Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Ramūno Antanavičiaus (kolegijos pirmininkas), Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų E. B. ir R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta bausmė – areštas 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, sumažinta paskirta bausmė vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – areštas 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta paskirta bausmė su 2016-04-12 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 40 parų arešto bausme dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir paskirta galutinė bausmė – areštas 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2016-03-25 iki 2016-04-12.

Teisėjų kolegija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. nuteistas už tai, kad 2015-12-07, apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 154 punktų reikalavimus tuo, kad neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, būdamas neblaivus (0.73 promilės), vairavo transporto priemonę, važiavo šalutiniu keliu ir nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam ir sukusiam į kairę automobiliui „Seat Toledo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam R. B., ir su juo susidūrė, tuo padarydamas savo vairuojamo automobilio keleiviui A. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir kito automobilio vairuotojai R. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), nesunkų sveikatos sutrikdymą.Apeliaciniame skunde nukentėjusieji E. B. ir R. B. prašo Kauno apylinkės

teismo 2016 m. gegužės 4 d. nuosprendį pakeisti ir E. M. skirti griežtesnę bausmę.

Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog civilinis ieškinys bus pareikštas teisme, bet ne atskiru ieškiniu, tačiau teismas neatsižvelgė į tai ir skubos tvarka išnagrinėjo bylą. Nukentėjusieji patyrė didelę turtinę ir neturtinę žalą, o E. M. jos neatlygino. Nuostoliai dar padidės, jei žalą teks prisiteisti atskiru ieškiniu. Teigia, jog teismas nepagrįstai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad E. M. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, taip pat nepagrįstai nurodė, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas nevertino kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad nusikaltimą padarė neblaivus (0,73 promilės), vairavo automobilį be teisės vairuoti transporto priemonę, automobilis neturėjo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo ir, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos padarytos ir anksčiau, o bausmė nėra atlikta ir teistumas nėra išnykęs, nėra atlyginta padaryti nuostoliai, neturtinė žala. Teismas nepagrįstai padarė išvadą kad E. M. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, kurio kaltės forma – nusikalstamas pasitikėjimas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė Raimonda Jačiauskienė prašė nukentėjusiųjų apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis E. M. klausimą paliko spręsti teismui, nuteistojo gynėja advokatė Angelė Fominienė prašė apeliacinį skundą atmesti, o nukentėjusieji E. B. ir R. B. prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nukentėjusiųjų E. B. ir R. B. apeliacinis skundas atmetamas.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą padavė nukentėjusieji E. B. ir R. B., kurie kelia nuobaudos individualizavimo ir civilinio ieškinio priteisimo klausimą, todėl aukštesnysis teismas pasisako tik dėl šių skundžiamo nuosprendžio dalių.Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai numatyti BK 54 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmos instancijos teismas paminėtų normų reikalavimų nepažeidė, jas taikė tinkamai, paskirta bausmė tinkamai individualizuota, proporcinga padarytam nusikaltimui ir nelaikytina aiškiai per griežta. Parinkdamas bausmę ir nustatydamas jos dydį E. M. pirmos instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nustatyta E. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, E. M. nevedęs, nedirba, nėra susaistytas šeimos ir darbo santykiais, jis teisiamas ketvirtą kartą. Įvertinęs šias aplinkybes pirmos instancijos teismas pagrįstai E. M. skyrė areštą 45 paroms. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę teismas sumažino 1/3 ir skyrė areštą 30 parų. Paskirtą bausmę teismas subendrino su 2016-04-12 Kauno apylinkės teismo paskirta 40 parų arešto bausme dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir paskirta galutinė bausmė – areštas 60 parų.Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nevertino nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jog jis nusikaltimą padarė neblaivus (0,73 promilės), vairavo automobilį be teisės vairuoti transporto priemonę, automobilis neturėjo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo, kaltinamojo nusikalstamos veikos padarytos ir anksčiau, bausmė nėra atlikta ir teistumas nėra išnykęs, nėra atlyginta padaryti nuostoliai, neturtinė žala. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad aplinkybės, kurios nukentėjusiųjų vertinimu turėtų būti laikomos sunkinančiomis, neprivalo būti tokiomis pripažintos. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra numatytos BK 60 straipsnio 1 dalyje. Be to, tai, kad E. M. transporto priemonę vairavo neblaivus yra laikoma nusikaltimo veikos kvalifikuojančiu požymiu, todėl negali būti laikoma jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe.Pareiškėjai apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas skubos tvarka išnagrinėjo bylą, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad kiekvienas kaltinamasis turi teisę į bylos išnagrinėjimą per ko trumpesnį laiką (BPK 44 straipsnio 5 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Be to, tai, kad nukentėjusieji nespėjo pateikti civilinio ieškinio, nėra pagrindas teigti, jog byla buvo išnagrinėta per greit, pažeidžiant nukentėjusiųjų procesines teises. Iš byloje esančio 2016-05-03 teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teisėja teisiamajame posėdyje nukentėjusiajai R. B. išaiškino, jai procesines teises, kuri jas suprato, ir kad civilinis ieškinys byloje turi būti pateikiamas iki įrodymų tyrimo pradžios, o prieš įrodymų tyrimą nukentėjusioji jokių prašymų nepareiškė (1 t., 155-156 b. l.).Plačiau pasisakant dėl civilinio ieškinio atkreipiamas dėmesys, jog pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios.Iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusieji nepareiškė civilinio ieškinio, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Tačiau pažymima, kad tai neužkerta kelio prašyti atlyginti patirtą žalą. Nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 112 straipsnio 1 dalis). Toks civilinis ieškinys žyminiu mokesčiu nėra apmokestinamas, todėl nukentėjusieji papildomų išlaidų nepatiria (CPK 83 str. 1 d. 3, 4 p.).Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma, iš kurios matyti, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos E. M., išlaidas sudaro 23,16 Eur dydžio advokato užmokestis, kurį prašoma priteisti iš E. M..BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai valstybė turi pareigą užtikrinti gynėjo dalyvavimą kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties. Išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bei vadovaujantis teismine praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji R. B. pateikė 2016-05-18 pinigų paėmimo kvitą iš kurio matyti, kad R. B. advokatei E. B. sumokėjo 250 Eur už apeliacinio skundo surašymą. Atkreipiamas dėmesys, jog priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinė nutartis Nr. 2K-410/2008). Nagrinėjamojoje byloje apeliacinis skundas buvo paduotas nukentėjusiųjų E. B. ir R. B., kuris buvo atmestas, todėl nėra pagrindo priteisti iš nuteistojo nukentėjusiųjų patirtas proceso išlaidas.Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuojama, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nukentėjusiųjų E. B. ir R. B. apeliacinį skundą atmesti.