Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-03-18 · Civilinė byla Nr. 2S-479-163/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-18
Bylos Nr.
2S-479-163/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alona Romanovienė
Ieškovas
L. K.

Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. 2S-479-163/2015

Teisėja Diana Vercinskė (Proceso Nr. 2-10-3-01095-2014-8)
Procesinio sprendimo kategorijos (S) 21.1; 122.4.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. kovo 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo L. K. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo L. K. ieškinį dėl sandorio pripažinimo sudarytu civilinėje byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas L. K. pateikė teismui ieškinį dėl sandorio pripažinimo sudarytu, kuriuo prašo pripažinti 0,0300 ha žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Palangos m. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sandorį galiojančiu, kurio pagrindu L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) minėtą žemės sklypą įsigijo nuosavybės teise bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Palangos miesto apylinkės teismas atsisakė priimti ieškinį (LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į LR CK 1.93 straipsnį, nustačius, kad nėra sandorio, kurį prašoma patvirtinti, toks reikalavimas teismui negali būti pateiktas ir yra nenagrinėtinas teisme. ieškovas L. K. žemės sklypo sandorio sudarymo (nesudarymo), patvirtinimo klausimus gali spręsti pasinaudodamas teise skųsti (ginčyti) kitos būsimos sandorio šalies Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos veiksmus ar neveikimą.

Šalies argumentai

Ieškovas pateikė atskirąjį skundą su prašymu panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2015-01-07 nutartį ir ieškinį priimti. Ieškovas nurodė, jog teismas negalėjo padaryti išvados, kad žemės pirkimo sandorio nėra, kadangi jis neišnagrinėjo byloje pateiktų įrodymų ir aplinkybių. Taip pat teismas klaidingai nurodė instituciją, į kurią ieškovas turi kreiptis su skundu, kadangi ginčas yra kilęs dėl sandorio pripažinimo, kuris yra privatinės teisės objektas, o ne administracinės.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 CPK 338 straipsniai).

Dėl sandorio pripažinimo sudarytu ir išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismine tvarka.

Ieškovas L. K. prašo pripažinti 0,0300 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Palangos m. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sandorį galiojančiu, kurio pagrindu L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) minėtą žemės sklypą įsigijo nuosavybės teise. Nurodo, kad 2014-11-21 raštu Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Palangos skyrius pripažino, kad L. K. buvo suteiktas minėtas 300 kv. m. žemės sklypas ir pripažino, kad už jį yra sumokėta visa įkainota kaina, tačiau atsisakė baigti įforminti sandorį užskaitant jau sumokėtą kainą, kadangi pagal dabar galiojančius teisės aktus išpirkimas įmanomas tiktai atlikus individualų turto (žemės sklypo) vertinimą ir antrą kartą sumokėjus valstybei turto vertinime nurodytą kainą. Ieškovas remiasi LR CK 1.93 str. 4 d., kurioje nustatyta, jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu.

Apeliacinis teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą ir bylos aplinkybes, nustatė, jog remiantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimas Nr. 260) 2 punktu, kad asmenys nuosavybėn gali įsigyti tik naudojamus namų valdų žemės sklypus, suteiktus iki 1992-03-15 kitose nei miestai vietovėse žemės sklypus individualiems (vienbučiams ir dvibučiams) gyvenamiesiems namams statyti, taip pat apylinkių tarybų sprendimu iki Lietuvos Respublikos reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (1993-07-28) suteikus individualiems (vienbučiams ir dvibučiams) gyvenamiesiems namams statyti kaimo gyvenamosiose vietovėse žemės sklypus, kuriuose nėra asmens nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių (statomu ar pastatytų) ir už kuriuos iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įsigaliojimo dienos (2004-02-21) įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais. Minėtame žemės sklype stovėjęs vasarnamis sudegė 1991-11-04, ieškovas tais pačiais metais gavo leidimą atstatyti vasarnamį paruošus ir suderinus architektūrinę – planinę užduotį. 1992-05-02 pradėta vykdyti žemės sklypo išpirkimo procedūra, apskaičiuota išperkamos žemės kaina, kuri buvo sumokėta, remiantis tuo metu galiojančiu LR Žemės reformos įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad žemė privatinėn nuosavybėn gali būti įsigyjama <...> privačių namų valdoms<...> bei kitai įstatymų neuždraustai veiklai. Tačiau ieškovas neįregistravo pradėtų statybos darbų, kuriais turėjo būti atstatytas vasarnamis, kurio pagrindu ieškovui buvo suteikta teisė išsipirkti minėtą žemės sklypą. Tik 2003 metais ieškovas įregistravo statinį (poilsio namelį, kurio baigtumas 27 proc.). Tik 2014-06-13 žemės sklypas buvo įregistruotas LR vardu, remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Ūkio Ministerijos Palangos skyriaus sprendimu. 2014-04-23 Nacionalinės Žemės Tarnybos Palangos skyrius informavo ieškovą raštu, jog suformavus žemės sklypą ir įregistravus Nekilnojamojo turto registre bus sprendžiamas klausimas dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Kai ieškovas kreipėsi į Žemės Ūkio Ministerijos Palangos skyrių užbaigti sandorį pasirašant notarinę pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau minėta institucija nurodė, jog šiuo metu žemės sklypas patenka į kitos paskirties teritoriją (rekreacinė). Vadovaujantis LR Vyriausybės 1999-02-24 nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatytais atvejais, kitų parduodamų be aukciono valstybinių žemės sklypų vertė apskaičiuojama vadovaujantis LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu atliekant individualų turto vertinimą. Todėl pagal dabar galiojančius teisės aktus išpirkimas įmanomas tiktai atlikus individualų turto (žemės sklypo) vertinimą ir antrą kartą sumokėjus valstybei turto vertinime nurodytą kainą, kadangi buvo praleistas terminas įregistruoti statinį sklype, kurio pagrindu jam būtų buvęs išduotas leidimas įforminti pirkimo-pardavimo sutartį.

Apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog kilęs ginčas nagrinėtinas Išankstinių ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje bei teisingai kvalifikavo susiklosčiusius teisinius santykius, priskirdamas juos administraciniams teisiniams santykiams, kadangi ginčas byloje kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus rašto, kuriuo atsisakoma užbaigti sklypo išpirkimo procedūrą, kadangi ieškovo prašymas užbaigti jam priklausančio žemės sklypo įforminimo procedūrą neatitinka žemės nuosavybėn įsigyti reikalavimo – nuosavybėn galima įsigyti tik naudojamus namų valdų žemės sklypus. Ieškovo žemės sklype buvęs statinys sudegė 1991 metais, o naujos statybos įregistruotos buvo tik 2014 metais, kai pasikeitė eilė įstatymų, reglamentuojančių žemės formos ir įsigijimo klausimus. Todėl remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu „valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus“ yra priskirtini administraciniams teisiniams santykiams. Dėl to remiantis LR Žemės reformos įstatymo 18 straipsniu ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje ne teismo tvarka taisyklėmis, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 „Dėl Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarko taisyklių patvirtinimo“, minėtas raštas turi būti skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui, o paduodamo skundo forma ir turinys turi atitikti LR administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytus reikalavimus.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, dėl to paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335–339 str., teismas

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Alona Romanovienė