Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-507-159/2009

NUTARTIS

2009 m. rugsėjo 2 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Žydrūno Bertašiaus, sekretoriaujant Antanui Leikui, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui R. L., atsakovui J. E. S., jo atstovams D. S. ir advokatui Rimvydui Paulauskui, viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. E. S. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-611-666/2008 pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovui J. E. S., tretiesiems asmenims A. V., valstybės įmonei Registrų centrui dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo ir atsakovo J. E. S. priešieškinį ieškovui R. V., tretiesiems asmenims A. V., valstybės įmonei Registrų centrui dėl gyvenamojo namo bendraturčių dalių ir naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo bei trukdymų pašalinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas J. E. S. 2006 m. gruodžio 21 d. pareiškė priešieškinį. Juo teismą prašė nustatyti tokio dydžio gyvenamojo namo bendraturčių nuosavybės dalis: 214/1000 dalis ieškovui R. V., 363/1000 dalis atsakovui J. E. S. ir 423/1000 dalis trečiajam asmeniui A. V.; patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-4 ir 3-4, prašė paskirti visiems bendraturčiams naudotis po lygiai, t. y. po 1/3 dalį; taip pat prašė įpareigoti ieškovą pašalinti iš patalpos 3-4 metalinę krosnį, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdyną bei atstatyti patalpą į buvusią padėtį. Nurodė, kad ieškovas namo dalis neteisingai skaičiuoja nuo 198,56 kv. m ploto: ieškovas ir trečiasis asmuo A. V. savo dalis turėtų skaičiuoti nuo 177,72 kv. m ploto, nes atsakovas 1994–1997 metais atliktais darbais yra padidinęs namo plotą nuo 177,72 kv. m iki 198,56 kv. m. 1994 m. liepos 20 d. jis gavo statybos leidimą Nr. 73 ir atliko statybos darbus, o 1997 m. gegužės 30 d. statinį priėmė valstybinė komisija. Nekilnojamojo turto registras įregistravo padidėjusį gyvenamojo namo plotą, tačiau neperskaičiavo bendraturčiams tenkančių dalių (t. 1, b. l. 63–64).

J. E. S. paskyrė naudotis: 9,55 kv. m ploto patalpa, plane žymima indeksu 1-1; 10,32 kv. m ploto patalpa, plane žymima indeksu 1-2; 21,18 kv. m ploto patalpa, plane žymima indeksu 1-3; 1,05 kv. m ploto patalpa, plane žymima indeksu 1-5; 1,42 kv. m ploto patalpa, plane žymima indeksu 1-8; 2,58 kv. m ploto patalpa, plane žymima indeksu 1-9. Bendrai su bendraturčiais R. V. ir A. V. paskyrė naudotis 5,16 kv. m ploto laiptine, plane žymima 1-4, J. E. S. tenkanti dalis sudaro 1,72 kv. m. Iš viso J. E. S. paskyrė naudotis 47,82 kv. m.

A. V. paskyrė naudotis 12,12 kv. m ploto patalpa, plane žymima indeksu 2-1; 16,74 kv. m ploto patalpa, plane žymima indeksu 2-2; 8,81 kv. m ploto patalpa, plane žymima indeksu 2-3; 1,52 kv. m ploto patalpa, plane žymima indeksu 2-4; 2,45 kv. m ploto patalpa, plane žymima indeksu 2-5; 4,05 kv. m ploto patalpa, plane žymima indeksu 2-6; 11,02 kv. m ploto patalpa, plane žymima indeksu 4-1; 13,01 kv. m ploto patalpa, plane žymima indeksu 4-2; 9,87 kv. m ploto patalpa, plane žymima indeksu 4-3. Bendrai su bendraturčiais J. E. S. ir R. V. paskyrė naudotis 5,16 kv. m ploto laiptine, plane žymima 1-4, A. V. tenkanti dalis sudaro 1,72 kv. m. Bendrai su R. V. paskyrė naudotis patalpa – 8,13 kv. m ploto antro aukšto koridoriumi, plane žymimu indeksu 3-4, A. V. tenkanti dalis sudaro 4,065 kv. m. Iš viso A. V. paskyrė naudotis 85,375 kv. m.

Priešieškinio dalį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, trukdymų pašalinimo, bendraturčių nuosavybės teisės dalių nustatymo atmetė.

Iš J. E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisė 100 Lt už sumokėtą žyminį mokestį, 45,21 Lt už pastato padalijimo projektą, 2 000 Lt advokato pagalbai apmokėti bei 200 Lt už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, iš viso priteisė 2 345,21 Lt R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Teismas, remdamasis 2002 m. kovo 29 d. dovanojimo sutartimi ir 2007 m. liepos 9 d. Nekilnojamojo turto registro centro pažyma sprendime nustatė, kad ieškovas R. V., be kito turto, dėl kurio ginčo nėra, įgijo ¼ dalį vieno aukšto medinio karkasinio gyvenamojo namo 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (dabar 5694-0001-8023), kurio bendras plotas 198,56 kv. m, kad 1995 m. spalio 25 d. paskutinių kadastrinių matavimų metu gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), plotas buvo užfiksuotas 198,56 kv. m, kad naujus kadastrinius matavimus atsakovas kategoriškai atsisakė atlikti, tačiau atsižvelgė, kad 2007 m. liepos 9 d. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro įmonės pažymos 6 punkte nurodyta, kad gyvenamojo namo dalys skaičiuojamos nuo 177,72 kv. m, todėl bendraturčių nuosavybės dalis skaičiavo ne nuo 198,56 kv. m ploto, o nuo 177,72 kv. m.

Išnagrinėjęs nesutarimus dėl gyvenamojo namo dalių skaičiavimo pagrindo skirtumų, teismas sprendime pažymėjo, kad net skaičiuojant ieškovo dalį nuo atsakovo nurodyto 177,72 kv. m ploto, ¼ dalį nuo šio ploto sudaro 44,43 kv. m, o tai yra mažiau, nei sau padalijimo projekte nurodė ieškovas.

Teismas sprendime nurodė, kad gyvenamasis namas nuosavybės teisėmis priklauso trims bendraturčiams, kiekvienas bendraturtis turi atskirą įėjimą į savo gyvenamąsias patalpas. Į gyvenamo namo pastogę, kur yra kaminas, patenkama per ieškovo įėjimą, t. y. pakilus laiptais į antrą aukštą, todėl norint patekti prie kamino, nereikia būti patalpoje, pažymėtoje indeksu 3-4. Atsakovas J. E. S. neturi gyvenamųjų patalpų pastato antrajame aukšte, kuriame yra ginčo koridorius, ginčo koridorius nėra vienintelė patalpa, per kurią atsakovas J. E. S. galėtų patekti į pastogę. Dėl šių priežasčių teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas šią patalpą priskirti jo asmeniniam naudojimui yra pagrįstas ir teisėtas (CK 1.5 str., 4.75 str. 1 d.). Gyvenamajame name atsakovas J. E. S. ir trečiasis asmuo A. V. turi būtinas komunikacijas – dujas, vandenį, kanalizaciją, ieškovas šių komunikacijų neturi ir pageidauja jas įsijungti. Šiuos faktus patvirtino antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas su priedais (t. 1, b. l. 90–95).

Šalių neginčijamais faktais teismas sprendime nustatė, kad atsakovas priestatą, dėl kurio padidėjo bendras gyvenamojo namo plotas, pastatė savo lėšomis, kad priestato statyba jam kainavo 12 777,10 Lt, kad priestato statybai gavo leidimą, kad priestatą statė pagal projektą, kad 1997 m. gegužės 30 d. valstybinė komisija išdavė Individualaus statinio priėmimo naudoti aktą, kad ieškovas nepretenduoja į atsakovo sukurtą 21,46 kv. m ploto priestatą ir neprieštarauja, kad bendraturčiams tenkančios dalys būtų skaičiuojamos nuo 177,72 kv. m ploto.

Teismas sprendime konstatavo, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas pakeisti nuosavybės teisių dalis kitaip, nei bendraturčiai yra įgiję, atsižvelgiant į gyvenamojo namo faktinį plotą, yra tikslingas, tačiau atsakovas neatliko savo dalies gyvenamųjų patalpų naujų kadastrinių matavimų, todėl teismas sprendime nurodė, kad neturi kitų galimybių išnagrinėti atsakovo priešieškinį ir kad negali tiksliai nustatyti nuosavybės teisių dalių (t. 2, b. l. 143–147).

Teismas iš esmės sprendimo motyvuojamojoje dalyje nepasisakė dėl apelianto reikalavimo pašalinti savavališkus statinius ir pertvarkymus, tik nurodė, kad ieškovui ir A. V. paskyrus naudotis patalpa, plane žymima indeksu 3-4, turi būti atmestas šis reikalavimas. Apeliantas nesutinka su tokia išvada ir argumentacija, kad 8,13 kv. m ploto koridorius yra bendro naudojimo. CK 4.75 straipsnyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu. Savavališkų pertvarkymų faktas įrodytas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2006 m. gegužės 15 d. raštu, jame nurodyta, kad R. V. savavališkai atliko pertvarkymus bendro naudojimo mansardinio aukšto koridoriuje, nutiesė vandens ir kanalizacijos vamzdynus, pastatė metalinę krosnelę, buvo įpareigotas iki 2006 m. birželio 1 d. atstatyti bendro naudojimo koridorių į buvusią padėtį. Ieškovas R. V. neginčija padaręs minėtus pertvarkymus. Jis nesikreipė į apeliantą, apeliantas, būdamas gyvenamojo namo bendraturčiu, sutikimo pertvarkyti bendro naudojimo koridorių nedavė, todėl ieškovo veiksmai prieštarauja CK 4.75 straipsniui. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar techniniu požiūriu apskritai galimi bendro naudojimo patalpoje šildymo sistemos ir komunikacijų pertvarkymai (t. 3, b. l. 2–5).

Nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme, pirmame teismo posėdyje bendraturčiai susitarė, kad būtina ir tikslinga atlikti viso gyvenamojo namo kadastrinius matavimus iš naujo ir juos pateikti teismui. Tačiau apeliantas savo nuomonę pakeitė, už teismo įpareigojimų nevykdymą buvo nubaustas tris kartus. Ieškovas mano, kad J. E. S. nenori atlikti namo kadastrinių matavimų, nes paaiškėtų galimi neteisės atvejai kitų bendraturčių atžvilgiu. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio banko 2006 m. spalio 4 d. duomenis (reg. Nr. 50/119401), gyvenamasis namas 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintis 198,56 kv. m bendro ploto, priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis: ¼ dalis ieškovui ir atsakovui, ½ dalis A. V. Taip pat nurodyta ir registro pastabose ir nuorodų 11 punkte, kad gyvenamojo namo dalys apskaičiuotos nuo 177,72 kv. m, o ne nuo 198,56 kv. m ploto. Skaičiuojant nuo 177,72 kv. m gyvenamojo namo ploto, ieškovui tenkanti ¼ dalis sudarytų 44,43 kv. m plotą. R. V. ieškiniu prašė jam paskirti 43,91 kv. m, t. y. 0,52 kv. m mažiau, nei jam faktiškai priklauso. Pagal apelianto projektą ieškovui turėtų tekti 42,55 kv. m, tai yra 1,88 kv. m mažiau, nei faktiškai priklauso ieškovui. Apeliantas neargumentuoja, kodėl nori ieškovui paskirti mažiau ploto naudotis, nei jam faktiškai priklauso. Teismo nustatyta naudojimosi tvarka iš esmės atitinka turimas dalis name.

Patalpa, plane žymima indeksu 3-4, atitenka ieškovui ir bendraturtei A. V. Ieškovui priklausančiose patalpose nėra nei vandens, nei kanalizacijos, nei dujinio šildymo. Kiti bendraturčiai turi minėtas komunikacijas ir jomis naudojasi. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad rekonstrukcijos darbai neatlikti, nei vamzdynai, nei dujinio šildymo įrenginys neprijungti. Dujinio katilo pastatymas negali būti laikomas rekonstrukcija (t. 3, b. l. 9–11).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime nustatė, kad ieškovas R. V. 2002 m. kovo 29 d. dovanojimo sutartimi, be kito turto, dėl kurio ginčo nėra, įgijo ¼ dalį vieno aukšto medinio karkasinio gyvenamojo namo 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)), kurio bendras plotas 198,56 kv. m (t. 1, b. l. 6–7), ir kad 1995 m. spalio 25 d. paskutinių kadastrinių matavimų metu gyvenamojo namo bendras plotas buvo užfiksuotas 198,56 kv. m (t. 1, b. l. 8–10).

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto J. E. S. apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad ginčas tarp gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčių kilo tik dėl antrajame namo aukšte (mansardoje) esančio bendro naudojimo 8,13 kv. m ploto koridoriaus, plane žymimo indeksu 3-4 (t. 1, b. l. 13).

Iš atsakovo J. E. S. priešieškinyje suformuluoto reikalavimo matyti, kad jis prašė teismą nustatyti, kad A. K. – R. V. teisių perėmėjas – naudosis 1/3 dalimi, t. y. 2,71 kv. m, plane žymimos indeksu 3-4 patalpos. Šį priešieškinio reikalavimą grindė tuo, kad jis negali atsisakyti nuosavybės teisės į 8,13 kv. m ploto koridoriaus dalį, nes tik per šį koridorių gali patekti į gyvenamojo namo pastogę (t. 1, b. l. 63–65).

Iš byloje esančių pirmojo aukšto plano ir pagrindinio pastato 1A1m vidaus plotų eksplikacijos matyti, kad gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), yra trys atskiri įėjimai, todėl bylą nagrinėjęs teismas teisingai sprendime nurodė, kad kiekvienas bendraturtis turi atskirą įėjimą į savo gyvenamąsias patalpas ir kad atsakovas J. E. S. neturi gyvenamųjų patalpų pastato antrajame aukšte (t. 1, b. l. 7, t. 2, b. l. 60). Iš 2007 m. vasario 22 d. antstolės R. Vizgaudienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir fotolentelių matyti, kad į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), patenkama iš gatvės pusės per namo centrinį įėjimą, t. y. į patalpą laiptinę, plane žymimą indeksu 1-4, laiptine pakylama į antrą aukštą ir patenkama į mansardoje (salkoje) esančią patalpą, plane žymimą indeksu 3-4. Patalpoje, plane žymimoje indeksu 3-4, yra atvira 1,30 m anga, per kurią patenkama į namo pastogę, per angą matyti iš raudonų plytų sumūrytas kaminas (t. 1, b. l. 90, 92–95). Antstoliui konstatavus tokias faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad norint patekti prie kamino, nereikia būti patalpoje, plane žymimoje indeksu 3-4. Pirmosios instancijos teisme atsakovo J. E. S. atstovė D. S. patvirtino, kad pirmajame aukšte yra kamino dalis, kiti bedraturčiai prie jo patekti negali ir kad ji turi raktus nuo patalpos, pro kurią patenkama į pastogę (t. 2, b. l. 140).

Esant tokiems įrodymams bei aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas paskyręs bendraturčiams R. V. ir A. V. bendrai naudotis 8,13 kv. m ploto antro aukšto koridoriumi, plane žymimu indeksu 3-4, apelianto J. E. S., kaip gyvenamojo namo bendraturčio, teisių, nustatytų CK 4.82 straipsnyje, nepažeidė, nes apeliantas ir jam nepaskyrus bendrai naudotis 8,13 kv. m ploto koridoriumi su kitais bendraturčiais, gali patekti į gyvenamojo namo pastogę per bendraturčiams bendrai naudotis paskirtą koridorių, plane žymimą indeksu 1-4. Nutartyje jau buvo minėta, kad atsakovas J. E. S. priešieškinio reikalavimą dėl nustatymo naudotis 1/3 dalimi, t. y. 2,71 kv. m ploto patalpa, plane žymima indeksu 3-4, grindė į gyvenamojo namo pastogę patekimo tik per ginčo koridorių aplinkybe, kitų aplinkybių nenurodė.

Iš 2007 m. vasario 22 d. antstolės R. Vizgaudienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir fotolentelių matyti, kad koridorius, žymimas plane indeksu 3-4, iškaltas gipso kartono plokštėmis, kairėje pusėje esančioje nišoje stovi metalinė krosnelė, įrengta šalia kamino, prie jos prijungti vamzdžiai, koridoriuje sumontuotų kanalizacijos ir vandentiekio vamzdžių nėra (t. 1, b. l. 90, 94). Antstoliui konstatavus tokias faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su ieškovo R. V. atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytu teiginiu, kad rekonstrukcijos darbai iš esmės neatlikti, ir teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo patenkinti atsakovo J. E. S. priešieškinio reikalavimo – įpareigoti ieškovą pašalinti iš patalpos 3-4 metalinę krosnį, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdyną bei atstatyti patalpą į buvusią padėtį. Teisėjų kolegijos nuomone, ginčo koridoriaus nišoje pastatyta metalinė krosnelė negali pažeisti apelianto, kaip bendraturčio, teisių, apeliantui tik esant būtinumui patenkant į namo pastogę išvalyti kamino ar apžiūrėti bendrų gyvenamojo namo konstrukcijų.

Šalių neginčijamais faktais pirmosios instancijos teismas sprendime nustatė, kad atsakovas priestatą, dėl kurio padidėjo bendras namo plotas, pastatė savo lėšomis, kad priestato statyba jam kainavo 12 777,10 Lt, kad priestato statybai buvo gavęs leidimą, kad priestatą statė pagal projektą, kad 1997 m. gegužės 30 d. valstybinė komisija išdavė Individualaus statinio priėmimo naudoti aktą, kad ieškovas nepretenduoja į atsakovo sukurtą 21,46 kv. m ploto priestatą ir neprieštarauja, kad bendraturčiams tenkančios dalys būtų skaičiuojamos nuo 177,72 kv. m ploto (t. 2, b. l. 47–77). Nustatęs minėtas faktines aplinkybes bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas pakeisti nuosavybės teisių dalis kitaip, nei bendraturčiai yra įgiję, atsižvelgiant į gyvenamojo namo faktinį plotą, yra tikslingas, nes CK 4.77 straipsnio 1 dalis nustato, kad jei bendraturtis, turėdamas kitų bendraturčių sutikimą ir laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina bendrąją daikto ar jo vertę, tai šio bendraturčio reikalavimu jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir naudojimosi bendruoju daiktu tvarka turi būti atitinkamai pakeičiamos. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo J. E. S. apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pripažino, kad namas yra bendro 198,56 kv. m ploto, kad šios aplinkybės nė viena šalis neginčijo, kad šie duomenys įregistruoti viešame registre, jie įstatymų nustatyta tvarka nepakeisti, todėl laikytini išsamiais ir teisingais (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis), kad naudojimosi gyvenamuoju namu tarp bendraturčių tvarka nustatyta nebuvo, kad visi bendraturčiai pagal sutartis yra įsigiję tik idealiąsias namo dalis, tačiau faktinis naudojimasis patalpomis niekada nesikeitė, pretenzijų šalys viena kitai nereiškė, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad yra tikslinga pakeisti nuosavybės teisių dalis kitaip, nei bendraturčiai yra įgiję, atsižvelgiant į gyvenamojo namo faktinį plotą, nepagrįstai nepatenkino atsakovo J. E. S. priešieškinio reikalavimo dėl gyvenamojo namo bendraturčių nuosavybės dalių nustatymo, atsakovui padidinus bendrąją dalinę nuosavybę, vien dėl to, kad atsakovas neatliko savo dalies gyvenamųjų patalpų naujų kadastrinių matavimų. Iš trečiojo asmens VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo atsiliepimų į ieškinį ir priešieškinį nustatyta, kad atlikus gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, pagal 1995 m. spalio 25 d. kadastrinių matavimų duomenis, bendras namo plotas padidėjo nuo 177,72 kv. m iki 198,56, kv. m ir kad gyvenamojo namo dalys buvo apskaičiuotos nuo 177,72 kv. m ploto vien dėl to, kad gyvenamojo namo bendraturčiai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nepateikė susitarimo dėl namo pasidalijimo po atliktos namo rekonstrukcijos pasikeitus namo bendram plotui (t. 1, b. l. 32, 83–84).

Esant tokiems įrodymams bei aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovo J. E. S. priešieškinio reikalavimas dėl gyvenamojo namo bendraturčių nuosavybės dalių nustatymo, panaikintina, šis priešieškinio reikalavimas tenkintinas (CK 4.77 straipsnio 1 dalis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nustatytinos gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro ploto 198,56 kv. m ploto, tokio dydžio bendraturčių nuosavybės teisių dalys: ieškovo R. V. – 214/1000 dalių; atsakovo J. E. S. – 363/1000 dalys; trečiojo asmens A. V. – 423/1000 dalys, pagal 2006 m. rugsėjo 27 d. pastato padalijimo projektą (t. 1, b. l. 27). Teisėjų kolegijos nuomone, ginčo patalpos, plane žymimos indeksu 3-4, priskyrimas minimame padalijimo projekte naudotis visiems bendraturčiams negali nulemti jame nurodytų gyvenamojo namo dalių, nes ir apeliantas J. E. S. apeliaciniame skunde nurodė, kad perskaičiuojant nuosavybės dalis gali nežymiai pasikeisti nuosavybės dalys nuo tų, kurios nurodytos bendraturčių įsigijimo dokumentuose.

Kitos Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalys paliktinos nepakeistos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir patenkinus atsakovo J. E. S. vieną priešieškinio reikalavimą, jam iš ieškovo R. V. priteistina 1/3 dalis, t. y. 193,99 Lt (33,33 Lt + 38,33 Lt + 38,33 Lt + 84 Lt), sumokėto žyminio mokesčio išlaidų už priešieškinio ir apeliacinių skundų padavimą (t. 1, b. l. 66, t. 2, b. l. 5, 12, t. 3, b. l. 6) ir 1/3 dalis, t. y. 1 199,99 Lt (200 Lt + 666,66 Lt + 333,33 Lt), patirtų išlaidų už advokatų suteiktą teisinę pagalbą (t. 1, b. l. 67–68, t. 2, b. l. 134, t. 3, b. l. 15), iš viso 1 393,98 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo J. E. S. priešieškinio reikalavimas dėl gyvenamojo namo bendraturčių nuosavybės dalių nustatymo, panaikinti. Patenkinti šį atsakovo J. E. S. priešieškinio reikalavimą. Nustatyti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro ploto 198,56 kv. m ploto, tokio dydžio bendraturčių nuosavybės teisių dalis: ieškovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) – 214/1000 dalys; atsakovo J. E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) – 363/1000 dalys; trečiojo asmens A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) – 423/1000 dalys.

Kitas Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), J. E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 393,98 Lt bylinėjimosi išlaidų.