Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-655-253/2014

Teisėjas Egidijus Mockaitis (Proceso Nr. 2-46-3-00890-2013-8)

2014 m. birželio 6 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondos Andrulienės, Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovui D. D. dėl žalos, padarytos nusikalstamais veiksmais, priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliantas (ieškovas) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinant ir priteisiant visą žalos atlyginimo dydį.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2010-12-07 Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato Viešosios tvarkos poskyrio kelių policijos grupės vyresnysis patrulis V. Š. tarnybos metu, vykdydamas tarnybines pareigas, o tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojingumu ir rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, patyrė lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymą. Šiam pareigūnui išmokėta 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija už sveikatos sutrikdymą, patirtą einant tarnybines pareigas bei draudimo išmoka, t. y. pareigūnui V. Š. kilusi žala buvo kompensuota iš valstybės biudžeto alternatyviu būdu, nustatytu Vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2009-04-02 įsakymo Nr. 1V-125, 4.12 punktu. Minėtą kompensaciją išmokėjęs ieškovas pareiškė atgręžtinį reikalavimą žalą padariusiam asmeniui, t. y. atsakovui D. D..

Žalą padariusio asmens atsakomybė visais atvejais atsiranda tik esant sąlygų visumai (CK 6.245 str. – 6.250 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė visas CK 6.246–6.249 str. įtvirtintas deliktinės civilinės atsakomybės taikymo atsakovui sąlygas – atsakovo neteisėtus veiksmus, kaltę, jų pasekmes – pareigūno sveikatos sutrikdymą, lėmusį pareigos ieškovui išmokėti pareigūnui kompensaciją atsiradimą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių bei atsakingo asmens kaltę. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė žalos dydį ir nepagrįstai ieškovui iš atsakovo priteistiną žalos dydį sumažino iki 3 343,88 Lt. Apeliaciniame skunde keliami argumentai tik dėl priteistino žalos atlyginimo dydžio, t. y. kompensaciją išmokėjusio ieškovo atgręžtinio reikalavimo, nukreipto į žalą padariusį asmenį (atsakovą), dydžio. Kadangi kitos pirmosios instancijos teismo nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos apeliaciniu skundu neginčijamos, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Apelianto teigimu, atsakovas turėjo numatyti, kad jam specialiųjų įstatymų pagrindu gali atsirasti pareiga atlyginti žalą, todėl privalo atlyginti Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patirtą žalą, t. y. 45 267,56 Lt. Pažymėtina, kad Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prievolė mokėti socialinio draudimo išmoką nukentėjusiam pareigūnui atsiranda viešosios teisės normų pagrindu, tačiau ji nesaisto privačių asmenų, kurių civilinė atsakomybė nustatoma CK normų pagrindu. Ieškovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atlyginęs dėl atsakovo veiksmų atsiradusią žalą specialiųjų įstatymų pagrindu išmokėdamas pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo, t. y. atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais. Taigi žalą padariusio asmens atsakomybės dydžio klausimas nustatytinas vadovaujantis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę, ir nepriklauso nuo to, kas pareiškė jam reikalavimą atlyginti žalą – nukentėjęs asmuo tiesiogiai ar sveikatos sutrikdymo kompensaciją nukentėjusiajam išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga, įgyvendindama atgręžtinio reikalavimo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013). Jeigu valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui išmokėta kompensacija viršija jam padarytą žalą, tai įstaiga regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala.

Apeliantas iš esmės teigia, kad iš atsakovo priteistinais ieškovo nuostoliais turėtų būti laikomas pareigūnui išmokėtos kompensacijos ir draudimo išmokos dydis. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nesutiko, kad policijos pareigūnui specialiųjų įstatymų pagrindu išmokėta kompensacija atitinka žalos atlyginimą pareigūnui V. Š.. Byloje nustatyta, kad policijos pareigūnui V. Š. išmokėta dvylikos mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija – 41 823,36 Lt bei 3 343,88 Lt dydžio draudimo suma (b. l. 9–11). Ieškovas taip pat pervedė 100,32 Lt – 3 proc. išmokėtinos draudimo sumos VSDFV Tauragės skyriui išmokėti (b. l. 8, 11). Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad policijos pareigūno V. Š. nedarbingumo laikotarpis truko 73 dienas (b. l. 8), pareigūno patirtas sveikatos sutrikdymas – dešinės rankos V-tojo delnakaulio lūžimas – priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo (b. l. 14). Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad kompensacija policijos pareigūnui V. Š. apskaičiuota ir išmokėta pagal specialiuosius viešosios teisės aktus, kompensacijos dydžio nesiejant su realiu policijos pareigūno nedarbingumo laikotarpiu, kuriuo pastarasis negavo pajamų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios faktinės aplinkybės sudaro pagrindą abejoti, ar pareigūnui specialiųjų viešosios teisės aktų pagrindu išmokėtos draudimo išmokos atitinka jo realiai patirtą žalą ir jos neviršija, tad laikytinos paneigiančiomis draudimo atlyginimo (kompensacijos) atitikties realiai patirtai žalai prezumpciją.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas 3 343,88 Lt dydžio žalos atlyginimas nekompensuoja visos pareigūno V. Š. patirtos žalos, kadangi V. Š. 1 mėnesio vidutinis darbo užmokestis (negautos pajamos) yra didesnis, nei skundžiamu sprendimu priteista suma, o V. Š. buvo nedarbingas daugiau nei 2 mėnesius. Kaip pabrėžė ir pirmosios instancijos teismas, ieškovui, pareiškusiam reikalavimą išmokėtos kompensacijos sumos dydžiu žalos padariusiam asmeniui, tenka procesinė pareiga įrodyti inter alia žalos dydį, nes išmokėjęs kompensaciją, draudimo išmoką žalos patyrusiam policijos pareigūnui, jis įgijo tokias pat teises, kokias turėjo pradinis kreditorius (CK 6.111 str., 6.113 str., 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2 d., 6.280 str. 1 d., CPK 178 str.). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad į bylą pateikti faktiniai duomenys nėra pakankami konstatuoti, jog policijos pareigūnui V. Š. išmokėta kompensacija yra adekvati šio policijos pareigūno realiai patirtai žalai.

CK 6.283 str. 2 d. reglamentuoja, kad fizinio asmens sveikatos sužalojimo atveju, už žalą atsakingo asmens privalomus nukentėjusiam asmeniui atlyginti nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, sužaloto asmens priežiūros išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). CK 6.290 str. 1 d. nurodyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad dėl ginčo įvykio buvo sutrikdyta policijos pareigūno V. Š. sveikata – nuo 2010-12-07 iki 2011-02-17 jis buvo nedarbingas. Tai sudaro pagrindą teigti, jog šis policijos pareigūnas nedarbingumo laikotarpiu negavo pajamų, kurias būtų gavęs tuo atveju, jeigu jo sveikata nebūtų buvusi sutrikdyta. Įvertinusi policijos pareigūno V. Š. nedarbingumo laikotarpį (t. y. 73 dienos) bei duomenis apie iki sveiktos sužalojimo jo gautas pajamas (b. l 40), teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad bylos duomenys pagrindžia, jog išmokėta 3 343,88 Lt draudimo suma nepadengia visų pareigūno patirtų nuostolių, susijusių su dėl sveikatos sužalojimo negautomis pajamomis. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad V. Š. dirbo esant penkių darbo dienų savaitei, vidutiniškai per mėnesį dirbo 21,3 darbo dienas, jo vidutinis vienos dienos darbo užmokestis sudarė 164,40 Lt, taigi darytina išvada, kad ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2010-12-07 iki 2011-02-17 V. Š. dėl sveikatos sužalojimo negautos pajamos sudarė – 8 713,20 Lt (164,40 Lt x 53 darbo dienos). Šių duomenų pagrindu darytina išvada, kad realiai sveikatos sužalojimą patyrusio pareigūno patirta žala yra didesnė nei išmokėta 3 343,88 Lt draudimo išmoka. Nors apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kitas bylos aplinkybes, susijusias su žalos dydžiu, t. y. sveikatos grąžinimui būtinas išlaidas, tačiau įrodymų apie pareigūno V. Š. galimai patirtas tokio pobūdžio išlaidas bei duomenų apie tokių išlaidų dydį nepateikė. Iš ieškovo atstovo paaiškinimų bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu bei bylos medžiagos matyti, kad V. Š. nebedirba policijos pareigūnu, į teismo posėdžius atvykti negalėjo. Kitų duomenų apie minėto pareigūno realiai patirtą žalą ieškovas nepateikė.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.283 str. 1–2 d. bei CPK 185 str. nuostatas ir nepagrįstai neįvertino bylos duomenų apie pareigūno V. Š. dėl sveikatos sužalojimo negautas pajamas, todėl netinkamai nustatė iš atsakovo ieškovui priteistino žalos atlyginimo dydį. Skundžiamu sprendimu priteistas žalos atlyginimas nepadengia visos realios žalos, todėl yra nepagrįstai mažas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas sprendimas keistinas, padidinant iš atsakovo ieškovui priteistą žalos atlyginimą iki 8 713,20 Lt sumos (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.).

Ieškovas ieškiniu taip pat prašė priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai šį ieškovo reikalavimą atmetė. Pagal CK 6.37 str. 2 d. skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 1 d., ieškovui iš atsakovo D. D. priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo 2013-05-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, ieškovo ieškinio reikalavimai patenkinti 19,2 proc. Kadangi žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį suma sudaro 1 358 Lt, iš atsakovo valstybei priteistina žyminio mokesčio suma sudaro 261 Lt ((1 358 Lt x 19,2)/100), t. y. padidėja 161 Lt. Atsižvelgiant į tai, skundžiamu sprendimu iš atsakovo valstybei naudai priteista bylinėjimosi išlaidų suma didintina iki 262,93 Lt (CPK 83 str. 1 d. 10 p., 96 str. 1 d.).

Apeliaciniu skundu ieškovo ginčijama suma sudarė – 41 923,68 Lt (45 267,56 Lt – 3 343,88 Lt), tad už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 1 258 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 3 d.). Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka tenkinta 12,8 proc. reikalavimų ((5 369,32 Lt x 100)/41923,68 Lt). Kadangi ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas (CPK 83 str. 10 p.), iš atsakovo valstybei priteistina 161 Lt už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio ((1 258 Lt x 12,8)/100) (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą pakeisti.

Padidinti iš atsakovo D. D. ieškovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteistą žalos atlyginimą iki 8 713,20 Lt bei priteisti iš atsakovo D. D. ieškovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-05-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Padidinti iš atsakovo D. D. valstybei priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 262,93 Lt.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo D. D. valstybės naudai 161 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.