- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-20
- Bylos Nr.
- II-29-298/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaclavas Karšulis
- Pareiškėjas
- V. L.
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vaclavas Karšulis,
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus atstovui L. L.,
išnagrinėjęs V. L. (V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., gyv. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) 2014 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius 2014 m. gruodžio 17 d. nutarimu pripažino V. L. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 100 str. ir paskyrė 375 Lt baudą. Nutarime nustatyta, kad V. L. nenaudojo jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. 4120/0200:159), esančio Vilniaus r. sav., Nemenčinės sen., Gaukštonių k., Nemenčinės g. 97, dalies pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, kadangi 2014-09-26 patikrinimo metu Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus specialistai nustatė, kad žemės sklypo (kadastro Nr. 4120/0200:159), esančio Vilniaus r. sav., Nemenčinės sen., Gaukštonių k., Nemenčinės g. 97, dalies, nustatytos 2009-10-23 sutartimi, savininkas ir naudotojas V. L. nesutvarkė jam nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies taip, kad ji būtų tinkamai naudojama pagal pagrindinę tikslinę žemės ūkio paskirtį, žemės sklypo dalis buvo nenušienauta ir neprižiūrėta.
Šalies argumentai
V. L. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo pakeisti 2014 m. gruodžio 17 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 48NVT-(14.48.7.8.)-25 ir neskirti jam administracinės nuobaudos ar paskirti švelnesnę, nurodydamas, kad dalinės nuosavybės teise (9219 dalys iš 19519; 0.9219 ha) valdo žemės sklypo, kadastrinis Nr. 4120/0200:159, esančio Vilniaus r. sav., Nemenčinės sen., Gaukštonių k., Nemenčinės g. 97, dalį. Į sklypą, kadastrinis Nr. 4120/0200:159 galima patekti tik dviem keliais: projektuojamu realiai nutiestu keliu nuo kelio Nemenčinė - Mašiagala per V. L. priklausantį sklypą, kadastrinis Nr. 4120/0200:22, ir jau minėtą R. S. ir J. Č. priklausantį žemės sklypą, kadastrinis Nr. 4120/0200:17, arba per J. Č. įrengtą jo žemės sklype, kadastrinis Nr. 4120/0200:17, keliuką nuo kelio Nemenčinė - Maišiagala tiesiogiai į sklypą, kadastrinis Nr. 4120/0200:159. Naudojantis ir prižiūrint žemės sklypus prieš kelis metus J. Č. įrengė metalinę užtvarą ties sklypų, kadastrinis Nr. 4120/0200:17, ir Nr. 4120/0200:22 riba, taip užtverdamas privažiavimą prie sklypo, kadastrinis Nr. 4120/0200:159, kadangi J. Č. nuomone, keliukas eina per mišką ir dėl to miškui daroma žala. Mainais J. Č. leido naudotis jo nutiestu keliu, kuris eina pamiške. J. Č. dalį jam priklausančio žemės sklypo, į kurį patenka ir J. Č. įrengtas kelias, panaudos ar nuomos sutarties pagrindu perleido S. G.. Pastarasis 2014 m. gegužės mėn. įrengė metalinę rakinamą užtvarą nuo kelio Nemenčinė - Maišiagala į J. Č. įrengtą keliuką. Tokiu būdu į jam priklausantį sklypą, kadastrinis Nr. 4120/0200:159, jis gali patekti tik pėsčiomis. Manydamas, kad jo teisės yra pažeidžiamos, jis kreipėsi į įvairias institucijas - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių, Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, VĮ Valstybės žemės fondą, Vilniaus AVPK Vilniaus rajono PK, tačiau iki šiol nė vienas jo teisių pažeidimo atvejis nėra iki galo ištirtas ir nė vienas kaltas asmuo nenubaustas. 2014 m. spalio 4 d. nutaikęs momentą, kai S. G. atrakino užtvarą, jam priklausančią žemės sklypo dalį nušienavo. 2014 m. gruodžio 17 d. nagrinėjant jo administracinio teisės pažeidimo bylą jis nurodė visas aplinkybes, tačiau į tai buvo paaiškinta, kad yra nagrinėjamas išskirtinai tik jo padarytas teisės pažeidimas - žemės sklypo nepriežiūra, kiti faktai reikšmės neturi. Jis bandė paaiškinti, kad pats yra labai suinteresuotas prižiūrėti žemės sklypą, nes už nepriežiūrą yra baudžiamas ir Nacionalinės mokėjimo agentūros - negauna išmokų. Jis turi nuosavą traktorių, tačiau juo negali žemės apdirbti, nes nėra galimybių į žemės sklypą privažiuoti. Į tai jam, pensininkui, buvo pasiūlyta, kad hektaro žemės sklypą gali ir dalgiu nušienauti. Bylos nagrinėjimo metu jis paaiškino, kad anksčiau tokio servituto nustatymas nebuvo reikalingas, o šiuo metu jau yra kreipęsis į UAB „Krianta“ ir užsakęs projektinę dokumentaciją servituto nustatymui, tačiau ši procedūra gali trukti keletą metų.
Atsiliepimas
Administracinę nuobaudą paskyrusi institucija atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. V. Ž. naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais, patvirtintais LR Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244, Nacionalinės žemės tarnybos specialistai 2014 m. rugsėjo 26 d. patikrino žemės sklypo, kadastro Nr. 4120/0200:159, naudojimą ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-(14.48.73.)-428. Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypo (kadastro Nr. 4120/0200:159), esančio Vilniaus r. sav., Nemenčinės sen., Gaukštonių k., dalis, kurios naudotojas, pagal sutartį, yra V. L. yra neprižiūrėta ir nesutvarkyta taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį. Tuo V. L. pažeidė LR Žemės įstatymo 21 str. 1 p. bei Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo (toliau - GAAB) 1.2 punktą (ganyklos arba pievos, taip pat daugiametės ganyklos arba pievos turi būti geros agrarinės būklės, naudojamos gyvuliams ganyti (iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d. turi būti bent kartą nuganytos) arba ne rečiau kaip kartą per metus (iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d.) nušienaujamos), patvirtintą LR žemės ūkio ministro 2010-03-26 įsakymu Nr. 3 D-281, dėl ko pastarajam 2014 m. lapkričio 13 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas 48AT-(14.48.78)-116, o 2014 m. gruodžio 17 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje. Skunde V. L. neginčija pažeidimo buvimo fakto, tačiau nurodo aplinkybes, dėl kurių jis negali prižiūrėti savo sklypo dalies. Pagrindine aplinkybe jis nurodo tai, jog prie žemės sklypo gali patekti tik pėsčiomis. Minėto žemės sklypo patikrinimas buvo atliktas 3 kartus, dėl skirtingų faktinių aplinkybių nustatymo (2014 m. rugsėjo 26 d. dėl galimai neprižiūrimų žemės sklypų; 2034 m. spalio 7 d. dėl galimai užimamos privataus žemės sklypo dalies; 2015 m. sausio 20 d. dėl galimo riboženklių sunaikinimo) ir nei vienu iš atvejų jokių kliūčių patekti prie anksčiau minėto žemės sklypo nebuvo. Savo skunde V. L. nurodo, kad „2014 m. spalio 4 d. nutaikęs momentą, kai S. G. atrakino užtvarą“ nušienavo jam priklausančią žemės sklypo dalį. Pažymėtina, kad patekimo prie žemės sklypo (kadastro Nr. 4120/0200:159) būdų V. L. pradėjo ieškoti tik Nacionalinei žemės tarnybai informavus jį apie 2014 m. spalio 7 d. vyksiantį žemės naudojimo patikrinimą, dėl ko V. L. skunde demonstruojamas noras prižiūrėti savo žemės sklypo dalį, laikomas apsimestiniu. Tai patvirtina ir kito žemės sklypo (kadastro Nr. 4120/0200:159) bendrasavininko Sauliaus G. N. žemės tarybai duoti parodymai, kad V. L. į jį ne tik kad niekada nesikreipė dėl leidimo pravažiuoti jo, nuomos sutarties pagrindu, naudojama žemės sklypo (kadastro Nr. 4120/0200:17) dalimi (pažymėta indeksu „S/401“ ir taškais 20-21-22-23-24-25-26-27-28-29) tačiau ir paties sklypo (kadastro Nr. 4120/0200:159) netvarkė, iki pat rašto iš Nacionalinės žemės tarnybos, daugiau kaip 4 metus net minimaliai. Jokiame teisės akte nėra nurodyta, kokiu būdu žemės ūkio paskirties žemės sklypai, kuriuose yra pieva, turi būti šienaujami (traktoriumi, šienapjove, dalgiu ar kt.). Dėl šios aplinkybės nelaiko pagrįstu pareiškėjo V. L. pareiškimo, kad jis neprižiūrėjo savo nuosavybės teise turimo aukščiau minėto žemės sklypo dalies dėl to, jog į pastarąją gali patekti tik pėsčiomis.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. L. paaiškino, kad žmonių nėra ir niekas nemoka su dalgiu šienauti. Teoriškai visada šienaujama su traktoriumi. Ten metro dydžio žolės, tai neįmanoma su dalgiu nušienauti. Jis neturi kitos technikos, yra pensininkas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo V. L. atstovas advokatas G. Petukauskas paaiškino, kad atkreiptinas dėmesys į 2014-08-19 pareiškimą Nacionalinei žemės tarnybai. Jame rašoma, kad į tą sklypą galima patekti per tą keliuką ir užtvarą, kurią pasistatė S. G.. V. L. galėjo rasti kitą būdą, daug ką galima teoriškai, bet žmogus yra savo sklypo savininkas ir neprivalo to daryti. Žmogus negalėjo patekti į savo sklypą. Negalima surašyti jam protokolo už sklypo nepriežiūrą. Reikia atsižvelgti į protingumo principą. Jam uždarė kelią ir V. L. dėl to nekaltas. Prašo nuobaudą panaikinti. Skundo esmė, kad V. L. yra bendraturtis sklypo su Jucevičiais ir Girdvainiais. Į sklypą galima patekti tik vienu keliuku, kuriuo V. L. anksčiau visą laiką naudojosi. Prieš porą metų S. G. savavališkai įrengė užtvarą. Yra uždarytas pravažiavimas. 2014-09-26 buvo atliktas V. L. sklypo patikrinimas ir buvo nustatyta, kad nebuvo šienauta. Su tuo sutinka. V. L. apie patikrinimą nieko nežinojo. Jam buvo surašytas aktas. V. L. po savaitės nušienavo sklypą. Po to jie kreipėsi į Žemės tarnybą, nes tarp Levicko ir Girdvainio vyksta konfliktai. Girdvainis daro teisės pažeidimus - savavališkai užtvėrė kelią, iškasė dirvožemius. Žmogus jaučiasi nebaudžiamas. Kalbant apie tariamą pažeidimą, kad buvo neprižiūrėtas žemės sklypas, būtina kelti klausimą ar buvo galimybė tą padaryti. Tokios galimybės nebuvo. Yra nufotografuoti užtvarai, nes kelias buvo uždarytas. Taigi žmogus negali būti nubaustas, nes jis neturėjo galimybės įvykdyti savo prievolės. Su S. G. buvo susitikę dėl dirvožemių paženklinimo ir jis pasakė, kad V. L. į sklypą nepateks. Jie pripažįsta, kad patikrinimo metu žemė nebuvo nušienauta. Pažeidimas buvo pašalintas po savaitės, kai atsirado galimybė įvažiuoti į sklypą. Viso žemės sklypo plotas apie 2 hektarai. V. L. priklauso 0,92 hektarų. Ši dalis ir nebuvo nušienauta. Riboženkliai buvo pastatyti, bet jie vėl buvo išrauti. Nuobaudą paskyrusi institucija puikiai žino visą situaciją. Įstatyme nėra numatyta priemonės, su kuria turi būti šienaujama. Galima ne tik nušienauti su sunkia technika, bet ir su dalgiu. Žmogus pensininkas. Kaime rasti žmogų, kuris su dalgiu nušienaus hektarą žemės, neįmanoma.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nutarimas priimtas dėl ATPK 100 str. - žemės nepriežiūros. Advokatas pasisakė, kad V. L. neprižiūrėjo žemės dėl negalėjimo patekti į tą sklypą su sunkia technika. Tačiau įstatymas nenumato priemonės, su kuria turi būti šienaujama. Įmanoma ten nušienauti ir su trimeriu. Buvo daryti trys to sklypo patikrinimai. S. G. nežinojo apie kvietimus, nes jis tuo adresu negyveno ir negaudavo pranešimų. Nežinodamas apie būsimą patikrinimą jis negalėjo reguliuoti to užtvaro pakėlimo. Jiems važiuojant nebuvo problemos patekti į tą sklypą. Žemės savininkas turi žinoti, kad sklypas turi būti nušienautas. Žmogus gali šienauti ir po truputį. Žolė buvo pakankamai aukšta. V. L. buvo pripažintas kaltu ir jam buvo paskirta bauda, nes nebuvo jo atsakomybės lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Mano, kad jų nutarimas pagrįstas. Jokio pagrindo jį naikinti nėra. Iki patikrinimo, t. y. 2014-09-26, jam neteko būti tame sklype pagal V. L. skundus. Negali atsakyti ar pastarasis kreipėsi į juos dėl žemės naudojimo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, prašo teismo palikti nutarimą nepakeistą ir pripažinti V. L. kaltu pagal ATPK 100 str.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ATPK 100 str. numatyta administracinė atsakomybė, už privačios nuosavybės teise priklausančios, nuomojamos ar subnuomojamos žemės nesutvarkymą taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal paskirtį. Už šio reikalavimo pažeidimą numatyta bauda nuo septyniasdešimt dviejų iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų. Įvertinus visas bylos aplinkybes V. L. buvo paskirta 108 eurų bauda. LR Žemės įstatymo 21 str. 1 p. bei Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo (toliau - GAAB) 1.2 punkte nustatyta, kad ganyklos arba pievos, taip pat daugiametės ganyklos arba pievos turi būti geros agrarinės būklės, naudojamos gyvuliams ganyti (iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d. turi būti bent kartą nuganytos) arba ne rečiau kaip kartą per metus (iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d.) nušienaujamos. Iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad V. L. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2014-09-26 patikrinimo metu Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus specialistai nustatė, kad žemės sklypo (kadastro Nr. 4120/0200:159), esančio Vilniaus r. sav., Nemenčinės sen., Gaukštonių k., Nemenčinės g. 97, dalies, nustatytos 2009-10-23 sutartimi, savininkas ir naudotojas V. L. nesutvarkė jam nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies taip, kad ji būtų tinkamai naudojama pagal pagrindinę tikslinę žemės ūkio paskirtį, žemės sklypo dalis buvo nenušienauta ir neprižiūrėta ir tuo pažeidė ATPK 100 str.
Patikrinimas V. L. priklausančioje žemės sklypo dalyje buvo atliktas 2014-09-26 ir nustatyta, kad sklypas nenušienautas ir neprižiūrėtas, kai minėtuose teisės aktuose nustatyta, kad ganyklos ir pievos turi būti nušienautos ar nuganytos iki rugpjūčio 1 d. V. L. teigė, kad S. G. pastačius užtvarus jis negalėjo patekti į savo žemės sklypą ir jo nušienauti. Ši pareiškėjo versija nepasitvirtino, kadangi, kaip nurodė Nacionalinės žemės tarnybos atstovas, atliekant patikrinimą ir keletą kartų lankantis nurodytoje vietoje, į žemės sklypą patekti nebuvo jokių kliūčių. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad V. L. jam priklausantį žemės sklypą nušienavo 2014-10-04, t. y. po atlikto patikrinimo. Ši aplinkybė įrodo, kad patekti į žemės sklypą ir jį sutvarkyti galimybė buvo, tačiau ją įgyvendinti V. L. pasistengė tik po atlikto patikrinimo – siekdamas sušvelninti savo atsakomybę.
Teisės aktuose nėra nustatyta, kokiomis priemonėmis turi būti tvarkomas žemės sklypas, kad atitiktų keliamus reikalavimus. Pievos ir ganyklos gali būti nušienautos bet kokia technika ar nuganytos. Žemės savininkas pats turi būti suinteresuotas savo pareigų vykdymu ir imtis visų būtinų priemonių sutvarkyti žemės sklypą. Byloje nustatyta, kad atliekant patikrinimą sklype žole jau buvo aukšta, tačiau sklypo tvarkymo priemonių pareiškėjas galėjo imtis ir anksčiau, kai dar nebūtų reikėję tiek pastangų sklypo sutvarkymui. Be to, sklypas galėjo būti sutvarkytas ir nesinaudojant V. L. turima technika, o kitais būdais.
V. L. pateikė kopiją 2014-05-09 rašto S. G., kuriame jis prašo pašalinti jo teisių pažeidimus – tvenkinio dalis patenka į jo žemės sklypą, jo sklype įrengta kompostavimo dėžė ir vandens perlaidą. Apie galimybę patekti į savo sklypą V. L. neužsimena. Be to, nėra jokių duomenų, kad S. G. šį raštą gavo ir su juo mėginta susisiekti dėl įrengto užtvaro ir V. L. patekimo į jam priklausančią žemės sklypo dalį. Priešingai, Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad S. G. paaiškino, kad V. L. su juo susisiekęs nebuvo ir jis nežinojo, kad užtvaras V. L. trukdo.
Teismas, išnagrinėjęs skundą pripažįsta, kad byloje surinktų ir aptartų įrodymų visuma neginčytinai patvirtina, jog V. L., nesutvarkė jam nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies taip, kad ji būtų tinkamai naudojama pagal pagrindinę tikslinę žemės ūkio paskirtį, žemės sklypo dalis buvo nenušienauta ir neprižiūrėta, už ką jis Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. gruodžio 17 d. nutarimu pagrįstai pripažintas padariusiu ATPK 100 str. numatytą pažeidimą. Nenustačius pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam pagrįstai paskirta sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta administracinė nuobauda, todėl pareiškėjo skundas atmestinas ir nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p.,
nutarė:
V. L. (V. L.) skundo netenkinti.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. 48NVT-(14.48.7.8.)-25 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.