Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2017-07-05 · Administracinė byla Nr. AS-580-552/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-05
Bylos Nr.
AS-580-552/2017
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00839-2017-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Dalia Višinskienė (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Laimutis Alechnavičius
Pareiškėjas
V. G.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos Seimui
Kategorijos
Administracinė byla Nr. AS-580-552/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00839-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2017 m. liepos 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Seimui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. G. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą dėl Lietuvos Respublikos piliečio konstitucinių teisių pažeidimo į lygiavertį pensinį aprūpinimą skiriant tarnybinę pensiją už tarnybą analogiškose pareigose, tokiose pat analogiškose sąlygose, Lietuvai ir jos žmonėms, o nuo 1990 m. kovo 11 d., atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, savajai valstybei. Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl paaiškinimo.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 24 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 29 straipsnio 1 dalimi, 30 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą teismas turi atsisakyti priimti skundą, kai skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Teismas pabrėžė, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 10 metų terminas yra naikinamasis, todėl yra neatnaujintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad, nors ir skundo reikalavimas formuluojamas dėl pažeidimo į lygiavertį pensinį aprūpinimą, tačiau iš skundo turinio matyti, jog pareiškėjas nesutinka su jam 2004 m. gegužės 1 d. paskirtos (indeksuotos) tarnybinės pensijos dydžiu. Teismas nustatė, kad nuo skundžiamo akto (2004 m. gegužės 1 d.) priėmimo dienos iki pareiškėjo kreipimosi į teismą dienos (2017 m. gegužės 11 d.) praėjo daugiau nei 13 metų. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs 10 metų naikinamąjį terminą nuo skundžiamo akto priėmimo dienos, todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti. Atsisakęs priimti skundą teismas grąžino pareiškėjui 2017 m. gegužės 3 d. sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį (ABTĮ 38 str. 1 d. 3 p.).

II.

Pareiškėjas V. G. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti nagrinėti jo skundą.

Pareiškėjas paaiškina, kad dėl netinkamai paskaičiuotos ir indeksuotos tarnybinės pensijos Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundė Sveikatos priežiūros tarnybą. Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo jo skundą, nutartyje nurodydamas, kad Sveikatos priežiūros tarnyba, paskirdama ir indeksuodama 2004 m. gegužės 1 d. 516,88 Lt tarnybinę pensiją, nenusižengė Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymui. Pareiškėjas nurodo, kad šiuo klausimu 2013 metais kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo narį V. P. A., taip pat kreipėsi į Žmogaus teisių stebėjimo institutą. Pareiškėjas nesutinka su teismo teiginiu, kad jis pateikė skundą dėl jam 2004 m. gegužės 1 d. paskirtos (indeksuotos) tarnybinės pensijos dydžio. Pareiškėjas pabrėžia, kad šis klausimas jau buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos administraciniame teisme, o jis teikė skundą dėl Lietuvos Respublikos piliečio konstitucinių teisių pažeidimo, t. y. kad Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas su jo papildymais (suvestinė redakcija nuo 2016 m. birželio 20 d.) pažeidžia jo konstitucines teises.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskiruoju skundu ginčijama Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti, kadangi pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs 10 metų naikinamąjį terminą nuo skundžiamo akto priėmimo dienos (ABTĮ 30 str., 33 str. 2 d. 9 p.). Šią išvadą pirmosios instancijos teismas priėjo konstatavęs, kad pareiškėjas skundu nesutinka su jam 2004 m. gegužės 1 d. paskirtos (indeksuotos) tarnybinės pensijos dydžiu.

Nors skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas paminėjo, kad nuo 2004 m. gegužės 1 d. jam paskirtos tarnybinės pensijos dydis buvo 516,88 Lt, tačiau iš suformuluotų skundo reikalavimų bei turinio matyti, jog pareiškėjas nesutinka su pačiu teisiniu reglamentavimu, kuriuo, jo manymu, nustatytas nelygiavertis pensinis aprūpinimas skiriant tarnybinę pensiją už tarnybą analogiškose pareigose iki ir po 1995 m. sausio 1 d. pasitraukusiems iš tarnybos į pensiją asmenims. Atskirajame skunde pareiškėjas taip pat tvirtina nesiekiąs ginčyti 2004 m. gegužės 1 d. jam paskirtos pensijos dydžio, kadangi tokio pobūdžio ginčas jau buvo nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu, kuriame, jo teigimu, įtvirtintas nelygiavertis pensinis aprūpinimas skiriant tarnybinę pensiją už tarnybą analogiškose pareigose iki ir po 1995 m. sausio 1 d. pasitraukusiems iš tarnybos į pensiją asmenims. Atsakovu pareiškėjas nurodė Lietuvos Respublikos Seimą. Prie skundo pridėjo Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą. Taip pat prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nenumatytas pareigūnams, išėjusiems į pensiją iki 1995 m. sausio 1 d., prilygstantis, tolygus, tapatus, ekvivalentiškas tarnybinių pensijų perskaičiavimas, dėl ko pareiškėjui mokama keliais kartais mažesnė už pareigūnų kiek vėliau išėjusių į tarnybinę pensiją net iš žemesnių pareigų, nepažeidžia jo konstitucinių teisių, įtvirtintų Konstitucijos 6 ir 29 straipsniuose.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004).

Teisė kreiptis į teismą taip pat yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, be kita ko, laikytis rūšinio teismingumo taisyklių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-1232/2014, 2017 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-130-822/2016). ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Bylos, nepriskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra nurodytos ABTĮ 18 straipsnyje. Pagal ABTĮ 18 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams arba kitiems specializuotiems teismams. Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad valstybė savo funkcijas vykdo per atitinkamų institucijų sistemą, apimančią, visų pirma, valstybės institucijas; valstybės institucijų sistema apima labai įvairias institucijas; šių institucijų įvairovę, teisinį statusą ir įgaliojimus lemia valstybės vykdomų funkcijų įvairovė; tam tikros valstybės institucijos Konstitucijoje yra traktuojamos kaip valstybės valdžią vykdančios institucijos. Tokios institucijos yra nurodytos Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje (pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Seimo, kaip Tautos atstovybės, konstitucinė prigimtis lemia ypatingą jo vietą valstybės valdžios institucijų sistemoje, jo funkcijas bei įgaliojimus, būtinus funkcijoms vykdyti (pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d., 2004 m. liepos 1 d., 2006 m. balandžio 4 d. nutarimai, 2009 m. sausio 15 d. sprendimas).

Iš Konstitucijos nuostatų, kuriose nustatyti Seimo įgaliojimai, matyti, kad Seimas, įgyvendindamas savo konstitucinius įgaliojimus, vykdo klasikines demokratinės teisinės valstybės parlamento funkcijas: leidžia įstatymus (įstatymų leidybos funkcija), vykdo vykdomosios valdžios ir kitų valstybės institucijų (išskyrus teismus) parlamentinę kontrolę (kontrolės funkcija), steigia valstybės institucijas, skiria ir atleidžia jų vadovus bei kitus valstybės pareigūnus (steigiamoji funkcija), tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas (biudžetinė funkcija) ir kt. (pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d., 2004 m. liepos 1 d., 2006 m. balandžio 4 d. nutarimai, 2009 m. sausio 15 d. sprendimas). Minėtos Seimo, kaip demokratinės teisinės valstybės Tautos atstovybės, funkcijos yra konstitucinės vertybės. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, kiti teisėkūros subjektai negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigiamos minėtos Seimo konstitucinės funkcijos arba būtų suvaržomos galimybės jas vykdyti, nes taip būtų kliudoma Seimui – Tautos atstovybei efektyviai veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais (pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d., 2006 m. balandžio 4 d. nutarimai).

Pagal Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalį, Konstitucinis Teismas turi išimtinę konstitucinę kompetenciją spręsti, ar bet kuris Seimo, Respublikos Prezidento arba Vyriausybės aktas neprieštarauja bet kuriam aukštesnės galios teisės aktui, be kita ko, (ir pirmiausia) Konstitucijai (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. birželio 6 d. nutarimai, 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas). Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutarime nagrinėdamas ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies (2007 m. gruodžio 18 d. redakcija) atitiktį Konstitucijai pažymėjo, kad administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą. ABTĮ nėra nuostatų, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių teisinių santykių. Administraciniai teismai nesprendžia ir tų bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai.

Kaip minėta, ar neprieštarauja Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai, nagrinėja Konstitucinis Teismas (Konstitucijos 105 str. 1 d.). Teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 dalyje nurodytų aktų turi Vyriausybė, ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, taip pat teismai (Konstitucijos 106 str. 1 d.). Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje, taip pat ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į paminėtą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos įstatymų teisėtumo klausimą sprendžia Konstitucinis Teismas. Administracinis teismas tokio pobūdžio ginčų nenagrinėja. Konstitucijoje šiuo metu nėra įtvirtinta jokių išimčių dėl įstatymo konstitucingumo tyrimo iniciavimo administraciniame teisme net ir pareiškėjo, apdovanoto Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos vidaus reikalų ministerijos garbės raštu už iniciatyvą ir išradingumą likviduojant avarijos padarinius Jonavos gamybiniame susivienijime „Azotas“ (b. l. 40), atvejui. Todėl pirmosios instancijos teismas, nors ir netinkamai motyvuodamas, tačiau teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsisakymas priimti pareiškėjo skundą neatima iš jo galimybės ginčyti Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo teisėtumą. Pareiškėjas skundžiamo įstatymo teisėtumo klausimą galėtų iškelti individualios bylos dėl jo konkrečių teisių pažeidimo nagrinėjimo metu, prašydamas individualią bylą nagrinėjančio teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymo, kuris turėtų būti taikomas tokioje individualioje byloje, atitinkamų dalių teisėtumo ištyrimo (Konstitucijos 110 str. 2 d., ABTĮ 4 str. 2 d.) (pvz., nagrinėjant individualią bylą pagal pareiškėjo skundą dėl institucijos, išmokančios pensiją (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) konkrečių veiksmų (priimtų aktų) ar, pareiškėjo manymu, neteisėto neveikimo, vadovaujantis Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu, bet ne tiesiogiai ginčijant vien tik paties įstatymo konstitucingumą). Tokiu būdu pareiškėjas galėtų įgyvendinti teisę į teisminę gynybą (Konstitucijos 30 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia vien tik Lietuvos Respublikos Seimo priimto įstatymo teisėtumo tyrimo administraciniame teisme, kas yra išimtinai priskirtina Konstitucinio Teismo kompetencijai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimai kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją (ABTĮ 4 str. 2 d.), nėra priskirti prie ABTĮ nustatyta tvarka nagrinėtinų administracinių ginčų ir nėra savarankiški reikalavimai, kuriuos privalo išnagrinėti administracinis teismas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-117-520/2017). Pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas bylos nagrinėjimo metu suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-548-858/2015, 2016 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3833-520/2016). Pažymėtina, kad reikalavimai kreiptis į Konstitucinį Teismą yra ne materialaus pobūdžio reikalavimai, o procesinio pobūdžio prašymai, kurie būtų sprendžiami, jeigu pareiškėjo skundas teisme galėtų būtų priimtas nagrinėti. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad nebuvo pagrindo priimti pareiškėjo skundo, šioje bylos tikrinimo stadijoje tenkinti pareiškėjo atskirajame skunde suformuluotą prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo naikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo tenkinti pareiškėjo atskirojo skundo jame nurodomais argumentais, todėl atskirasis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. G. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiLaimutis AlechnavičiusRamūnas GadliauskasDalia Višinskienė