Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Jatužio ir Danutės Švitinienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. N. gynėjo advokato A. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. pripažintas kaltu ir nuteistas : pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 222 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda; pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir A. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 65 MGL (2447,90 Eur) dydžio bauda.

Iš nuteistojo A. N. civiliniam ieškovui – (duomenys neskelbtini) priteista 389 769 Eur.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

1.1 būdamas nuo 2014 m. rugsėjo 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), Panevėžyje) direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingu už UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų tinkamą surašymą ir išsaugojimą, veikdamas bendrovės vardu, naudai ir interesams, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 15 dienos iki 2016 m. balandžio 1 d. Panevėžio mieste, bendrovės veiklos teritorijoje, per bendrovės buhalterinę apskaitą pagal 2011 m. rugpjūčio 26 d. pasirašytą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tvarkiusią buhalterę R. B., nežinančią apie jo nusikalstamus veiksmus, klastodamas pirminius apskaitos dokumentus fiksuojant realiai neįvykusias ūkines operacijas ir šiuos dokumentus pateikdamas buhalterei įtraukti į apskaitą, taip tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą:

jis pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 :

- 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu“;

- 13 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus „dėl privalomų rekvizitų: ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimo, kodo“, nes jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2014 m. rugsėjo 15 d. pasirašė Įrangos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl serverinės įrangos komplekto už 2.500.000 Eur sumą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), registruota Lietuvoje - (duomenys neskelbtini), Vilniuje), atstovaujamos direktoriaus ir akcininko Estijos Respublikos piliečio R. S. (kuriuo jis buvo nuo 2014 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. kovo 30 d.), kurios 2.6 punkto reikalavimo „ per 3 kalendorines dienas po kontrakto pasirašymo šalys įsipareigoja atlikti Prekės kokybės ir komplektacijos patikrinimą pagal Specifikaciją Nr.1 ir pasirašyti Prekės pirminės apžiūros aktą“, neatliko, šio sutarties 4.1. ir 4.2. punktuose reikalavimų „per protingą laiką po Prekės pirminės apžiūros akto pasirašymo dienos įsipareigoja apmokėti visą prekės kainą daliniais mokėjimais, neatlikdamas viso prekių apmokėjimo, taip pat buhalterinėje apskaitoje turėdamas analogišką tokios pat sutarties 2014 m. rugsėjo 15 d. Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją su parašais su įrašytais tik didesne pirkimo kaina 7.000.000 Eur už minėtą įrangą iš UAB „(duomenys neskelbtini) “,

jis per UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkiusią buhalterę R. B., nežinančią apie jo nusikalstamus veiksmus, 2014 m. rugsėjo 15 d. Įrangos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė buhalterei įtraukti į apskaitą bei į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrus ir PVM deklaracijas įtraukti duomenis pagal žinomai suklastotus tikrus dokumentus: UAB “ (duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras UAB „(duomenys neskelbtini)“: 2014 m. rugsėjo 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2014 m. spalio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2014 m. lapkričio 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2014 m. gruodžio 19 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2015 m. sausio 19 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2015 m. vasario 27 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2015 m. vasario 27 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2015 m. kovo 2 d. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kompiuterinės įrangos ir projekto valdymo paslaugų įsigijimo už 1 856 045,00 € (iš jo PVM 389 769,45 Eur) už bendrą 2 245 814,45 Eur sumą, kuriose nurodytomis aplinkybėmis ūkinės operacijos neįvyko, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu veikė kiti tyrimo nenustatyti asmenys, kurie tik surašė PVM sąskaitas-faktūras ir prekių priėmimo perdavimo aktus nurodytas prekes, nors jos realiai nebuvo perduotos, todėl dėl tokių jo veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai į apskaitą įtraukė pirkimo PVM iš viso 389 769 € sumai ir pateikė neteisingus duomenis 2014 m. rugsėjo-2015 m. kovo mėn. PVM deklaracijose, taip įgydamas tariamo pirkimo 389 769 € pridėtinės vertės mokesčio permoką.

Jis, siekdamas pateisinti įvykusias ūkines operacijas ir deklaruoti pirkimo PVM, jo nurodymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko pavedimais nuo 2014 m. spalio 3 d. iki 2015 m. kovo 3 d. sumokėjo iš viso 108 493,05 Eur ir 2015 m. kovo 3 d. liko skolinga bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už tariamos įrangos pirkimą 2 137 321,40 Eur sumą, po ko pagal 2015 m. kovo 19 d. sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ Estijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ perleido reikalavimo teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ LT“ skolą. Šią skolą jis pateikė įregistruoti buhalterei R. B. apskaitoje, po ko Estijos įmonei (duomenys neskelbtini) banko pavedimu 2015 m. kovo 24 d. pervedus 40 000 Eur pagal 2015 m. kovo 19 d. sutartį ir PVM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini) “ apskaitoje buvo fiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. balandžio 1 d. skolinga bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš viso 14 693,05 eurų (2 137 321,40 Eur-2 152 014,45 Eur).

Po ko jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nurodė buhalterei R. B., nežinojusiai apie jo nusikalstamus veiksmus, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrus ir PVM deklaracijas įtraukti duomenis pagal žinomai suklastotą tikrą dokumentą: jo 2016 m. sausio 11 d. pasirašytą sąskaitą-faktūrą HAN Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Estijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ kompiuterinės įrangos 2 152 014,45 Eur sumai pardavimo, o Prekių priėmimo-perdavimo akte prekių gavėjui nepasirašius ir realiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ kompiuterinės įrangos neperdavus, jis per buhalterę 2016 m. sausio mėn. PVM deklaracijos 18 langelyje pateikė neteisingus duomenis apie pardavimus ES šalims - (įmonei (duomenys neskelbtini)) iš viso 2 152 014 EUR sumai su 0% PVM, kurią, sudengus skolą su pardavimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje buvo fiksuota, kad Estijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. balandžio 1 d. skolinga bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ viso 40 000,00 Eur.

Taip pat jis, siekdamas pateisinti neįvykusias operacijas, nurodė buhalterei R. B., nežinojusiai apie jo nusikalstamus veiksmus, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrus ir PVM deklaracijas įtraukti duomenis pagal jo surašytą 2015 m. kovo 5 d. PVM sąskaitą-faktūrą HAN Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įrangos pardavimo Suomijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ viso 1 223 155,45 Eur sumai ir pardavimo 0% PVM, kurią pateikė buhalterei fiksuoti buhalterinėje apskaitoje ir tai deklaravo 2015 m. kovo mėn. PVM deklaracijoje kaip ES PVM mokėtojams patiektos prekės, o Apskaitos žiniaraštyje „Atsargos“ ir apyvartos žiniaraštyje pateikė buhalterei fiksuoti, kad Suomijos įmonei išsiųstos prekės savikaina iš viso 1 211 045,01 € nurašytos iš sandėlio ir fiksuotos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Prekės kelyje“. Suomijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. kovo 6 d. banko pavedimu, sumokėjus bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ viso 50 000 Eur, 2015 m. gruodžio mėn. buhalterinėje apskaitoje fiksavo 2015 m. gruodžio 29 d. kreditinę (minusinę) sąskaitą HAN Nr. (duomenys neskelbtini) ir į Lenkiją išvežtos prekės buvo grąžintos iš viso -1 465 364,45 EUR sumai: įrangos kaina -1211045,00 € ir PVM -254 319,45 € , kurios grąžintos prekės savikaina 1 211 045,01 € buvo užpajamuotos bendrovės apskaitoje ir Suomijos įmonės neapmokėta skola anuliuota, o sumokėti 50 000 Eur registruoti kaip baudų ir delspinigių pajamos bei į apskaitą pateikė buhalterei R. B. įtraukti prie kreditinės sąskaitos tos pačios įrangos kaip pirminio pardavimo PVM sąskaitą-sąskaitą 2015 m. kovo 5 d. HAN Nr. (duomenys neskelbtini), kai tokia įranga buvo parduota Suomijos įmonei, tačiau vietoje Suomijos įmonės pirkėjas nurodė pačią UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl jis kaip direktorius turėjo išrašyti kreditinį dokumentą tai pačiai Suomijos įmonei (o ne sau pačiai surašyti pardavimą ir grąžinimą), nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. gruodžio 23 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė patikslintą PVM deklaraciją už 2015 m. kovo mėn., kurioje deklaravo mokėtiną PVM iš viso 261 413 Eur, tačiau VMI deklaraciją atmetė dėl atliekamo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ tikrinimo, taip dėl savo tyčinių veiksmų ir realiai neįvykusių sandorių buvo siekiama padidinti grąžintino pirkimo PVM 389 769 EUR atskaitą.

Dėl šių nustatytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, veiklos, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. balandžio 1 d.

1.2 Jis, būdamas nuo 2014 m. rugsėjo 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje) direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingu už UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų tinkamą surašymą, veikdamas bendrovės vardu, naudai ir interesams, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, būdamas atsakingu už teisingų duomenų pateikimą valstybinėms institucijoms, laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 22 dienos iki 2015 m. balandžio 24 d. Panevėžyje, bendrovės veiklos teritorijoje, Panevėžyje, per bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusią buhalterę R. B., nežinančią apie jo nusikalstamus veiksmus, klastodamas dokumentus fiksuojant realiai neįvykusias ūkines operacijas ir šiuos dokumentus pateikdamas buhalterei įtraukti į apskaitą, pažeisdamas 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 64 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias „pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą. <...> Turima PVM sąskaita faktūra privalo atitikti visus šio Įstatymo ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus (išskyrus reikalavimus dėl rekvizitų: PVM sąskaitoje faktūroje, kurioje nurodytas PVM traukiamas į PVM atskaitą, privalo būti šio Įstatymo 80 straipsnio 1 dalyje nurodyti rekvizitai)“ bei 80 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktų nuostatas, kad PVM sąskaitoje faktūroje turi būti nurodyta: prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo PVM mokėtojo kodas bei prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo pavadinimas arba vardas, pavardė (jeigu tai fizinis asmuo) ir buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta (jeigu tai fizinis asmuo),

jis, siekdamas bendrovės naudai įgyti 389 769 EUR pirkimo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sandoriuose su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-2015 m. buhalterinėje apskaitoje užfiksavo kompiuterinės įrangos įsigijimą iš UAB „(duomenys neskelbtini) iš viso 2 245 814,45 € sumai (iš jų įrangos suma 1 856 045,00 Eur, pirkimo PVM 389 769,45 Eur) pagal PVM sąskaitas faktūras, kurios neatspindėjo tikrųjų ūkinės operacijos sąlygų ir jo veiksmais bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai į apskaitą įtraukė pirkimo PVM iš viso 389 769 EUR sumai pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras,

jis per apskaitą tvarkiusią buhalterę pateikė neteisingus duomenis 2014 m. rugsėjo mėn. - 2015 m. kovo mėn. PVM deklaracijose ir taip deklaravęs pirkimo/ atskaitymo PVM ir bendrą pardavimo PVM, sumažino mokėtiną 389 769 EUR pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą, t. y. : į 2014-10-22 pateiktą rugsėjo mėn. PVM deklaraciją dėl 348 879 EUR pirkimo,

taip jis, pagal suklastotas PVM sąskaitas-faktūras, per apskaitą tvarkiusią buhalterę R. B. įrašė žinomai neteisingus duomenis į minėtas PVM deklaracijas apie bendrovės patirtas išlaidas dėl sumokėto pirkimo PVM ir šias suklastotas deklaracijas, prisijungus prie elektroninės deklaravimo sistemos, buhalterei pateikus (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini) , Panevėžys, viso deklaravus 826 881 EUR pirkimo/atskaitomo PVM, kai realiai turėjo būti 437 112 EUR, taip bendrovės naudai padidino grąžintino pirkimo PVM 389 769 EUR atskaitą.

2. Apeliaciniu skundu A. N. gynėjas advokatas A. G. skundžia Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 16 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti jo ginamojo atžvilgiu išteisinamą nuosprendį.

2.1 Skunde nurodo, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį nevisapusiškai vertino įrodymus, nes vieniems iš jų suteikė didesnę reikšmę, kitus sumenkino, nepašalino akivaizdžių prieštaravimų byloje, o abejonių nevertino kaltinamojo naudai, dėl ko toks prieštaringas nuosprendis, koks šiuo atveju buvo priimtas, negali būti laikomas teisėtu.

2.2 Priimdamas skundžiamą nuosprendį pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi tik 2017-05-22 specialisto išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini) " ūkinės finansinės veiklos ir nepasisakė dėl kitų byloje surinktų įrodymų, nustatytų aplinkybių, jų santykio su specialisto išvada, nes specialisto išvada prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, o teismas nemotyvavo kodėl atmeta įrodymus, paneigiančius specialistės padarytas išvadas. Pažymi, kad minimą specialisto išvadą surašė ikiteisminio tyrimą atlikusios įstaigos struktūrinis padalinys. Ir nors specialistai įspėjami už melagingos išvados pateikimą, dėl ikiteisminio tyrimo įstaigos suinteresuotumo proceso baigtimi, tokių specialistų išvadų negalima besąlygiškai laikyti absoliučiai objektyviais, neginčytinais ir patikimais įrodymais. Tuo labiau, kai išvadoje esantys duomenys prieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims. Be to, minimoje išvadoje išeita iš specialisto kompetencijos bei jam užduotų klausimų ribų. Minimoje išvadoje tvirtinama, kad ūkinės operacijos apskaitos dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis neįvyko (vienoje išvados dalyje), o kitoje dalyje jau teigiama, kad ūkinės operacijos įvyko kitomis aplinkybėmis nei nurodyta apskaitos dokumentuose, tačiau specialistas negali daryti išvadų apie byloje nenustatytų faktinių aplinkybių buvimą/nebuvimą, tokias išvadas gali padaryti tik teismas, ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą ir tai nėra specialistės kompetencija. Šiuo atveju teismas to nepadarė, nuosprendį priėmė iš esmės perrašęs specialisto išvadą, patvirtindamas specialistės nustatytas aplinkybes. Tačiau specialistė apklausiama apylinkės teisme vis gi negalėjo patvirtinti, ar aptariamos ūkinės operacijos neįvyko, ar įvyko kitokia apimtimi nei nurodoma, to nuosprendyje nenustatė ir apylinkės teismas.

2.3 Nuosprendyje teigiama, kad UAB „(duomenys neskelbtini) ", UAB „(duomenys neskelbtini) " ir „(duomenys neskelbtini)“ pateikti dokumentai prieštaringi ir neišsamūs. Tačiau teisiamojo posėdžio metu specialistė pasisakė ir apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini) " nevykdė įstatymų nustatytų prievolių deklaruoti pardavimo PVM ir jį sumokėti, kas rodo būtent šios įmonės padarytus pažeidimus deklaruojant V. T. būdu lieka neaišku, kodėl buvo padaryta išvada, kad ūkinės operacijos neįvyko būtent pagal UAB „(duomenys neskelbtini) " buhalterijoje esančius dokumentus.

2.4 Teigiama, kad „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini) " negavo jokių prekių. Tą tariamai patvirtino bendrovės atstovas H. R.. Tačiau byloje esantys kiti rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai liudija visiškai priešingai. Byloje esantys duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad prekių pristatymo adresą nurodė būtent „(duomenys neskelbtini)“ atstovai, prekės buvo pakrautos ir nuvežtos nurodytu pristatymo adresu ir perduotos „(duomenys neskelbtini)“ atstovui, kuris pasirašė tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje (CMR), jiems buvo perduoti ūkinę operaciją įforminantys dokumentai, kurie nebuvo grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini) ". Visos šios aplinkybės paneigia specialisto išvadoje dėstomus teiginius.

2.5 Aplinkybę, kad UAB „(duomenys neskelbtini) " sudarė ir joje numatytomis sąlygomis vykdė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini) ", patvirtina eilė byloje esančių rašytinių įrodymų bei liudytojų parodymų: 2014-09-15 įrangos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); 2014-09-30 - 2015-03-02 laikotarpiu išrašytos PVM sąskaitos-faktūros; 2014-09-30 sandėliavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „P.", užsakymai, važtaraščiai, CMR; liudytojų A. I., A. Ž., R. B., K. Č. parodymai. Duomenų objektyviai paneigiančių šias aplinkybes byloje nėra. Tuo tarpu apylinkės teismas nuosprendį grindė liudytojų R. S. ir H. R. duotais paaiškinimais, nors šie asmenys nebuvo kviečiami į teisiamąjį posėdį ir jame nebuvo apklausiami, jų parodymai nebuvo tikrinami, prieštaravimai netirti ir nepašalinti. Nebuvo aiškinamasi kam priklauso sandėlis, esantis adresu (duomenys neskelbtini), H. M., Estija, kas tuo sandėliu naudojosi, kas pasirašė CMR kaip (duomenys neskelbtini) atstovas. Nebuvo tiriamos aplinkybės koks į Estiją pirkėjui „(duomenys neskelbtini)“ išvežtų prekių tolimesnis likimas.

2.6 Svarbu yra tai, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos gali būti padarytos tik tyčia. Šiuo atveju A. N. pats tiesiogiai sandorių sudaryme bei jų vykdyme nedalyvavo. Sandorių sąlygos (prekės, jų kiekiai, kainos ir kt.) buvo suderinti A. I.. Visus kitų įmonių surašytus pirminius apskaitos dokumentus A. N. pateikinėjo A. I., visus duomenis į pirminius UAB „(duomenys neskelbtini) " apskaitos dokumentus A. N. surašinėjo iš A. I. pateiktos informacijos. A. N. pats nesudarinėjo į apskaitos dokumentus įtraukiamos informacijos, o tik priimdavo arba įformindavo jam pateikiamus duomenis, kuriais abejoti jis neturėjo jokio pagrindo. Į šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė ir jos nevertino.

2.7 Be to, nei vienas nuosprendyje nurodytų liudytojų R. S., R. S., H. R. nenurodė A. N. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)" veikusio asmens, kuris betarpiškai dalyvautų sandorių sudaryme bei jų vykdyme. Dėl šios priežasties nuosprendyje išdėstytas teiginys, kad A. N. kaltę patvirtina šių liudytojų parodymai, yra visiškai nepagrįstas ir objektyviai neteisingas (prieštaraujantis byloje nustatytoms aplinkybėms). Tyčios kaltinamojo A. N. veiksmuose nėra, to nepagrindžia jokie byloje surinkti įrodymai, o skundžiamame nuosprendyje teismo padaryta išvada šiuo klausimu yra visiškai nemotyvuota ir nepagrįsta.

2.8 Kadangi byloje nėra jokių įrodymų pagrindžiančių, kad nuosprendyje nurodomos ūkinės operacijos nevyko ar vyko kitomis aplinkybėmis nei nurodyta apskaitos dokumentuose, todėl akivaizdu, kad į PVM deklaracijas buvo įrašomi duomenys pagal faktiškai įvykusias ūkines operacijas įforminančius dokumentus ir realų ūkinių operacijų turinį. Esant tokiai situacijai darytina vienareikšmė išvada, kad mokesčių administratoriui buvo pateiktos tikrovę atitinkančios PVM deklaracijos, jose nebuvo jokių neteisingų duomenų, o teikdama teisingo turinio deklaracijas UAB „(duomenys neskelbtini) " neturėjo tikslo išvengti mokesčių ir to nedarė.

2.9 Apeliantas nurodo, kad teismui laikantis nuomonės, kad byloje tirti sandoriai buvo vykdomi kitomis aplinkybėmis nei nurodyta apskaitos dokumentuose, reikštų, kad teismas pripažįsta, kad tam tikra dalis sandorio buvo vykdoma ir į apskaitos dokumentus bei atitinkamai deklaracijas ta dalis buvo įtraukta pagrįstai. Esant tokiai situacijai laikytina, kad dalis pirkimo PVM į deklaracijas buvo įtraukta pagrįstai ir teisėtai. Atitinkamai šia suma turėtų būti mažinama ir civilinio ieškovo tariamai patirtos žalos suma. Tuo tarpu nuosprendyje nenurodyta, kodėl būtent tokio dydžio tariamą turtinę žalą jis padarė ieškovui, kokia buvo priteista iš jo ginamojo.

2.10 Be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių kokios nors žalos valstybės biudžetui padarymą, nes UAB „(duomenys neskelbtini) " šiuo metu yra įgijusi teisę į 389 769 Eur dydžio PVM atskaitą, t. y. turi atitinkamo dydžio reikalavimo teisę valstybei. Ši suma UAB „(duomenys neskelbtini) " nebuvo išmokėta (grąžinta), bendrovė nėra pareiškusi jokių atitinkamų prašymų. Todėl, jeigu būtų pripažinta, kad UAB „(duomenys neskelbtini) " teisę į šią atskaitą turi nepagrįstai (pirkimo PVM deklaravo pagal faktiškai neįvykusias ūkines operacijas ar pan.) ši suma tiesiog būtų anuliuota ir UAB „(duomenys neskelbtini) " nurodyto dydžio reikalavimo teisės nebeturėtų. Tačiau dėl UAB „(duomenys neskelbtini) " veiksmų vykdant sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini) " ir „(duomenys neskelbtini)“ valstybės biudžetas nepatyrė jokios realios žalos, o šiuo metu egzistuojančios UAB „(duomenys neskelbtini) " reikalavimo teisės panaikinimas reikštų, kad jokios žalos biudžetas nepatirs ir ateityje, todėl neaišku, kodėl apylinkės teismas nusprendė iš A. N. valstybei priteisti 389 769 Eur.

2.11 Apibendrindamas apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu argumentus, apeliantas pabrėžia, kad byloje surinkti įrodymai paneigia jo ginamajam pareikštus kaltinimus, bylą nagrinėjęs teismas nevertino visų šiai bylai reikšmingų įrodymų bei jų visumos, apkaltinamąjį nuosprendį grindė prielaidomis, o ne objektyviai nustatytais faktais, pažeidė procesinės teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą nuosprendį, kuriuo A. N. neteisingai pripažino kaltu nusikalstamų veikų padarymu ir priteisė žalos atlyginimą.

3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

4. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą (BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

5.1 BK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Konkrečios bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos kaltinamajame akte ir teisėjo nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, t. y. teisiniai rėmai, į kuriuos teismas turi orientuotis nagrinėdamas bylą. Konstitucinė pareiga – vykdyti teisingumą – įpareigoja teismą išspręsti bylą teisėtai ir teisingai, neperžengiant kaltinimo ribų (kasacinė nutartis Nr. 2K-32/2015).

5.2 Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą daro išvadą, jog nuteistojo A. N. veiksmuose galimai yra nusikalstamų veikų sudėties požymių, tačiau klausimo dėl jo kaltės/nekaltumo, kaip to prašo apeliantas, nagrinėjimas dabartinėje proceso stadijoje yra negalimas, kadangi akivaizdžiai matyti, jog šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo teisingai išnagrinėti bylą, o nustatytų pažeidimų teisme ištaisyti nėra galimybės.

5.3 BPK 219 str. numatyta, jog kaltinamajame akte, be kita ko, nurodoma padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; BK straipsnis (jo dalis, punktas), numatantis atsakomybę už šią veiką. Tai reiškia, kad kaltinamajame akte nusikalstama veika turi būti aprašyti suprantamai, vienareikšmiškai atskleidžiant veikos, kuria asmuo kaltinamas, turinį ir nusikalstamos veikos esmę ir nurodytas būtent šią veiką atitinkantis BK straipsnis ir jo dalis bei punktas.

6. A. N. šioje byloje pagal BK 220 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas ir skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nuteistas už tai, kad jis, klastodamas dokumentus fiksuojant realiai neįvykusias ūkines operacijas ir šiuos dokumentus pateikdamas buhalterei įtraukti į apskaitą, siekdamas bendrovės naudai įgyti 389 769 Eur PVM, sandoriuose su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-2015 m. užfiksavo kompiuterinės įrangos įsigijimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso 2 245 814,45 € sumai (iš jų įrangos suma 1 856 045,00 Eur, pirkimo PVM 389 769,45 Eur) pagal 7 PVM sąskaitas faktūras, kurios neatspindėjo tikrųjų ūkinės operacijos sąlygų ir šiuos neteisingus duomenis apie bendrovės patirtas išlaidas dėl sumokėto pirkimo PVM per apskaitą tvarkiusią buhalterę pateikė Panevėžio apskrities VMĮ, viso deklaravus 826 881 EUR pirkimo/atskaitomo PVM, kai realiai turėjo būti 437 112 EUR, taip bendrovės naudai padidino grąžintino pirkimo PVM 389 769 EUR atskaitą.

6.1 BK 220 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.

6.2 Taigi, baudžiamoji atsakomybė pagal minimą straipsnį kyla tada, kai kaltininkas neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą pateikia siekdamas išvengti mokesčių, t.y. kai neteisingų duomenų pateikimu sukuriamos prielaidos tam tikroms pajamoms mokesčių pavidalu nepatekti į valstybės biudžetą.

7. Įvertinusi iš kaltinamojo akto pažodžiui perkeltas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytas ir įrodytomis pripažintas A. N. inkriminuotos veikos, kvalifikuotos pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, padarymo aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad iš jų visiškai neaišku, kokiais veiksmais A. N. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, kadangi jis apskritai nebuvo kaltinamas ir nėra nuteistas už tai, kad siekė išvengti kokių nors mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą, o nurodoma, kad jis, klastodamas dokumentus fiksuojant realiai neįvykusias ūkines operacijas ir šiuos dokumentus pateikdamas buhalterei įtraukti į apskaitą, siekė bendrovės naudai įgyti 389 769 Eur PVM iš valstybės biudžeto, o BK 220 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta atsakomybė už siekimą neteisėtai gauti pinigus iš valstybės biudžeto.

7.1 Esant šioms aplinkybėms kolegija daro išvadą, jog šioje byloje BPK 219 straipsnyje keliamų reikalavimų kaltinamajam aktui nesilaikyta, kaltinamajame akte nusikalstama veika, kuri kvalifikuota pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, aprašyta nenurodant jokių šio straipsnio dispozicijoje nurodytų nusikalstamos veikos požymių, t. y. pateiktas nusikalstamos veikos aprašymas akivaizdžiai neatitinka nurodytame BK straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties. Tai kaltinamąjį aktą daro neaiškų ir dviprasmišką, ir neleidžia suprasti, kuo iš tikrųjų A. N. kaltinamas. Toks baudžiamojo proceso pažeidimas laikytinas esminiu, kadangi esant tokiam kaltinimui realiai negali būti užtikrinta kaltinamojo teisė gintis nuo tokio kaltinimo, taip pat tai trukdo teisingai išnagrinėti baudžiamąją bylą.

8. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neįsigilino į kaltinamojo akto turinį, nenustatė šio esminio jo trūkumo, kurio teisme ištaisyti nėra jokios galimybės ir kuris užkerta kelią priimti teisingą sprendimą, ir vietoj to, kad vadovaudamasis BPK 254 straipsnio 3 dalies reikalavimu, numatančiu, kad tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui, priėmė aiškiai neteisingą ir nepagrįstą nuosprendį, todėl skundžiamas nuosprendis naikinamas ir byla perduodama prokurorui (BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, Konstitucinio Teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarimo "Dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paaiškėjus iš esmės skirtingoms faktinėms aplinkybėms" 11.2 punktas)

9. Pažymėtina ir tai, kad be paminėto kaltinamojo akto esminio trūkumo, trukdančio bylą nagrinėti teisme, jame yra ir daugiau trūkumų, o būtent A. N. inkriminuotos veikos, taip pat ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, aprašymo neaišku, ar kaltinime nurodomos ūkinės operacijos visai neįvyko, ar vis gi įvyko, tik kitomis nei buhalteriniuose dokumentuose užfiksuotomis aplinkybėmis, nes kaltinime tai aprašyta dviprasmiškai, nurodant, kad nuteistasis, klastojo dokumentus fiksuodamas realiai neįvykusias ūkines operacijas ir bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei pateikė PVM sąskaitas faktūras dėl kompiuterinės įrangos pirkimo, kurios neatspindėjo tikrųjų ūkinės operacijos sąlygų, tačiau ši aplinkybė – įvykusios ūkinės operacijos (jei tokios buvo), jų apimtis bei reikšmė veikos kvalifikavimui, nėra atskleistos.

9. Priėmus sprendimą bylą grąžinti prokurorui dėl esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo, kuris sukliudė teismui priimti teisingą nuosprendį, nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai nenagrinėjami.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 16 d. nuosprendį ir bylą perduoti prokurorui.

Nustatyti trijų mėnesių terminą šioje nutartyje nurodytiems kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.

A. N. taikomą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą.