Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Dianai Kiverytei, dalyvaujant prokurorui Valentui Gritei, advokatams A.V.Pilipčikui ir A.Palamarčukui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. R., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas 2019-05-14 Alytaus apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d., 18 parų arešto bausme (bausmę atliko), ir V. T., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, nevedęs, nedirbantis, teistas 13 kartų, paskutiniai nuosprendžiai: 2012-05-22 Mažeikių r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) 178 str. 2 d.- 1 metams 9 mėn. laisvės atėmimo; 2012-07-16 Šiaulių r. apylinkės teismo pagal Baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d., 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. - 2 metams 4 mėn. laisvės atėmimo; 2017-06-06 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal Baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d. - 4 mėn. laisvės atėmimo; 2018-03-20 Vilniaus apygardos teismo pagal Baudžiamojo kodekso 260 str. 3 d. - 4 metams laisvės atėmimo; 2018-06-11 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal Baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d.- 21 parų arešto, 2018-10-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi BK 63 str. 5 d. 2 p. ir 9 d. pagrindu subendrintos bausmės, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 2018-03-20 nuosprendžiu, pakeistu 2018-06-13 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-11 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, kaltinami nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

veikdami bendrininkų grupėje su tikslu pagrobti svetimą turtą, jie 2017-08-31 apie 16.00 val. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kurioje abu tuo metu buvo stacionariai gydomi ūminių apsinuodijimų skyriuje, (duomenys neskelbtini) palatoje atvirai pagrobė kito paciento - A. M. 150 eurų vertės auksinį vestuvinį žiedą, tai yra V. T., priėjęs prie lovoje gulėjusio A. M., šiam prisistatė ligoninės darbuotoju bei nurodęs, kad ligoniams negalima turėti vertingų daiktų, nuo A. M. dešinės rankos piršto nuėmė žiedą, po ko, kartu su Ž. R., kuris tuo metu gulėjo lovoje toje pačioje palatoje ir stebėjo įvykį, pasišalino.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamuoju Ž. R. kaltu prisipažino ir nurodė jam inkriminuojamos vagystės aplinkybes, kurios iš esmės skyrėsi nuo aplinkybių, kurias jis nurodė apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu. Siekiant pašalinti parodymų prieštaravimus bei pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus kaltinamasis Ž. R. parodė, kad būtent pastarieji jo parodymai yra teisingi, o teisiamajame posėdyje jis davė parodymus įvykio aplinkybių neprisimindamas ir jaudindamasis - dėl narkotikų vartojimo yra sutrikusi jo atmintis. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju Ž. R. parodė (t. 1, b.l. 73), kad 2017 metų rugpjūčio pabaigoje jį paguldė į (duomenys neskelbtini) ligoninės detoksikacijos skyrių. Palatoje gulėjo trise, tai yra jis ir dar du vyriškiai – abu maždaug 60 - mečiai. Ligoninėje koridoriuje jis susipažino su kitoje palatoje gulėjusiu V. T., iš šio išvaizdos suprato, kad jis vartoja narkotikus. V. T. pats vaikščiojo po palatas, su visais bendravo, taip pat užėjo ir į jo palatą. Priėjęs prie šalia jo (Ž. R.) gulėjusio vyriškio šiam pasakė, kad jis yra ligoninės darbuotojas ir, kad ligoniams negalima turėti papuošalų, tada paėmė tam vyriškiui už rankos ir greitai nuėmė nuo piršto vestuvinį žiedą. V. T. nurodė jam (Ž. R.) kartu su juo pasišalinti, nes ir jam pačiam (t.y. Ž. R.) bus bėdų. Dar prieš tai jis V. T. buvo sakęs, kad atvažiavo į (duomenys neskelbtini) savo automobiliu. Bijodamas, kad V. T. jam kažką blogo gali padaryti, su juo kartu išėjo iš palatos ir jo nurodymu savo automobiliu nuvežė V. T. į čigonų taborą, kur šis, kaip suprato, pardavė žiedą. V. T. grįžo su narkotikais, atrodo heroinu, ir jie kartu prie taboro jų pavartojo. Pinigų V. T. jam nedavė ir jis nežino kiek jis gavo už žiedą. Po to V. T. nurodymu jis nuvežė šį prie kažkokios parduotuvės ir ten išleido, ir jie daugiau nesimatė. Jis tą dieną į ligoninę negrįžo, nes buvo apsvaigęs. Savo daiktus iš ligoninės atsiėmė tik po 4-5 dienų.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamuoju V. T. kaltu prisipažino, tačiau atsisakė duoti parodymus ir atsakinėti į klausimus, prašė vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuomet jis prisipažino kaltu.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. T. kaltu prisipažino ir parodė (t. 1, b.l. 144-145, 151), kad 2017 metų vasaros pabaigoje jis savo noru atvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninę detoksikacijai ir buvo paguldytas į apsinuodijimų skyrių. Po 2-4 parų jam prasidėjo stipri abstinencija. Ligoninėje susipažino su Ž. R., šis sakė, kad yra iš kito miesto ir, kad atvyko į ligoninę savo automobiliu. Jis ateidavo pas Ž. R. į palatą pabendrauti. Su Ž. R. vienoje palatoje gulėjo apie 60 metų amžiaus vyriškis (lovoje prie durų). Matė pas vyriškį ant rankos vestuvinį žiedą. Jis priėjo prie vyriškio ir nuo jo piršto nuėmė žiedą ir iškart jie kartu su (duomenys neskelbtini) apsirengė savo rūbus, išėjo iš ligoninės ir (duomenys neskelbtini) automobiliu nuvažiavo į taborą įsigyti narkotikų. Neatsimena ar žiedą jie pridavė į lombardą stotyje, ar iš karto nuvažiavo į čigonų taborą. Tabore už tą žiedą jis paėmė iš nepažįstamo čigono narkotikų. Kokių narkotikų – nepamena, juos kartu su (duomenys neskelbtini) netoli taboro pavartojo ir nuo tada jis nieko neprisimena. Vakare jis kažkokiu būdu atsirado toje pačioje ligoninėje, savo palatoje. (duomenys neskelbtini) po šio įvykio jis daugiau nematė. Atėjęs į savo palatą pamatė, kad jo lova paklota, o asmeniniai daiktai gulėjo prie lovos. Supratęs, kad jį išrašė, paėmė savo daiktus ir išėjo. Koridoriuje praeinant jam viena iš slaugytojų pasakė, kad jis pavogė vyriško žiedą. Jis atsakė, kad tas vyriškis pats davė žiedą.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiuoju A. M. parodė, kad 2017-08-31 apie 16 - 17 val. dėl apsinuodijimo maistu jį atvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę ir paguldė į ūminių apsinuodijimo skyrių. Jis sunkiai orientavosi, nes buvo slopinamas migdomaisiais vaistais. Toje pačioje palatoje gulėjo dar trys vyrai, tarp jų buvo ir Ž. R.. Netrukus prie jo priėjo vyriškis, tai yra V. T., jis prisistatė kaip ligoninės darbuotojas, pasakė, kad ligoniams negalima turėti vertingų daiktų ir nuėmė jam nuo rankos vestuvinį žiedą. Žiedas lengvai nenusiėmė, todėl V. T. savo seilėmis dar sušlapino jo pirštą ir tada žiedas lengviau nusiėmė. Pasakęs, kad žiedas bus grąžintas, kai jį išrašys, pasišalino iš palatos. Kitą rytą jis nuėjo pasiaiškinti pas ligoninės personalą dėl žiedo ir jam buvo paaiškinta, kad žiedai iš pacientų nepaimami.

Siekiant pašalinti prieštaravimus nukentėjusiojo parodymuose dėl keipimosi į ligoninės administraciją laiko, šis patikslino, kad įvykio detalių dabar neprisimena, galėjo būti, jog į ligoninės personalą dėl prarasto žiedo jis kreipėsi ne kitos dienos rytą, o tos pačios dienos vakare. Prašė vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjęs, be kita ko, parodė, kad jo palatoje gulėjęs jaunas vyriškis (t.y. Ž. R.) kažkam paskambino ir tada atėjo kitas - vyresnis vyriškis (t.y. V. T.), kuris ir nuėmė žiedą ir, kad viską matė jaunas vyriškis (t.y. Ž. R.) (t. 1, b.l. 1-2).

Asmenų parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis A. M. atpažino V. T. kaip asmenį, kuris numovė jam nuo rankos žiedą, taip pat atpažino Ž. R., kaip asmenį, kuris tuo metu stovėjo šalia V. T. (b.l. 27-28, 29-30).

Iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pateiktos pažymos matyti, kad Ž. R. gydėsi VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ūmių apsinuodijimų skyriuje (duomenys neskelbtini) palatoje nuo 2017-08-28 iki 2017-08-31 ir, kad jis savanoriškai pasišalino iš gydymo įstaigos. Įtariant, kad pacientas apvogė kitą skyriaus pacientą, pranešta policijai. Toliau gydymo pacientas ligoninėje netęsė (b.l. 41 ).

Iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pateiktos pažymos matyti, kad V. T. gydėsi VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ūmių apsinuodijimų skyriuje (duomenys neskelbtini) palatoje nuo 2017-08-28 iki 2017-08-31 ir, kad jis savanoriškai pasišalino iš gydymo įstaigos. Įtariant, kad pacientas apvogė kitą skyriaus pacientą, pranešta policijai. Toliau gydymo pacientas ligoninėje netęsė. (b.l. 42 ).

Iš akistatos protokolo tarp nukentėjusio A. M. ir įtariamojo V. T. turinio matyti, kad V. T. prisipažino numovęs nukentėjusiajam nuo rankos vestuvinį žiedą, kad apie nukentėjusiojo mūvimą žiedą jam prieš tai buvo pasakęs Ž. R., o ir jis pats tą žiedą buvo pastebėjęs (b.l. 148, 149).

Pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas, be kita ko, atvirai pagrobė svetimą. Šia nusikalstama veika yra kėsinamasi į svetimą turtą, ji objektyviai pasireiškia atvirais veiksmais, veika padaroma tik tiesiogine tyčia.

Kaltinamųjų Ž. R. ir V. T. kaltė įrodyta jų pačių kaltės prisipažinimu ir duotais parodymais, nukentėjusiojo A. M. parodymais, taip pat rašytiniais bylos duomenimis. Visi jie tarpusavyje neprieštaringi, vieni kitus papildo, yra gauti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tad, teismo pripažįstami įrodymais. Iš abiejų kaltinamųjų parodymų turinio seka, kad kaltinamasis V. T. dar iki vagystės lankėsi palatoje, kurioje gulėjo jo naujas ligoninės pažįstamas Ž. R., abu jie yra narkotikus vartojantys asmenys ir abu apie tai žinojo. V. T. matė, kad gretimoje lovoje gulėjęs nukentėjusysis mūvi vestuvinį žiedą, apie kurį jam jau buvo pasakęs Ž. R. ir kurį jis (V. T.) netrukus Ž. R. akivaizdoje numovė nukentėjusiajam nuo piršto, šiam suvokiant atliekamą veiksmą, po ko abu kaltinamieji pasišalino ir už žiedą čigonų tabore pirko narkotikus bei kartu juos vartojo. Nukentėjusysis A. M. parodė, kad kaltinamasis V. T. į palatą atėjo po to, kai Ž. R. kažkam paskambino ir, kad žiedą V. T. jam numovė Ž. R. akivaizdoje.

Visi išvardinti duomenys rodo, kad kaltinamieji, veikdami kaip bendrininkai, vedini bendro tikslo pagrobti svetimą turtą, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis atvirai pagrobė nukentėjusiojo A. M. ant rankos mūvėtą vestuvinį žiedą. Nors byloje nėra tikslių duomenų apie pagrobto žiedo vertę, tačiau nukentėjusiojo nurodytoji žiedo vertė – 150 eur - laikytina realia: nei užaukštinta, nei pernelyg maža. Dėl žiedo vertės byloje ginčo nekyla, taigi jo vertės paklaida, jei tokia būtų, nebūtų didelė ir neturėtų įtakotos nusikalstamos veikos kvalifikacijai. Kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, esant kvalifikuojančiam atvirosios vagystės požymiui.

Dėl skirtinų bausmių

Kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų.

Kaltinamojo Ž. R. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi bei, kad savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.

Ž. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje.

Kaltinamojo V. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje, taip pat, kad jis yra recidyvistas.

Kaltinamieji abu vartoja narkotikus, abiem dėl to diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, priklausomybės sindromas, tačiau jie psichiškai pilnavertiški.

Kaltinamojo V. T. psichika ikiteisminio tyrimo metu buvo tirta teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertų, kurių išvadose nurodoma, kad jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas ir adaptacijos sutrikimai netrukdo suprasti veiksmų esmę ir juos valdyti (b.l. 69, 105,113-140).

Kaltinamasis Ž. R. nusikalstamos veikos padarymo metu, tai yra 2017 metais, nebuvo teistas, tačiau 2019-05-14 jis buvo nuteistas Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį už disponavimą nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų neturint jų išplatinimo tikslo, kas rodo, kad esminių gyvenimo būdo pokyčių per bemaž du metus Ž. R. gyvenime neįvyko - jis iki šiol svaiginasi narkotinėmis medžiagomis, daug kartų už įvairius administracinius nusižengimus buvo baustas administracine tvarka, neturi jokio teisėto pragyvenimo šaltinio, nors teigia turintis suvirintojo specialybę, o ji darbo rinkoje yra itin patraukli (b.l. 59-65, 66).

Kaltinamasis V. T. praeityje teistas 13 kartų, dominuoja nusikaltimai nuosavybei, paskutinį kartą buvo teistas ir šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkų nusikaltimą – disponavimą dideliu kiekiu narkotinių medžiagų jų platinimo tikslu, taip pat V. T. daugybę kartų baustas už įvairius administracinius nusižengimus (b.l. 104 l. - 1CD).

Visuma paminėtų aplinkybių rodo, kad kaltinamieji turi polinkį nusikalsti: jie nesitaiso, nedirba, paskirtų baudų nemoka, vartoja narkotikus, jų bandymai gydytis priklausomybes neefektyvūs. Visas šias aplinkybes vertinant kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos sunkumo, nustatytų atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių kontekste, tinkama bausmės rūšis abiem kaltinamiesiems, nepaisant, kad kaltinamojo Ž. R. asmenybė vis tik nėra tiek degradavusi, kiek kaltinamojo V. T., yra terminuota laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamajam Ž. R., atsižvelgiant į tai, kad jis jauno amžiaus, nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas, į tai, kad nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, skirtina trumpesnė, nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmės trukmė.

Ž. R. taikytinos Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatos ir paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas. Pažymėtina, kad teismas nėra saistomas tiek prokuroro siūlymo, prašiusio skirti kaltinamajam Ž. R. bausmę – baudą, tiek ir paties kaltinamojo Ž. R. analogiško prašymo. Ž. R. turi polinkį daryti teisės pažeidimus, jis vartoja svaigalus, neturi oficialių teisėtų pajamų, nes niekur nedirba, nors yra jauno amžiaus darbingas žmogus. Bausmės tikslų Ž. R. efektyviausiai galima siekti kontroliuojant jo elgesį draudimų bei įpareigojimų pagalba.

Kaltinamajam V. T., atsižvelgiant į nukentėjusiojo prašymą bei pareiškimą, kad jis kaltinamiesiems atleido, taip pat skirtina trumpesnė, nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis, laisvės atėmimo bausmė. V. T. skiriama bausmė bendrintina su 2018-10-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi dėl bausmių subendrinimo paskirta bausme, taikant bausmių apėmimo principą, nes jo padaryta nusikalstama veika (apysunkis nusikaltimas), dėl kurios jam skiriama bausmė šiuo nuosprendžiu ir nusikalstamos veikos (labai sunkus nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas), dėl kurių buvo subendrintos bausmės 2018-10-23 nutartimi, labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms (BK 63 str. 5 d. 2 p.).

Motyvuojamoji dalis

Byla dalyje dėl A. M. civilinio ieškinio nagrinėjimo nutrauktina, civiliniam ieškovui atsisakius nuo ieškinio.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas nusprendžia:

Ž. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Taikyti Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams.

visą šio nuosprendžio vykdymo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

dirbti visą šio nuosprendžio vykdymo laiką. Darbo netekimo atveju nedelsiant registruotis Užimtumo tarnyboje;

pirmus šešis šio nuosprendžio vykdymo mėnesių nevartoti alkoholinių gėrimų ir narkotinių ar psichotropinių medžiagų, jei pastarųjų nėra paskyręs gydytojas.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę Ž. R. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

V. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu skiriamą bausmę subendrinti su 2018-10-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta subendrinta bausme, taikant bausmių apėmimo principą, ir nustatyti V. T. galutinę subendrintą keturių metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose (BK 63 str. 5 d. 2 p. ir 9 d.).

Bausmės pradžią V. T. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti laikotarpius, įskaitytus 2018-10-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi.

Pakeisti V. T. kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje į suėmimą, suimti jį teismo posėdžio salėje.

Bylą dalyje dėl A. M. civilinio ieškinio nagrinėjimo nutraukti, šiam atsisakius nuo ieškininio.

Nuosprendis per 20 dienų, o nuteistajam V. T. per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.