Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokurorui Svajūnui Petravičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, be nuolatinės gyvenamosios vietos, teistas

1) 1998 m. balandžio 10 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį ir 232¹ straipsnio 1 dalį, paskirtas laisvės atėmimas 3 metams su 1/10 turto konfiskavimu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

2) 2002 m. lapkričio 18 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232¹ straipsnio 2 dalį, paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams;

8) 2010 m. gegužės 3 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 5 metams;

9) 2015 m. spalio 28 d. Palangos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, paskirtas 50 parų areštas;

10) 2015 m. gruodžio 23 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, paskirtas 40 parų areštas;

11) 2016 m. sausio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, paskirtas laisvės atėmimas 8 mėnesiams, 2016 m. rugsėjo 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės subendrintos, paskirta galutinė 9 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė, ją atliko 2016 m. gruodžio 2 d.;

12) 2017 m. kovo 8 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė skirta 40 parų arešto, bausmę atlikęs 2017 m. gegužės 16 d.;

13) 2019 m. sausio 31 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė skirta 60 parų arešto, 2019 m. liepos 17 d. bausmę atlikęs;

14) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimo bausme 2 metams 8 mėnesiams. Bausmę atliko 2022 m. rugpjūčio 12 d.,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir BK 138 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

1. T. K. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui ir nežymiai jį sužalojo, t.y. T. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024-05-22 apie 22:00 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, už PC "Rimi" pastato, adresu Šventosios g. 27B, Kretinga, esančiuose krūmynuose, tikslesnė vieta tyrimo metu nenustatyta, tyčia smogė kumščiais ne mažiau šešis kartus savo sugyventinei A. P. į galvą ir veidą, po ko sugriebė abiem rankomis jai už kaklo ir ją smaugė, tokiais savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas poodinę kraujosruvą kairės akies srityje, poodines kraujosruvas kairėje ausyje, apatinio žandikaulio srities kairėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus.

2. Be to, jis mušdamas nesunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, t.y. T. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024-05-23 apie 21:00 val., už PC "Rimi" pastato, adresu Šventosios g. 27B, Kretinga, esančiuose krūmynuose, tikslesnė vieta tyrimo metu nenustatyta, tyčia vieną kartą smogė tyrimo metu tiksliai nenustatytu būdu savo sugyventinei A. P. į dešinę koją, padarydamas dešinės kojos šeivikaulio lūžį, kas nukentėjusiajai A. P. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Byloje surinkti įrodymai ir jų vertinimas

Motyvuojamoji dalis

5. Kaltinamojo kaltė, be jo pačio prisipažinimo padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

15. BK 138 str. 2 d. 3p. numatyta atsakomybė tam, kas nesunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

16. Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo T. K. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 138 str. 2 d. 3p., surinkti įrodymai patvirtina jo įvykdytą nusikalstamą veiką, kadangi jis mušdamas nesunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, t.y. T. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024-05-23 apie 21:00 val., už PC "Rimi" pastato, adresu Šventosios g. 27B, Kretinga, esančiuose krūmynuose, tikslesnė vieta tyrimo metu nenustatyta, tyčia vieną kartą smogė tyrimo metu tiksliai nenustatytu būdu savo sugyventinei A. P. į dešinę koją, padarydamas dešinės kojos šeivikaulio lūžį, kas nukentėjusiajai A. P. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Be to, kaltinamojo kaltę įrodo ir nukentėjusiosios A. P. parodymai, specialisto išvada, kurioje užfiksuoti A. P. padaryti sužalojimai, įvykio vietos apžiūros protokolas bei ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie nekelia abejonių dėl kaltinamojo kaltės, todėl konstatuojama, kad kaltinamojo T. K. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 138 str. 2 d. 3 p., surinkti įrodymai patvirtina jo įvykdytą nusikalstamą veiką, kadangi jis veikė tiesiogine tyčia, nesunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui ir norėjo taip elgtis.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

17. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis).

18. Nustatytina kaltinamojo T. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi.

19. BK 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad T. K. yra 14 kartų teistas. Nors dauguma jo padarytų nusikalstamų veikų yra susiję su nusikaltimais nuosavybei, tačiau paskutinį kartą teistas 2020 m. vasario 26 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu pagal BK 135 str. 1 d. už sunkų nusikaltimą, susijusį su žmogaus sveikatos sužalojimu. Taigi, kaltinamasis T. K. jau būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, už šį nusikaltimą turėdamas neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė tyčinius nusikaltimus.

20. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, T. K. šiuo nuosprendžiu pripažįstamas recidyvistu ir nustatoma T. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu. Be to, atsakomybę sunkinančia aplinkybe nustatyta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui.

21. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnius, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų daromą žalą bei kitas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

22. K. T. K tiesiogine tyčia padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 140 str. 2 d.) ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 138 str. 2d. 3p.), anksčiau teistas 14 kartų, paskutinį kartą 2020 m. vasario 26 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu pagal BK 135 str. 1 d. - 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios. Liteko duomenimis jo atžvilgiu išnagrinėta dar viena baudžiamoji byla už smurtinį nusikaltimą prieš A. P., nuosprendis neįsiteisėjęs, jis nedirba, buvo registruotas užimtumo tarnyboje, iki suėmimo kitoje byloje vedė asocialų gyvenimo būdą, tokiu savo elgesiu demonstruodamas aiškų nenorą laikytis įstatymų bei polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, iš kurių gauta nauda yra virtusi jo pragyvenimo šaltiniu.

23. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veiks skirtina laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrintina. Kitos alternatyvios bausmės, tokios kaip viešieji darbai, bauda arba laisvės apribojimas būtų per švelnios bausmės pagal aukščiau aptartas aplinkybes. Taikytinas BK 64¹ str. ir galutinė bausmė mažintina 1/3, nes teisiamasis savo kaltę pripažino visiškai.

V. Civilinių ieškinių išsprendimas

24. BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam, kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

25. Civilinis ieškovas - Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo, kadangi iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo ( PSDF) biudžeto už nukentėjusiajai A. P. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigai pagal jos pateiktas ataskaitas (suteiktų paslaugų kiekį) sumokėta 128,21 Eur (b. l. 92-94, 100-102).

26. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (su teritorinėmis ligonių kasomis) yra PSDF biudžeto valdytojas, todėl įstatymo reglamentuotais atvejais asmens sveikatos priežiūros išlaidas ( taip pat ir tada kai išlaidos patirtos dėl fizinių asmenų neteisėtos veikos) turi teisę išieškoti iš kalto asmens. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinys yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo T. K.. Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažįsta.

VI. Proceso išlaidos

27. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

28. Šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje gauta 2025 m. vasario 23 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių finansavimo skyriaus pažyma Nr. APD-2025-08640, kurioje paskaičiuota valstybės naudai priteistina 137.50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (advokato užmokesčio) teikiant teisinę pagalbą kaltinamajam T. K..

29. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam T. K. V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas buvo paskirtas esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas laikomas būtinu (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto), t. y. ne jo iniciatyva, o dėl imperatyvaus teisinio reguliavimo. Paskirtas gynėjas advokatas Zigmas Pocius dalyvavo bylą nagrinėjant teisme, pasisakė baigiamosiose kalbose.

30. Atsižvelgiant į tai, kad teisiamasis baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tokios pat pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi Lietuvos apeliacinis ir Lietuvos Aukščiausiasis teismai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-13 nutartis byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis byloje Nr. 2K-322/2014). Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat duomenų apie T. K. nuosavybės teise priklausantį turtą, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nebuvimą, kaltinamasis nedirba, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

VII. Kiti procesiniai klausimai

31. 2024 m. gegužės 27 d. nutarimais įtariamajam T. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti ir pakeisti į suėmimą.

32. Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti – CD diskas su vaizdo ir garso įrašais, saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

P. T. K, asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu pagal BK 140 str. 2 d. ir paskirti terminuotą laisvės atėmimą 1 metams.

P. T. K, asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. ir paskirti jam terminuotą laisvės atėmimą 2 metams.

Remiantis BK 64 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirti T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminuotą laisvės atėmimą 2 (dviems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Taikyti BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant laisvės atėmimo vietos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo T. K. suėmimo dienos.

2024 m. gegužės 27 d. nutarimais įtariamajam T. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti ir pakeisti į suėmimą.

Priteisti iš T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 128,21 Eur žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (į. k.191351679) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš T. K. pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2025 m. vasario 23 d. pažymą Nr. Nr. APD-2025-08640 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti – CD diską su vaizdo ir garso įrašais, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.