpos – parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2016-04-21 kadastrinius matavimus.
Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovams A. J. ir M. J. atlikti statybos darbus negyvenamojoje patalpoje – parduotuvėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, negyvenamojoje patalpoje – parduotuvėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, negyvenamojoje patalpoje – parduotuvėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, negyvenamojoje patalpoje – parduotuvėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – uždraudė atsakovams A. J. ir M. J., atlikti statybos darbus ginčo patalpose.
Teismas nurodė, kad ginčo dalykas pagal ieškinį – administracinio akto ir kadastrinių matavimų teisėtumas. Įvertinęs ieškinio reikalavimų turinį, teismas padarė išvadą, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįstas, nes ieškovas prašo uždrausti atlikti statybos darbus iki teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. laikinai (iki tam tikro momento) apriboti galimybę atsakovams vykdyti statybos darbus iki kol bus išspręstas ginčas dėl to, ar atsakovai turi teisę pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento statybos dokumentų skyriaus išduotą pažymą ir atliktus kadastrinius matavimus atlikti šiuos veiksmus.
Teismas sprendė, kad nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės – neuždraudus atsakovams atlikti statybos darbus pagal 2016 m. kovo 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento statybos dokumentų skyriaus išduotą pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos(ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. STL-16-0776 bei UAB „Avinida“ atliktus ginčo patalpų rekonstrukciją, tiek ieškovui, tiek tretiesiems asmenims galėtų būti padaryta turtinė ir galimai neturtinė žala. Be to, nepritaikius minėtos laikinosios apsaugos priemonės, ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasidaryti visai neįmanomas, nes iki jo priėmimo atsakovai galėtų atlikti visus reikalingus statybos darbus, kuriems yra išduotas statybos leidimas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovai A. J. ir M. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartį ir atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Nurodo, kad ginčą inicijavo bendrija, kurioje yra tik du bendrijos nariai – bendrijos pirmininkas A. K. ir jo vaiko motina I. R.. Bendrijos pirmininkas pažeidė Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes nepranešė, jog šaukia visų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą (ne bendrijos narių) ir neteisėto susirinkimo pagrindu priėmė nutarimą, pažeidžiantį kitų savininkų teises. Tai rodo nesąžiningus ketinimus apgauti kitų patalpų savininkus, nes bendrija buvo įsteigta niekam, išskyrus minėtus asmenis, nežinant. Bendrijos pirmininkas nepagrįstai kliudo pastato savininkams atsidalinti patalpas. Be to, atsakovų atlikti patalpų vidinių angų užsandarinimo darbai buvo atlikti dar iki atliekant patalpų matavimus, dar iki naujų planų sudarymo, iki pakeitimų įregistravimo registre, todėl teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra beprasmės. Teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai uždraudė atlikti visus statybos darbus, kurie niekaip nėra susiję su ieškinio reikalavimais. Reikšdamas ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovas akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Ieškovas nuslėpė nuo teismo tikrąsias aplinkybes ir ketinimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 144 straipsniu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra siekis užtikrinti ieškovo turtinius interesus, užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir tuo užtikrinti jo privalomumą.
Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet susijęs su tam tikrais atsakovo teisių suvaržymais, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas privalo vadovautis teisingumo, proporcingumo principais ir, užtikrindamas šalių interesų pusiausvyrą įvertinti, ar iš tiesų nagrinėjamu atveju egzistuoja aplinkybės, patvirtinančios grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
Teismų praktikoje laikinosios apsaugos priemonės paprastai taikomos tuomet, kai reiškiamas didelės vertės reikalavimas, tačiau konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą, mastą gali nulemti ir priežastys, susijusios su byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dalyku, jų pobūdžiu.
Nagrinėjamu atveju ieškovas ginčija administracinio akto ir atliktų kadastrinių matavimų teisėtumą.
Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2-786/2008 ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimų turinį, padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. neuždraudus atsakovams atlikti statybos darbų bei UAB „Avinida“ atliktus ginčo patalpų rekonstrukciją, ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėti pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, o tai yra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Vien faktas, kad tarp proceso dalyvių yra kilę įvairūs ginčai ar atsakovai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patiria tam tikrus nepatogumus ar suvaržymus, kurie jiems gali sukelti nuostolius, savaime neeliminuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo bei nenulemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principų – proporcingumo ar ekonomiškumo – pažeidimo (CPK 144 str. 1 d, 145 str. 2 d).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atsirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 320 str., 338 str.), todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu teismas,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.