- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-24
- Bylos Nr.
- 2A-1774-590/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01458-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Goda Ambrasaitė-Balynienė, Vidas Stankevičius (pran.), Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- J. R.
- Atsakovas
- O. K., S. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- T. K., O. K.
- Kategorijos
- 30.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. R. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovams O. K., S. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl prašymo, sprendimo ir sutarties pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys T. K., O. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė J. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu 1995-05-11 J. R. prašymą dėl atsisakymo nuo 2,11 ha žemės dalies O. K. naudai; pripažinti negaliojančia 1995-07-10 sutartį, sudarytą tarp O. K., S. K. ir I. K. dėl teisės atkurti nuosavybės teises į 2,11 ha žemės sklypą atkūrimo perleidimo S. K.; panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 1998-06-09 sprendimą Nr. 79-4124 dalyje dėl nuosavybės teisių S. K. atkūrimo į buvusio savininko G. R. valdytą 2,11 ha žemės sklypą; taikyti restituciją ir grąžinti valstybei 211/1000 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) iš S. K. priklausančio 448/1000 dalių šio žemės sklypo. Nurodė, kad 1991-12-30 Trakų rajono Trakų apylinkės agrarinės reformos tarnybai P. R., veikiantis pagal A. R. įgaliojimą, pateikė prašymą atkurti A. R. nuosavybė teises į G. R. iki nacionalizacijos Petkėniškių kaime, Trakų raj. valdytą 12,30 ha žemės sklypą. Prašyme buvo nurodyti ir kiti pretendentai turintys teisę atkurti nuosavybės teises į G. R. turėtą žemę: A. R., P. R., V. R., O. R.-K, V. R.-Vinograckaja, J. R.-R. Vėliau, 1995-05-11 prašymais pretendentai, tame tarpe ir J. R., atsisakė jiems priklausančios žemės dalies O. K. naudai. Po šių prašymų pasirašymo 1995-07-10 tarp O. K., S. K. ir I. K. buvo pasirašyta sutartis, kuria O. K. perleido savo sūnums S. K. ir I. K. savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Šios sutarties pagrindu S. K. Vilniaus apskrities viršininko 1998-06-09 sprendimu Nr. 79-4124 mirusio V. R. vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į G. R. iki nacionalizacijos turėtą žemės sklypą. Pažymėjo, jog 1995-05-11 prašymu atsisakydama nuo jai priklausančios žemės dalies J. R. nesuprato savo veiksmų reikšmės, nes sirgo psichine liga, kuri jai buvo diagnozuota iki šio prašymo pasirašymo, gydėsi psichiatrinėse ligoninėse. Psichikos liga ji sirgo ir ginčijamo prašymo pasirašymo metu. Dėl to ji negalėjo išreikšti savo valios, o buvo įtakota kitų asmenų pasinaudojant jos psichikos negalia. Kadangi ieškovė 1995-05-11 prašymu neišreiškė savo valios, vėliau šio prašymo pagrindu sudaryta 1995-07-10 teisių perleidimo sutartis ir sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. K. dalyje dėl 2,11 ha pripažintini negaliojančiais. Teisių perleidimo sutartis buvo pasirašyta netrukus po 1995-05-11 prašymo, buvo sudaryta tarp artimų giminaičių, todėl galioja nesąžiningumo prezumpcija ir S. K. negali būti laikomas sąžiningu įgijėju pagal 1995-07-10 teisių perleidimo sutartį.
Atsakovai O. K. ir S. K. su ieškiniu nesutiko ir prašė taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 1 d. nustato sutrumpintą 30 d. terminą ieškiniams paduoti. Ieškovė teikia ieškinį dėl jos pačios pasirašyto atsisakymo nuo žemės, kai nuo jo pasirašymo praėjo daugiau kaip 16 metų, bei 13 metų po to, kai buvo sudaryta teisių perleidimo S. K. sutartis. Ieškovė praleido ne tik specialų, bet ir bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą. J. R. nebuvo padavusi prašymo atkurti nuosavybės teises, o tai, kad A. R. prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaip pretendentė buvo nurodyta ir J. R., negali būti pagrindu laikyti, kad ji buvo pareiškusi valią atkurti nuosavybės teises, nes tokį prašymą asmuo turėjo pareikšti pats. Tarp giminių buvo susitarimas, kad O. K. prižiūrės tėvus, o kiti už tai jai perleis savo žemės dalis. Šis susitarimas ir buvo įvykdytas ir J. R. tai žinojo. Kad J. R. serga psichikos liga jos artimieji žinojo, tačiau 30 metų nesiėmė jokių priemonių, kad galėtų ja rūpintis ir įgyvendinti jos teises.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad atkuriant nuosavybės teises į G. R. iki nacionalizacijos turėtą žemę (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities viršininkas nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Nurodė, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2014-01-28 sprendimu ieškovės J. R. ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad J. R., siekdama realizuoti savo teises pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ bei 1997-07-01 priimtą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą turėjo pareikšti apie tai savo valią paduodama įstatymo nustatytos formos ir turinio pareiškimą, tačiau to nepadarė. Teismas pažymėjo, jog atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę nustatyta, kad J. R. ginčijamo 1995-05-11 prašymo surašymo metu dėl psichikos ligos negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, jų valdyti ir numatyti ateityje dėl to kilsiančių pasekmių. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, teismas sprendė, kad ieškovės 1995-05-11 prašymas yra negaliojantis ir negali būti vertinamas nei kaip patvirtinantis jos valią atkurti nuosavybės teises, nei kaip atisakymas jai priklausančios žemės dalies kito pretendento naudai. Teismas nurodė, kad įstatymų leidėjui ne kartą pratęsiant terminą pareiškimams dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti buvo nustatytas galutinis terminas iki 2001-12-31 šiems prašymams paduoti (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d.). Teismas konstatavo, kad J. R. per įstatymo nustatytą terminą nerealizavo savo teisės atkurti nuosavybės teises į G. R. iki nacionalizacijos turėtą turtą ir nebegali jos realizuoti dėl pasibaigusio pareiškimų padavimo termino. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškinio tenkinimas nesukels ieškovei jos siekimų teisinių pasekmių – klausimas dėl nuosavybė teisių atkūrimo į žemę ieškovei nebegali būti sprendžiamas, todėl ieškinį teismas atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė J. R. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2014-01-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad skundžiamu sprendimu Trakų rajono apylinkės teismas įtvirtino atsakovo S. K. piktnaudžiavimą teise, kada atsakovas, žinodamas, jog to teta, ieškovė J. R., serga psichine liga, pateikė ieškovei paties atsakovo S. K. sutuoktinės surašytą prašymą, kuriuo ieškovė tariamai atsisakė teisių į žemės sklypą. Atsakovas S. K. kartu su savo sutuoktine, pasinaudodamas tuo, kad, kaip aiškiai nurodyta teismo psichiatrijos ekspertizės akte, J. R. sirgo paranoidine šizofrenija, negalėjo suprasti savo veiksmų (ne tik 1995-05-11 prašymo pasirašymo, bet ir kitų veiksmų) reikšmės ir numatyti ateityje kilsiančių tokių veiksmų pasekmių, suprasdami, kad ieškovė negali tinkamai išreikšti savo valios, pasielgė itin nesąžiningai perduodami ieškovei pasirašyti dokumentą, kurio turinio ji nesuprato. Taip atsakovas praturtėjo ieškovės sąskaita ir grubiai pažeidė jos subjektines teises. Teismas neįgyvendino teisingumo funkcijos ir sprendimu netgi patvirtino ieškovės teisių pažeidimą kaip teisėtą. Nurodo, kad visiškai nesuprantamas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad ginčijamas 1995-05-11 prašymas negali būti vertinamas kaip atsisakymas nuo jai priklausančios žemės dalies kito pretendento naudai, o ieškinio patenkinimas nesukels ieškovei jokių teisinių pasekmių. Pažymėtina, jog nei atsakovai, nei tretieji asmenys neginčijo 1995-05-11 prašymo teisinės reikšmės ir nenurodė, kad jo ginčijamas yra beprasmis. Atvirkščiai – šio prašymo pagrindu dalyje dėl 2,11 ha žemės sklypo buvo atkurtos nuosavybės teisės kitam asmeniui. Tai reiškia, kad šio prašymo pagrindu ieškovė neteko teisės į nuosavybės teisių atkūrimą ir taip buvo užkirstas kelias ieškovei atgauti jai tenkančią žemės sklypo dalį. Vietoj to, kad ji išreikštų savo tikrąją valią, jog jai būtų atkurtos nuosavybės teisės, ji pasirašė nesąžiningo atsakovo S. K. sutuoktinės surašytą prašymą dėl žemės atsisakymo, kuris neišreiškė psichine liga sergančios J. R. tikrosios valios. Būtent dėl to nuosavybės teisių atkūrimo procesą valdanti institucija nebeatkūrė nuosavybės teisių J. R.. Todėl, nuginčijus 1995-05-11 prašymą, jo pagrindu sudarytą dovanojimo sandorį dalyje dėl ieškovei tenkančios žemės sklypo dalies ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimą dalyje dėl ieškovei tenkančios žemės sklypo dalies ieškovei būtų pagrindas kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, išreiškiant savo tikrąją valią. Nurodo, kad ieškovė siekia, kad būtų atkurta ta padėtis, kuri buvo nesant jos pasirašyto 1995-05-11 prašymo ir jo pagrindu sudaryto dovanojimo sandorio bei priimto administracinio akto. Taigi, pirmosios instancijos teismas privalėjo apginti psichine liga sergančios J. R. grubiai nesąžiningų asmenų, giminaičių pažeistas subjektines teises ir ieškinį patenkinti visiškai. Pažymi, jog nors teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodo, kad 1995-05-11 prašymas yra negaliojantis, t. y. konstatuoja tai, ką prašė pripažinti ieškovė, bet sprendimo rezoliucinėje dalyje to nenurodo ir ieškinį atmeta visiškai. Teismo sprendimo motyvuojamoji dalis negali skirtis nuo teismo rezoliucinės dalies.
Atsiliepimas
Atsakovai O. K. ir S. K. atsiliepimu į ieškovės J. R. apeliacinį skundą prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2014-01-28 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, taip pat prašo priteisti iš ieškovės atsakovų naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas savo sprendime visiškai pagrįstai ir teisingai nurodė, kad ieškovės ginčijamas prašymas negali būti vertinamas nei kaip patvirtinantis jos valią atkurti nuosavybės teises, nei kaip atsisakymas jai priklausančios žemės dalies kito pretendento naudai. J. R. nuo pat pradžių nebuvo civilinių teisinių santykių subjektas, todėl ir jos subjektinės teisės, apie kurias kalba ieškovė, pažeistos nebuvo. Pažymi, jog ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su 1995-05-11 prašymo forma, atmestini kaip nepagrįsti. Teismas savo sprendime labai aiškiai ir motyvuotai pasisakė šiuo klausimu. Tuo tarpu ieškovė šias aplinkybes ginčija, teigdama, kad neva tai Žemės tarnybos tarnautojų ieškovės įvardijimas kaip pretendentės yra pakankamas pagrindas konstatuoti jos teises į ginčijamą žemę. Teismas visiškai pagrįstai sprendime konstatavo, jog taip nėra ir, sutinkamai su galiojančiais norminiais aktais, būti negali. Ieškovė akivaizdžiai klaidina teismą apeliaciniame skunde nurodydama LAT nutartį, kurioje, ieškovės manymu, buvo nagrinėjama analogiška situacija ir priimtas sprendimas būtų neva palankus ieškovei. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde cituojama ištrauka iš LAT 2004-11-22 nutarties 3K-3-625/2004 yra ištraukta iš konteksto ir visiškai nepilna, kad būtų galima ja remtis. Kaip matyti iš kitos minėtos nutarties dalies, situacija yra analogiška tik toje dalyje, jog abiem atvejais pretendentas į išlikusį nekilnojamąjį turtą įrašytas į prašymą tokį turtą atstatyti buvo įrašytas kitų asmenų, tačiau ieškovė apeliaciniame skunde nesąžiningai nutylėjo, jog jos cituojamoje LAT nutartyje yra patvirtintas faktas, kad nors pretendentės duomenys į prašymą buvo įrašyti kito asmens, tačiau vėliau (nepažeidžiant senaties termino) šį įrašą pretendentė patvirtino savo parašu, ką toje byloje nustatė ekspertizė. Taigi, kaip ir reikalauja įstatymas, toje byloje pretendentė išreiškė savo valią asmeniškai, tai patvirtindama savo parašu. Tuo tarpu J. R. to nepadarė, todėl teismas priėmė visiškai pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Taip pat nurodo, kad tiek ieškinyje, tiek teismo proceso metu ieškovės J. R. globėja ir turto administratorė S. K. nurodė, kad nuo pat pradžių žinojo, kad ieškovė, jos motina, sirgo psichine liga, taip pat žinojo, kad ginčo žemė perėjo atsakovės O. K. nuosavybėn, tačiau 16 metų nesiėmė jokių teisinių priemonių, jokių veiksmų, kad ginti neva tai pažeistus ieškovės interesus. Todėl akivaizdu, kad jokie ieškovės interesai ir jos subjektinės teisės pažeistos nebuvo.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į ieškovės J. R. apeliacinį skundą prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2014-01-28 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad Trakų rajono apylinkės teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju ieškovė J. R., siekdama realizuoti savo teises pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą turėjo pateikti įstatymo nustatytos formos ir turinio pareiškimą, tačiau to nepadarė, todėl šiuo metu nebegali jos realizuoti dėl pasibaigusio pareiškimų padavimo termino. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014-01-28 sprendimo, tačiau apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė svarių argumentų, kuriais galėtų paneigti teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiu 1995-05-11 J. R. prašymą dėl atsisakymo nuo 2,11 ha žemės dalies O. K. naudai.
2013-04-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu J. R. yra pripažinta neveiksnia (b.l. t. 1., b.l. 157-158). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 1995-05-11 surašydama byloje ginčijamą prašymą J. R. dėl psichikos ligos negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti ir numatyti ateityje dėl to kilsiančių pasekmių, todėl šis jos prašymas yra negaliojantis. Pirmosios instancijos teismo išvadų, kad J. R. 1995-05-11 prašymo surašymo metu dėl psichikos ligos negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti ir, kad 1995-05-11 J. R. prašymas dėl atsisakymo nuo 2,11 ha žemės dalies O. K. naudai yra negaliojantis, bylos šalys neginčija, teismo išvadą taip pat patvirtina Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 78TPK-185/2012 (t. 1, b.l. 127-132). CK 1.63 straipsnio 1 dalis nustato, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Sandoriai gali būti vienašaliai, dvišaliai ir daugiašaliai (CK 1.63 str. 2 d.). Fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį (CK 1.89 str. 1 d.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei nurodytas teisės normas 1995-05-11 J. R. prašymas dėl atsisakymo nuo 2,11 ha žemės dalies O. K. naudai turi būti pripažintas negaliojančiu.
Kolegija atmeta atsakovų argumentus dėl ieškinio senaties taikymo šioje ieškinio dalyje. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytas 30 dienų terminas yra taikomas apskųsti institucijų sprendimams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, todėl ieškovės atsisakymui nuginčyti negali būti taikomas. Nagrinėjamu atveju nebuvo praleistas ir CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytas bendras 10 metų senaties terminas. Byloje nustatyta, kad J. R., 1995-05-11 surašydama byloje ginčijamą prašymą, dėl psichikos ligos negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. 2013-04-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu J. R. buvo pripažinta neveiksnia, o to paties teismo 2013-05-14 nutartimi jai buvo nustatyta globa ir paskirtas globėjas. Taigi nuo 1995-05-11 iki globėjo paskyrimo ieškovei dėl ligos negalėjo būti žinoma, kad ginčijamas 1995-05-11 surašytas atsisakymas pažeidžia jos teises. Todėl 10 metų ieškinio senaties terminas ieškovei gali būti pradėtas skaičiuoti anksčiausiai nuo teismo nutarties skirti ieškovei globėją įsiteisėjimo dienos. Darytina išvada, kad pastarasis ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio tenkinimas arba netenkinimas šioje dalyje turi būti siejamas su ieškovei sukeliamomis teisinėmis pasekmėmis. Kaip minėta, ieškovės teisę ginčyti tokį sandorį numato CK 1.89 straipsnio 1 dalis. Be to, teismo sprendimas pripažinti tokį sandorį negaliojančiu sukelia teisines pasekmes, nes negaliojantis sandoris pašalinamas iš civilinių teisnių santykių. Nagrinėjamu atveju, 1995-05-11 J. R. prašymo pripažinimas negaliojančiu, reiškia, kad ji nėra atsisakiusi žemės dalies savo sesers O. K. naudai. Be to, pirmosios instancijos teismas padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, kad ieškovės J. R. nuosavybės teisių atkūrimo į žemę klausimas nebegali būti sprendžiamas. Tokia išvada prieštarauja Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatoms, kurios numato, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Ieškovė J. R. įstatymo nustatytu terminu nėra pateikusi prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, tačiau pagal įstatymą turi teisę prašyti teismą tokį terminą atnaujinti. Teismui nustačius, kad prašymas įstatymo nustatytu terminu nebuvo paduotas dėl svarbių priežasčių ir tokį terminą atnaujinus, ieškovė turėtų teisę pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Kaip minėta, Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos tik piliečiams, kurie pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Ieškovė tokio prašymo nėra pateikusi ir tokį prašymą galėtų pateikti tik teismui atnaujinus terminą. Kol ieškovė nėra pateikusi minėto prašymo, ji nėra teisinių santykių dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo subjektu, neturi subjektinės teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, todėl negali savo neegzistuojančios teisės ginti teisme. Darytina išvada, kad minėtomis aplinkybėmis ieškovė neturi teisės ginčyti nuosavybės teisių į ginčo sklypą atkūrimą kitiems piliečiams, t.y. prašyti pripažinti negaliojančia sutartį dėl teisės atkurti nuosavybės teises į 2,11 ha žemės sklypą atkūrimo perleidimo S. K.; panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 1998-06-09 sprendimą Nr. 79-4124 dalyje dėl nuosavybės teisių S. K. atkūrimo į buvusio savininko G. R. valdytą 2,11 ha žemės sklypą; taikyti restituciją ir grąžinti valstybei ginčijamą žemės sklypą. Todėl pirmosios instancijos teismas šioje reikalavimų dalyje pagrįstai atmetė ieškinį.
Kadangi ieškovės apeliacinis skundas patenkintas dalyje dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu 1995-05-11 J. R. prašymą dėl atsisakymo nuo 2,11 ha žemės dalies O. K. naudai, iš atsakovės O. K. ieškovės naudai priteisiama 144,40 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimą iš dalies pakeisti.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti negaliojančiu 1995-05-11 J. R. prašymą dėl atsisakymo nuo 2,11 ha žemės dalies O. K. naudai.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės O. K. ieškovės J. R. naudai 144,40 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.