- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-04
- Bylos Nr.
- L2-1913-527/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Elrema“
- Skolininkas
- uždarosios akcinės bendrovės „Statybų projektai“
Kauno apygardos teismo teisėja Jolita Cirulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Elrema“ pareiškimo dėl skolos priteisimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų projektai“ priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos teisme gautas kreditoriaus pareiškimas dėl 100 084,86 Lt skolos, 11,58 proc. palūkanų pagal įstatymą, kuris numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercinius sandorius (vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma, padidinta 7 procentiniais punktais) bei 751 Lt žyminio mokesčio ir 320 Lt už advokato padėjėjo paslaugas.
Pareiškimą priimti atsisakytina.
Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumai įtvirtinti CPK XXIII skyriuje. CPK 435 str. 2 d. 1 p. nustatyta, kad teismas atsisako priimti pareiškimą, jeigu pareiškimas neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ir CPK 433 str. numatytų reikalavimų. CPK 434 str. 1 d. numatyta, jog už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo mokamas nurodyto dydžio žyminis mokestis. Kreditorė su pareiškimu pateikė vietinio pinigų pervedimo internetu užpildytą formą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau ant pateikto dokumento nėra banko žymos, kad žyminis mokestis tikrai sumokėtas.
Atliekant mokėjimus elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, kaip neatskiriama šių operacijų dalis yra taikomos tapatybės patvirtinimo priemonės, t. y. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo parašas, jam suteiktas asmens tapatybės nustatymo kodas (PIN) arba kredito įstaigos suteiktos kitos priemonės (slaptažodžiai, slapti kodai, raktai ir pan.). Kai abi sutarties šalys gauna ir perduoda nurodymus ar informaciją elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, naudojamos tapatybės patvirtinimo priemonės, juos sutarties šalys gali laikyti tikrais. Ši sutartis reiškia kreditorės ir banko tarpusavio susitarimą dėl elektroninio parašo galios, tačiau negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis (tame tarpe ir teisme). Kreditorės pateiktą vietinio pinigų pervedimo internetu užpildytą formą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo gali užpildyti ir atsispausdinti bet kuris besinaudojantis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, todėl tokia kopija negali būti laikoma įrodymu. Be to, Mokėjimų įstatymo 6 str. 2 d. nustatyta, kad kredito įstaigos apie įvykdytą mokėjimo nurodymą aiškiai ir lengvai suprantamai informuoja savo klientus raštu arba elektroninėmis ryšio priemonėmis, jei klientas raštu tokios informacijos neatsisako. Taigi kreditorė netrukdomai galėjo gauti iš banko dokumentą su banko žyma, kad žyminis mokestis tikrai sumokėtas.
Svarbu pažymėti, kad analogiškos nuostatos dėl vietinio pinigų pervedimo internetu užpildytos formos nepakankamumo laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004-09-23 konsultacijoje (Teismų praktika Nr. 22) yra nurodyta, kad pagal 1999-10-28 Mokėjimų įstatymo (išdėstyto 2003-06-05 įstatymo Nr. IX-1596 redakcija) 20 str. 5 d. 2 punktą finansinių operacijų atlikimo patvirtinimai, kuriuos naudotojai gali atsispausdinti, gali būti panaudojami kaip įrodymai tik kredito įstaigų ir elektroninės mokėjimo priemonės naudotojų tarpusavio santykiuose, tarp jų kilus ginčui dėl įvykusių operacijų, tačiau nėra tinkami duomenys, patvirtinantys žyminio mokesčio sumokėjimą, todėl kartu su išrašu, patvirtinančiu internetu atliktą pavedimą, turi pateikti teismui šios finansinės operacijos atlikimą elektroniniu būdu patvirtinančius išvestinius (rašytinius) duomenis - kredito įstaigos išduotus dokumentus (pažymas, išrašus, pakvitavimus ir pan.), kuriuose nurodyta atlikta operacija, sumokėta pinigų suma, mokėtojo ir gavėjo rekvizitai.
Akivaizdu, kad kreditorės pareiškimas pateiktas su trūkumais, kadangi nėra pateiktas leistinas įrodymas, patvirtinantis žyminio mokesčio sumokėjimą. CPK nenumato, kad, nustatęs pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo trūkumų, teismas galėtų nustatyti terminą šiems trūkumams pašalinti, todėl kreditorės pareiškimą priimti atsisakytina. Tačiau teismas išaiškina kreditorei, jog ji, ištaisiusi nutartyje nustatytą trūkumą įstatymo nustatyta tvarka, gali pateikti naują pareiškimą arba pareikšti ieškinį teisme pagal ginčo teisenos taisykles.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsisakyti priimti kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Elrema“ pareiškimą dėl skolos priteisimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų projektai“ ir grąžinti jį kreditorei.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.