Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr.1A-457-462/2007

Teisėja Edita Lapinskienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.29.1.

2007 m. gruodžio 20 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Violetos Miliuvienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. K. (K.) gynėjos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-10-15 nuosprendžio, kuriuo J. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 2 d. – 30 parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

J. K. nuteistas už tai, kad laikė, gabeno ir panaudojo žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą:

J. K. nuo 2002 m. iki 2007 m. balandžio 13 d. 19 val. laikė ir gabeno žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą J. K. vardu, o 2007 m. balandžio 13 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Klaipėdos m., dokumentų patikrinimo metu J. K. pateikė Eismo priežiūros skyriaus policijos pareigūnams ir tokiu būdu panaudojo žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d. numatyta, jog teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 str. 6 d. įtvirtinta nekaltumo prezumpcija įpareigoja teismą aiškinti visas abejones kaltinamojo naudai. Gynėja teigia, kad tokia įstatymo nuostata reiškia, jog teisėjo vidinis įsitikinimas turi turėti objektyvų pagrindą, kuris susiformuoja išsamiai išnagrinėjus visus bylos duomenis. Apeliaciniame skunde gynėja pabrėžia, kad byloje surinkti įrodymai – policijos pareigūnų parodymai, J. K. prisipažinimas, specialisto išvada – įvertinti šališkai. J. K. prisipažinimą parašė dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo, be to, ir policijos pareigūnas N. Paulauskas teisme patvirtino, jog rašant J. K. prisipažinimą, jis „padėdavo teisingai išreikšti mintis“, todėl šis rašytinis prisipažinimas nėra visiškai savarankiškas. Be to, jos ginamasis J. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo metu tvirtino, jog vairuotojo pažymėjimo policijos pareigūnams specialiai neteikdavo ir jo nepanaudodavo, o šio netikro vairuotojo pažymėjimo buvimo vieta paaiškėjo tada, kai iš senos striukės nepasižiūrėjus buvo išimtas ir pateiktas policijos pareigūnui. Apeliaciniame skunde teigiama, kad vairuotojo pažymėjimas nebuvo pateiktas specialiai, tai įrodo liudytojo A. C. parodymai bei byloje esantis jo surašytas tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, jog vairuotojo pažymėjimas policijos pareigūnams nebuvo pateiktas atskirai, o pateiktas kartu su transporto priemonės dokumentais. Gynėja skunde nurodo, kad J. K., pateikdamas policijos pareigūnui transporto priemonės dokumentus, nežinojo, jog suklastotą vairuotojo pažymėjimą yra pasiėmęs su savimi.

Be to, apeliaciniame skunde teigiama, kad neteisinga teismo išvada, jog J. K. lietuvių kalbą neabejotinai moka ir ją neabejotinai supranta. Teismas nesiaiškino, kieno pagalba kaltinamasis pasinaudojo, kad suprastų, kuo jis yra kaltinamas. Įtariamojo apklausa ikiteisminio tyrimo metu vyko dalyvaujant vertėjui, teisme vertėjas taip pat dalyvavo, o J. K. parodymus davė rusų kalba.

Gynėja pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 2 d. numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, o šiuo atveju nusikaltimo subjektyviojo kvalifikuojančio požymio – tyčios – nėra nustatyta. Apeliaciniame skunde konstatuojama, kad J. K. veiksmuose įžvelgiamas neatsargumas bei lengvabūdiškumas, nes jis savo veika nesikėsino pažeisti nusikaltimo objekto – valstybės valdymo tvarkos.

Teismo posėdyje apelianto gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Jo įvykdytą nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. K. buvo nuteistas už žinomai netikro vairuotojo pažymėjimo laikymą, gabenimą ir panaudojimą. Pagal apkaltinamąjį nuosprendį žinomai netikro vairuotojo pažymėjimo laikymas pasireiškė tuo, kad žinomai netikras vairuotojo pažymėjimas buvo kaltinamojo žinioje; žinomai netikro vairuotojo pažymėjimo gabenimas pasireiškė tuo, kad kaltinamasis jį turėjo su savimi, be to, nešiodamas su savimi perkėlė iš vienos vietos į kitą; žinomai netikro vairuotojo pažymėjimo panaudojimas pasireiškė tuo, kad jis buvo pateiktas policijos pareigūnams.

Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, objektyvinės pusės požymis – veika – apibūdinama aktyviais veiksmais: žinomai netikro vairuotojo pažymėjimo laikymu, gabenimu ir panaudojimu. Subjektyviosios pusės požymiui – kaltei – yra būdinga tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad laiko, gabena ir panaudoja žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą, ir to nori. Baudžiamoji atsakomybė atsiranda, kai atliekamas bent vienas iš minėtų veiksmų. Žinomai netikro vairuotojo pažymėjimo laikymu, gabenimu ir panaudojimu laikomi tokie veiksmai, kuriais žinomai netikras vairuotojo pažymėjimas yra kaltininko žinioje bei žinomai netikras vairuotojo pažymėjimas pateikiamas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui, įrodinėjant tam tikrą įvykį ar konstatuojant faktą. Baudžiamojoje byloje neginčytinai nustatyta, kad J. K. žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą J. K. vardu, dokumentų patikrinimo metu pateikė Eismo priežiūros skyriaus policijos pareigūnams. Tai padarė tyčiniais veiksmais, o ne dėl neatsargumo, kaip teigiama apeliaciniame skunde.

Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, objektu yra valdymo tvarka. Pateikiant žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą, liudijantį tam tikrą faktą, ši tvarka pažeidžiama. Nuteistasis J. K. Eismo priežiūros skyriaus policijos pareigūnams žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą parodė siekdamas konstatuoti tam tikrą faktą – teisę vairuoti transporto priemonę. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atmeta gynėjos apeliaciniame skunde nurodytą argumentą, kad J. K. pateikdamas policijos pareigūnui transporto priemonės dokumentus, nežinojo apie suklastoto vairuotojo pažymėjimo buvimą su savimi, kadangi vairuotojo pažymėjimas policijos pareigūnams nebuvo pateiktas atskirai, o pateiktas kartu su transporto priemonės dokumentais, taigi jo veikoje nebuvo tiesioginės tyčios. Eismo priežiūros policijos pareigūnai J. K. sustabdė vairuojantį automobilį (duomenys neskelbtini) , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ši transporto priemonė priskiriama prie „B“ kategorijos transporto priemonių (automobiliai, kurių leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 3500 kg ir turintys ne daugiau kaip aštuonias sėdimąsias vietas be vairuotojo vietos; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 750 kg). Tačiau J. K. vairuotojo pažymėjimas yra išduotas suteikiant teisę vairuoti tik „A“ kategorijos transporto priemones (lengvieji motociklai, kurių variklio darbinis tūris yra didesnis kaip 50 kub. cm, bet ne didesnis kaip 125 kub. cm ir jo galia neviršija 11 kW (15 AG)). Iš to matyti, kad nuteistasis neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių, priskiriamų „B“ kategorijai. Ši teisė jam buvo atimta 30 mėnesių 2007-05-24 Klaipėdos m. VPK VP eismo priežiūros skyriaus pareigūno nutarimu.

Nuteistasis įstatymų nustatytą tvarką pažeidinėjo sąmoningai (ne kartą buvo baustas administracine tvarka), kol, vadovaudamasis tiesiogine tyčia, padarė šią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 2 d.

Apibrėždamas veikos subjektyviąją pusę, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nusikalstamą veiką nuteistasis J. K. padarė vadovaudamasis tiesiogine tyčia. Šią teismo išvadą nepaneigia apeliaciniame skunde nurodyti argumentai. Byloje nustatytos aplinkybės rodo, jog nuteistasis iki pateikimo policijos pareigūnams žinomai netikro vairuotojo pažymėjimo, kartu neteisėtai naudojosi tam tikra teise („B“ kategorijos transporto priemonės vairavimas) apie tai žinodamas. Nuteistasis J. K. žinojo, jog naudojasi žinomai netikru vairuotojo pažymėjimu, dėl to apkaltinamajame nuosprendyje pagrįstai teigiama, kad kaltinamajam suvokiant nusikalstamų veiksmų esmę bei siekiant išvengti galimai neigiamų pasekmių, neabejotinai norint taip veikti, taigi esant objektyviai išreikštam tiek intelektualiajam, tiek valiniam aspektui, tiesioginė tyčia kaltinamojo J. K. veiksmuose akivaizdi. Taigi šiuo atveju nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 2 d., objektas buvo pažeistas. Esminiai tiesioginės tyčios požymiai nuosprendyje motyvuotai apibrėžti, kitoks jų vertinimas nėra įmanomas.

Kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję su baudžiamojo proceso įstatymo taikymu, taip pat nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Bylos duomenis teismas vertino kaip įrodymus remdamasis bylos nagrinėjimo dalyko, pačių įrodymų liečiamumo principu. Teismas neturėjo išplėsti bylos nagrinėjimo dalyko iki reiškinių, nesusijusių su nuteistojo kaltumo ar nekaltumo problema, analizės. Kaltinimą liečiantys duomenys buvo ištirti ir įvertinti nepažeidžiant asmens nekaltumo prezumpcijos, todėl atmestini skundo argumentai apie tariamą teismo šališkumą. Bylos nagrinėjimo teisme procesas yra susijęs su teisėjo, kaip centrinės figūros procese, tam tikru aktyvumu vadovaujant duomenų tyrimui, priiminėjant tarpinius sprendimus. Tokie sprendimai, nors ir nepriimtini kuriam nors proceso dalyviui, neatspindi teisėjo šališkumo, jeigu akivaizdžiai nepažeidžiamos konkrečios konstitucinės vertybės ar Baudžiamojo proceso kodekso normų reikalavimai. Šališkumo principų pažeidimų teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta.

Teisingai kvalifikavus padarytą nusikalstamą veiką, nuteistajam J. K. bausmė paskirta vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir tinkamai individualizuota, todėl yra pagrįsta ir teisinga.

Tenkinti apeliacinį skundą juose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-10-15 nuosprendis pripažintas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. l d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo J. K. (K.) gynėjos apeliacinį skundą atmesti.