Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 31 d. nutarties V. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos II Patikrinimų skyriaus vyr. specialistė 2008 m. rugsėjo 2 d. surašė V. R. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 14 d. apie 13.20 val. operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, jog V. R., būdamas įsigijęs verslo liudijimą patalpų nuomai nuo 31 kv.m. iki 50 kv.m., nuomojo patalpas, kurių plotas didesnis kaip 50 kv.m. Savo veiksmais V. R. pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 4 dalies, 26 straipsnio, Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. T2-309 patvirtintų Fiksuotų pajamų mokesčio pagal veiklos rūšis dydžių verslo liudijimus įsigyjantiems gyventojams 2008 m. taisyklių nuostatas.

II.

V. R. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nurodė, jog patikrinimo metu jo nebuvo namuose, o poilsiautojas J. V. mokesčių inspekcijos darbuotojoms norėjo išnuomoti laisvą kilnojamąjį namelį, Teigia, jog patikrinimo metu buvo išnuomoti kambariai tik dviems poilsiautojams, o kiti asmenys buvo jo giminės, atvykę į sutuoktinės gimtadienį.

III.

IV.

Protokole ir nutarime nėra aptartos konkrečios įvykio aplinkybės - įvykio tikslus laikas, vieta, patalpų nuomos santykių apimtis, duomenys įrodantys faktinį nuomojamų plotą, kuris viršijo 50 kv.m. nuomojamų patalpų plotą, todėl nebuvo jokio pagrindo tvirtinti, kad V. R. vykdė komercinę veiklą, kuri pasireiškė realiu patalpų nuomos paslaugų teikimu.

Protokolas galėjo būti rašomas tik tada, kai žinomos visos fakto aplinkybės, surinkti ir užfiksuoti įrodymai ir kai tai leidžia teisiškai įvertinti veiką. Tinkamai neatlikus tyrimo, protokolas neatlieka įrodymo funkcijos. Įrodymais administracinėje byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais nustatoma, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo yra kaltas dėl inkriminuoto pažeidimo padarymo. Taigi, administracinio teisė pažeidimo protokole be kaltinimo administracinio teisės pažeidimo padarymu, turi būti užfiksuoti įrodymai bei žinios, reikšmingos bylai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9(62)-779/07).

Taigi, nebuvo nustatytas pažeidimo faktas ir administracinių teisės pažeidimo, numatyto ATPK 172 straipsnio l dalyje įvykis ir sudėtis.

2008 m. rugsėjo 17 d. nutarime nėra nurodytas nei vienas ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą kvalifikuojantis požymis. Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pažeidimai nėra numatyti ATPK 172 straipsnio dispozicijoje. Nei 2008 m. regėjo 17 d. nutarime, nei teismo nutartyje nėra aiškiai ir konkrečiai įvardinta kokią konkrečiai ūkinę ar komercinę veiklą pažeidė V. R. ir kada jis tokį pažeidimą padarė.

2008 m. rugsėjo 17 d. nutarime nurodyta, kad V. R. 2008 m. rugpjūčio 14 d. apie 13 val. 20 min. išnuomojo kilnojamąjį namelį, esantį (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, vienai parai dviems žmonėms už 60 Lt, tačiau V. R. nuobauda paskirta už kitą veiklą, t. y. už patalpų, viršijančių 50 kv.m. plotą, nuomą. Kaltinimas yra nesuprantamas, kadangi kilnojamojo namelio nuomai nėra reikalingas verslo liudijimas, nes kilnojamasis namelis nėra nekilnojamasis daiktas, todėl jo nuoma negali būti prilyginama patalpų nuomai, o taip pat kilnojamasis namelis negali būti prilyginamas pastato patalpoms pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymą.

2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimą priėmė A. K., kuri yra Palangos miesto skyriaus vedėja ir jos darbo vieta yra Palangos mieste, tačiau nutarime yra nurodoma nutarimo priėmimo vieta Klaipėdos miestas, taigi, darytina išvada, kad nutarimą priėmė neturintis teisės priimti nutarimus administracinio teisės pažeidimo byloje.

Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Palangos mieste, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad l A gyvenamojo namo savininkas yra V. P. V., todėl neatmestina galimybė, kad valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai 2008 m. rugpjūčio 14 d. patikrinimo metu šio gyvenamojo namo kieme ar patalpose galėjo matyti asmenis, kurie buvo atvykę pas V. P. V. arba pas J. R. V..

Interneto skelbimas tai nėra komercinės veiklos vykdymo faktas, tai tik ketinimas vykdyti komercinę veiklą, o 2008 m. rugpjūčio 14 d. patikrinimo metu nebuvo nustatytas patalpų nuomos faktas, nes nebuvo nustatyti asmenys, kurie nuomojosi kambarius, nebuvo nustatytas išnuomotų kambarių kiekis, patalpų priklausomybė, patalpų plotas.

Teismas netinkami vertino institucijos pateiktus įrodymus. Liudytojos nematė ir nežino ar tikrai buvo nuomojamos patalpos, tačiau jos tik patvirtina protokolo ir nutarimo duomenis, kuriems pareigūnės prieštarauti negali pagal savo tarnybinę padėtį. Teismas, nustatydamas nuomos faktą patalpų, kurių plotas yra didesnis nei 50 kv.m., neišsiaiškino kas, kada ir kam išnuomojo patalpas ir kokio ploto patalpas. Taigi, teismo nutartis yra pagrįsta tik prielaidomis.

Liudytojas J. V. yra pašalinis asmuo, todėl jis neprivalėjo žinoti kokie asmenys lankėsi gyvenamajame name - poilsiautojai ar giminės, todėl iš jo parodymų nebuvo galima daryti kategoriškos išvados, kad tokie žmonės buvo būtent V. R. nuomininkai, ypač dėl to, kad tokių žmonių asmens tapatybės nebuvo nustatytos ir nebuvo nustatytas tų žmonių santykis su V. R..

J. R. paso kopija patvirtina, kad jos gimimo diena yra būtent rugpjūčio mėnesio 16 d., todėl teismui nebuvo jokio pagrindo netikėti liudytojos J. R. parodymais.

V. R. nepažeidė Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 4 dalies ir 26 straipsnio reikalavimų, nes už turimą verslo liudijimą jis yra sumokėjęs valstybės nustatyto dydžio mokestį, o be to paminėti įstatymo straipsniai nereglamentuoja komercinės ar ūkinės fizinio asmens veiklos, dėl kurios tvarkos neįvardintų pažeidimų jis nepagrįstai yra kaltinamas pažeidimo, numatyto ATPK 172 straipsnio l dalyje padarymu. Jokiame Lietuvos Respublikos įstatyme nėra numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 4 dalies ir 26 straipsnio reikalavimų pažeidimus. Minėtų straipsnių pažeidimas yra įmanomas tik tada, jei yra nesumokamas valstybės nustatytas mokestis už verslo liudijimo išdavimą, tačiau institucija iš V. R. nereikalauja sumokėti už verslo liudijimą.

administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog pažeidimas nustatytas operatyvaus patikrinimo metu 2008 m. rugpjūčio 14 d. 13 val. 20 min., adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje. Administracinio teisės pažeidimo protokole aiškiai pareiškiamas kaltinimas V. R. nurodant, jog jis, įsigijęs verslo liudijimą Nr. V0645298 patalpų nuomai nuo 31 iki 50 kvadratinių metrų, nuomojo ½ priklausančio namo patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, kurių plotas, remiantis internete paskelbtais skelbimais, liudininkų parodymais, didesnis nei 50 kvadratinių metrų ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. 6 straipsnio 4 dalies, kuri nurodo, jog pajamas, per mokestinį laikotarpį gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis. Siekdamas sumažinti fiksuotą mokėtiną pajamų mokestį, V. R. išsiėmė verslo liudijimą, suteikiantį teisę nuomoti patalpas iki 50 kvadratinių metrų ploto.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistės surašydamos administracinio teisės pažeidimo protokolą rėmėsi ir J. V. parodymai, kuris teigė, jog teikia informaciją apie laisvas nuomojamas patalpas V. R. priklausančiose patalpose. Taigi, darytina išvada, jog V. R. pasitikėjo J. V. ir supažindino su informacija apie nuomojamas patalpas.

Iš liudytojo parodymų taip pat matyti, kad jis nežinojo apie tai ar asmenys esantys pažeidėjo name yra V. R. giminės ar poilsiautojai, tačiau faktas, jog jis teikė informaciją apie laisvas išsinuomoti vietas, patvirtina Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nustatytas aplinkybes.

ATPK 172 straipsnio dispozicija yra blanketinė norma, kuri duoda nuorodą į kitus teisės aktus. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso dvyliktojo skirsnio, į kurį patenka minėtas straipsnis, pažeidimų objektas yra valstybinė tvarka prekybos, finansų, apskaitos srityje. Teisės pažeidimu traktuojamas tik toks teisės normų nurodymų ar draudimų nesilaikymas, kuris padarytas kaltai, t. y. tyčia arba neatsargiai. V. R., įsigydamas verslo liudijimą mažesniam plotui nei faktiškai nuomodamas, padarė tyčinį, sąmoningą ūkinės komercinės veiklos pažeidimą, kuriuo siekė pažeisti valstybės nustatytą tvarką, t. y. sumažinti mokėtiną pajamų mokestį už įsigytą verslo liudijimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 172 straipsnio 1 dalis numato, kad komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 4 dalis numato, už pajamas, per mokestinį laikotarpį gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis. To paties įstatymo 26 straipsnis numato, kad fiksuoto dydžio pajamų mokestis sumokamas į biudžetą prieš išduodant verslo liudijimą. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. T2-309 1 punktu patvirtinti Fiksuoti pajamų mokesčio pagal veiklos rūšis dydžiai verslo liudijimus įsigyjantiems gyventojams 2008 metams. Minėtu dokumentui nustatyta, kad apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos) teikimas, kai nuomojamų patalpų plotas 31 kv. m iki 50 kv. m imtinai yra 510 Lt, o apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos) teikimas, kai nuomojamų patalpų plotas virš 50 kv. m yra 1020 Lt.

V. R. turėjo verslo liudijimą Nr. V0645298, suteikiantį teisę vykdyti patalpų nuomą nuo 31 kv.m. iki 50 kv.m. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, daro išvadą, kad V. R. nuomavo didesnį nei 50 kv.m. patalpų plotą. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. T2-309 1 punktu patvirtintus Fiksuotus pajamų mokesčio pagal veiklos rūšis dydžius verslo liudijimus įsigyjantiems gyventojams 2008 metams, kadangi jis sumokėjo už verslo liudijimą, suteikiantį teisę nuomoti nuo 31 kv.m. iki 50 kv.m. patalpas. Tuo pačiu V. R. pažeidė ir gyventojų pajamų mokesčių įstatymo 6 straipsnio 4 dalį ir 26 straipsnį. Jo veika tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį, numatančią atsakomybę už ūkinės komercinės veiklos pažeidimą.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 144 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

ABTĮ 57 straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Teismas argumentavo, kodėl vienais įrodymais nesiremia, o kitus pripažįsta kaip objektyvius. Toks vertinimas yra atliktas įrodymų visumoje, todėl yra tinkamas.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 konstatavo, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d. ), tačiau ABTĮ 57 straipsnyje suformuluotos ir įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina tik teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma.

Operatyvaus patikrinimo 2008 m. rugpjūčio 14 d. pažyma Nr. AB5-39/3 (b.l. 24), administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 19), liudytojų A. J. ir A. V. parodymai, duoti teismo posėdžio metu patvirtina, kad V. R. nuomoja didesnį, nei 50 kv.m. patalpų plotą.

Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų manyti, jog jo administracinį teisės pažeidimą fiksavusios inspektorės galėtų būti suinteresuotos šios bylos baigtimi ar dėl kitų priežasčių teiktų neteisingus paaiškinimus apie įvykio aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojos A. J. ir A. V. administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmeniškai nepažįsta, teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais. Liudytoja J. R. yra V. R. sutuoktinė, todėl gali būti suinteresuoti duoti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui palankius parodymus. Taip pat pažymėtina, kad J. R. gimimo data nepatvirtina apelianto nurodytos aplinkybės, jog kambariai, esantys pirmame ir antrame namo aukšte, t. y. didesniame nei 50 kv.m. plote buvo išnuomoti ne poilsiautojams, o juose buvo apgyvendinti giminės. Kitų objektyvių įrodymų, kad jis kambarių pirmame ir antrame namo aukšte nebuvo išnuomavęs, o juose gyveno giminės, teismui nepateikė.

Teisėjų kolegija patikrinusi byloje esančius įrodymus sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarime klaidingai nurodyta nutarimo surašymo vieta. V. R. nurodė, tą patvirtina ir 2008 m. rugsėjo 2 administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 19-20), kad administracinio teisės pažeidimo byla buvo nagrinėjama Palangoje. Tačiau nutarime nurodyta, kad nutarimas priimtas Klaipėdoje. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šis pažeidimas nelaikytinas esminiu procesiniu pažeidimu, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta administracinio teisės pažeidimo byla, ir naikinti nutarimą nėra pagrindo.

Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti teismo nutarties apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. R. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.