Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo, dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam V. A., patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2026 m. kovo 26 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam V. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisijos priimtame nutarime nurodyta, kad po atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta nusikalstamo elgesio rizikos vertinama kaip atitinkanti kriterijų žemą. Komisija nutarime nurodė, jog nuteistasis praeityje pasižymėjo pakartotiniu nusikalstamu elgesiu, antisocialiomis nuostatomis, impulsyvumu, agresija bei ribota savikritika ir empatija. Nusikaltimas padarytas artimoje aplinkoje, o jo elgesiui būdingas instrumentinis smurtas. Nors išlieka tam tikros rizikos (polinkis vengti gilesnės savianalizės, atsakomybės perkėlimas kitiems), pažymima, kad šie veiksniai palaipsniui mažėja. Tuo pačiu Komisija įvertino reikšmingą teigiamą nuteistojo pažangą: jis atliko didžiąją dalį bausmės, ilgą laiką nepažeidinėja vidaus taisyklių, yra daug kartų skatintas, dirba, dalyvauja resocializacijos veiklose, vykdo rekomendacijas ir demonstruoja motyvaciją keisti gyvenimo būdą. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad būtina tolimesnė asmens stebėsena ir paramos tęstinumas grįžus į laisvę, todėl atsižvelgiant į didelę atliktos bausmės dalį ir pasiektus rezultatus, manytina, kad būtų tikslinga, jog ši pagalbą bei priežiūrą nuteistasis užsitikrintų bausmę tęsdamas probacijos priežiūros sąlygomis. Komisija konstatavo, kad nuteistasis atitinka BVK 82 straipsnio nustatytus materialiuosius lygtinio paleidimo kriterijus ir mano, jog jam bus lengviau adaptuotis visuomenėje, jeigu jis toliau bausmę atlikinės neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas Lietuvos probacijos tarnybos.

V. A. nuteistas Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus, paskirta galutinė 15 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2013 m. liepos 14 d., bausmės pabaiga – 2028 m. liepos 14 d.

Anksčiau teistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. A. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Pažanga vertinama atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, įvertinant jo elgesio pokytį ir pažangą mažinant kriminogeninių veiksnių įtaką jo elgesiui, taip pat įvertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Pabrėžtina tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas.

Iš bylos duomenų nustatyta, jog V. A. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Vis tik, pažymėtina, kad vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ar egzistuoja ir materialusis pagrindas. Teismas atsižvelgia į bylos medžiagą ir į Komisijos nutarimą, sutiktina ir su tuo, jog nuteistojo elgesyje šiuo metu jau egzistuoja ir materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, tai yra jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, bet tai dar nėra absoliutūs pagrindai lygtinio paleidimo taikymui, kaip jau minėta aukščiau, teismas privalo įvertinti visas teigiamai bei neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytis yra tiek pozityvus, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant lygtinį paleidimą.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad V. A. turi gyvenamąją vietą, į kurią galėtų grįžti gyventi lygtinio paleidimo atveju, į ją vyksta ir trumpalaikių išvykų metu. Būdamas laisvėje dirbo, mokėsi. Bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dirba, mokėsi, dengia finansinius įsipareigojimus, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Bausmės atlikimo metu keturis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, iš jų du kartu baustas drausmine tvarka, tačiau nuo 2021 m. nuteistasis daugiau nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių. Be to, nuteistasis 16 kartų skatintas, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones. Nors šios aptartos aplinkybės yra nepaneigiamai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios, tačiau jos nėra išskirtinės, kadangi nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Be kita ko, aukščiau aptartos aplinkybės, savaime nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad buvo atliktas nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką ir nustatyta, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka kriterijų – žema. Nors nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir atitinka kriterijų žemas, kas BVK 82 straipsnio prasme būtų pagrindas svarstant lygtinio paleidimo taikymą, vis tik teismas atkreipia dėmesį, kad tokia rizika, kaip žema, dar savaime nėra pakankamas pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Be to, nuteistojo elgesyje nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; būdingas konkretus/nelankstus mąstymas; priežiūros/apribojimų pažeidimai), kurie turi neabejotinos įtakos nuteistojo pakartotinio nuskalstamo elgesio raiškai. Esami kriminogeniniai veiksniai jų nepašalinus iki galo, bausmės atlikimo vietoje, gali išryškėti taikant paleidimą lygtinai ir nuteistajam sugrįžus į įprastinį socialinį gyvenimą. Juo labiau, kad šie veiksniai išliko nepakitę nuo ankstesniojo vertinimo, kas leidžia spręsti, kad nusikalstamo elgesio rizika nors ir yra nustatyta žema, tačiau ji statinė ir esmingai nekoreguojama mažinant dinaminius kriminogeninius veiksnius.

Ir nors nuteistojo atžvilgiu yra nustatytas vienas apsauginis, tai yra riziką pakartotinai nusikalsti mažinantis veiksnys (reiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais), tačiau teismas šio veiksnio nelaiko išimtinai nuteistąjį saugančiu nuo pakartotinio nusikalstamumo, jį įvertinęs aukščiau aptartų dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste.

Taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis bausmę atlieka už itin sunkų nusikaltimą – tyčinį žmogaus gyvybės atėmimą artimoje aplinkoje, veikiant iš pykčio, t. y. dėl žemų paskatų. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, o jos pasekmės yra itin skaudžios ir negrįžtamos – be motinos liko trys nepilnamečiai vaikai. Vertinant nuteistojo asmenybę ir jo nusikalstamo elgesio istoriją, matyti, kad jis anksčiau jau buvo teistas, taip pat baustas administracine tvarka, o jo teistumas nėra išnykęs. Be to, dar iki nagrinėjamo nusikaltimo buvo fiksuoti smurto artimoje aplinkoje atvejai, kas rodo susiformavusį netinkamo elgesio modelį. Ilgalaikis socialinis neveiklumas (ilgą laiką nedirbo, formaliai registruotas darbo biržoje) taip pat leidžia abejoti jo gebėjimu savarankiškai ir atsakingai gyventi visuomenėje. Nors bausmės atlikimo metu stebima tam tikra teigiama nuteistojo elgesio dinamika – jis laikosi nustatytų taisyklių, dalyvauja užimtumo veiklose, yra skatintas už gerą elgesį, – pažymėtina, kad šie pokyčiai pasireiškia struktūruotoje, kontroliuojamoje aplinkoje. Ankstesni drausmės pažeidimai rodo, kad net ir tokiomis sąlygomis nuteistasis ne visada gebėjo laikytis nustatytų reikalavimų. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, nepaisant kaltės pripažinimo ir gailesčio, nuteistojo vidinės nuostatos nėra pakankamai stabilios. Vertinimo metu nustatyta, jog jis linkęs jautriai reaguoti į kritiką, sunkiai priima atsakomybę, dalį kaltės perkelia išoriniams veiksniams, o tarp deklaruojamų problemų ir asmeninio indėlio į jų atsiradimą išlieka prieštaravimų. Jam būdingas impulsyvumas, dirglumas bei polinkis į agresyvias reakcijas konfliktinėse situacijose, taip pat fiksuojamas empatijos trūkumas nukentėjusiųjų atžvilgiu. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nėra pakankamai suvaldyti. Nors psichologo išvados patvirtina, kad nuteistasis turi pakankamus bendravimo įgūdžius, geba reflektuoti tam tikras savo patirtis ir dalyvauja resocializacijos procese, tačiau kartu akcentuojamas poreikis tęsti intensyvų darbą su jo vidinėmis nuostatomis, ypač atsakomybės prisiėmimo, empatijos ir santykių su artimaisiais srityse. Tai rodo, kad resocializacijos procesas dar nėra baigtas, o pasiekti pokyčiai nėra pakankamai stabilūs.

Kaip jau minėta, nuteistasis V. A. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Minėtas nusikaltimas yra susiję su žmogaus gyvybės atėmimu, kur sukėlė negrįžtamas pasekmes. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą svarbu atkreipti dėmesį ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir sunkumą. Nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis neatlikta. Nuteistajam V. A. buvo paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė, ir nors nuteistasis yra atlikęs didžiąją dalį paskirtos bausmės, tačiau likusi neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, gretinant su padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu, dar išlieka nemaža. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai - teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, vis dėlto privaloma atsižvelgti. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį V. A. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. A. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Aptartų aplinkybių visumoje, darytina išvada, jog dabartiniame pataisos procese, lygtinio paleidimo taikymas dar nebūtų efektyvus, nuteistajam V. A., todėl lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. kovo 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. kovo 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. A. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.